Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, moksliniai tyrimai ir kita svarbi informacija.
Istorija ir Reikšmė
Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. VU Filosofijos fakultetas švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir psichologijos studijų 55-metį. VU Filosofijos fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų.
Kadangi psichologų rengimo ir psichologijos plėtros Lietuvoje procese teko dalyvauti nuo pat 1969 m., verta prisiminti ir kitas svarbias datas. 2019 m. atšventėme VU ir Filosofijos fakulteto 440 metų jubiliejų, Filosofijos fakulteto atkūrimo 30-metį, Lietuvos psichologų sąjungai (LPS) kelias svarbias datas: LPS pirmtakės Lietuvos psichologų draugijos (LPD) įkūrimo metines (1958 m.), LPD reorganizavimo į LPS 30-metį (1988 m.), LPS formalaus išstojimo iš SSSR psichologų draugijos metines (1989 m. sausis - vos metai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo). Verta paminėti ir trijų Lietuvos psichologijos tėvų gimimo metines: profesorių Jono Vabalo-Gudaičio (1881-1956), Vlado Lazersono (1889-1945) ir Alfonso Gučo (1907-1988).
Nuo 1969 m. rugsėjo 1 d. XX a. 7-asis dešimtmetis - dar gilaus sovietmečio laikotarpis. Marksistinė-leninistinė ideologija dar įkyriai bruka istorinio ir dialektinio materializmo dogmas gamtos, ypač socialiniams reiškiniams aiškinti. Tiesa, būtent šį dešimtmetį palengva atmetamas dar 1948 m. SSSR mokslų akademijos sesijoje oficialiais mokslais paskelbti lysenkizmas bei mičiurinizmas ir įsigali šiuolaikinės genetikos nuostatos. Nuo kibernetikos ir bionikos nuimama pseudomokslų etiketė. 1966 m. Maskvoje įvyksta XVIII pasaulio psichologų kongresas. Didžiausiuose to meto Maskvos ir Leningrado universitetuose psichologija ištrūksta iš filosofijos glėbio - įkuriami savarankiški psichologijos fakultetai su keliomis katedromis. Industrinių technologijų plėtros poreikis pareikalauja iš psichologų taikomųjų žinių: kaip geriau organizuoti žmogaus darbinę veiklą, kaip atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį kuriant mašinas, sudėtingų technologijų valdymo pultus ar ekranus, kaip pritaikyti gyvųjų organizmų funkcionavimo ypatumus tobulinant techniką. Šį dešimtmetį ypač suklesti ergonomika, inžinerinė ir darbo psichologija, kuriasi laboratorijos ir atitinkamos katedros universitetuose.
Nors Lietuvoje ir toliau vyravo orientacija į žemės ūkio plėtrą, sparčiai vystėsi ir industrija: televizorių gamyklos Kaune ir Šiauliuose, statybinių medžiagų gamybos įmonės, maisto pramonė. Lietuvoje buvo įsteigtos ir toliau steigiamos įslaptintos stambios įmonės, gamyklos ir organizacijos (Rusijoje - net ištisi įslaptinti miestai ar priemiesčiai) - vadinamosios pašto dėžutės, plėtojusios karines technologijas. Tos pašto dėžutės buvo numeruojamos skaitmenimis oficialiam susirašinėjimui: nurodomas miestas ir priskirtas pašto dėžutės numeris, pavyzdžiui, Vilnius-p/d 55 - Vilniaus elektros skaitliukų gamykla, tuo pačiu numeriu žymima ir Vilniaus elektrotechnikos detalių gamykla, Vilnius-p/d 6 - 555-oji gamykla. Tuo pat laiku visos SSRS mastu pradėti kurti profesinio orientavimo centrai, kurių veiklos esmė buvo žmogaus tinkamumo tam tikrai veiklai, arba veiklos reikalavimų žmogui, nustatymas. Tokia veiklos kryptis turėjo net specialų pavadinimą - profesiografija. Priminsiu, kad dar tarpukario Lietuvoje V.
Taip pat skaitykite: Katedros profesorius
Psichologijos studijoms atsirasti svarbios vietinės aplinkybės - tam tikro laipsnio profesinė specialistų parengtis psichologijos studijoms organizuoti (studijų organizatoriai, dėstytojai), bazė mokomosioms ir profesinėms praktikoms, etatai studijas baigusiems absolventams įdarbinti. Praktiniam ugdymui, o vėliau ir įdarbinimui buvo pasirengę daug įstaigų: įmonės, minėti DMO ir profesinio orientavimo centrai bei kabinetai, kai kurie mokslinių tyrimų institutai. Buvo ir kurioziškų dalykų: kai kurios įmonės ar net kolūkiai norėdavo atrodyti naujoviškai.
Studijų Programos
Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų.
Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai. Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.
Studijų Programos Kokybė
Psichologijos studijų programos kokybę užtikrina Studijų programos komitetas. Komiteto pirmininkas prof. dr. Antanas Kairys. Studijos, kurios nustebins. Vilniaus universitete pasinersi į studijas, kurios sužavės savo gyliu.
Aktyvi Bendruomenė
Studijų metu atsidursite aktyvioje ir smalsioje bendruomenėje. Studentams sudaroma galimybė įsitraukti į dėstytojų atliekamus mokslinius tyrimus, savanoriauti, dalyvauti studentiškų organizacijų veikloje ir taip tobulinti profesines ir asmenines kompetencijas. Psichologijos institute nuolat vyksta įvairios konferencijos, mokymai, seminarai.
Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa
Filosofijos Fakultetas
Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“. Čia jums dėstys aukščiausios kompetencijos dėstytojai: žymiausi savo sričių Lietuvos mokslininkai bei fakultete vizituojantys mokslininkai iš užsienio.
Katedros
Psichologijos institute veikia kelios katedros, kurios specializuojasi skirtingose psichologijos srityse:
Sveikatos Psichologijos Katedra
Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo. Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.
Klinikinės Psichologijos Katedra
Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete. Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m.- profesorė Danutė Gailienė. 2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė, nuo 2025 m - doc. dr.
Mokslinė Veikla
Psichologijos instituto mokslinių tyrimų laukas apjungia psichologinių teorijų ir metodikų taikymo pokyčius ir vietoje egzistuojančias socialines problemas, kylančias dėl iššūkių susijusių su sparčiai besikeičiančia visuomene. Instituto mokslininkai įgyvendina projektus ir vykdo tyrimus apie technologijų poveikį vaikų vystymuisi, su amžiumi susijusias stigmas senstančioje visuomenėje, besikeičiančias užimtumo praktikas, sveikatai žalingą elgesį, postkomunistinių transformacijų poveikį individo ir visuomenės emocinei ir psichinei sveikatai, socialinės aplinkos įtaką psichikos sveikatai šiuolaikinėje Lietuvoje. Pagrindinė veikla, vykdoma Psichologijos institute, apima tyrimo priemonių vertinimą, testavimą ir pritaikymą; metodines naujoves; dokumentų analizę, lauko ir eksperimentinius tyrimus; taikomąsias studijas ir konsultacijas politikos klausimais; instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.
Taip pat skaitykite: Mokslas, pedagogika ir Lietuvos mokslas
Disertacijų temos Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:
- Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
- Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
- Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
- Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
- Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
- Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.
Atviros Paskaitos ir Konferencijos
Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą. Atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“ rugsėjo 25 ir 26 d.: Trečiadienį, rugsėjo 25 d., VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitys paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“. 18 val. vyks dr. Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 16 val. vyks profesoriaus dr. Antano Kairio paskaita „Penki patarimai kaip pasenti“, 17 val. - VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“. 18 val. docentė dr. VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą (programa: VU psichologijos studijoms - 55-eri - VU Filosofijos fakultetas). Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.
Svarbios Datos ir Istoriniai Asmenys
1969 m. Pirmoji penkerių metų trukmės psichologijos studijų programa buvo orientuota į darbo ir inžinerinę psichologiją. Ši programa negalėjo smarkiai skirtis nuo Maskvos universiteto psichologijos studijų programos. Taip pat, kaip ir visose kitose studijų programose, Komunistų partijos (TSKP) istorijos, dialektinio ir istorinio materializmo dalykai buvo privalomi. Psichologijos studijas ir jų programą tvirtino ne tik LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, bet ir tokio pat pavadinimo sąjunginė ministerija. Tačiau jau po kelerių metų pradedama „nutolti“ nuo unifikuotos ir į inžinerinę bei darbo psichologiją orientuotos studijų programos. Nuo 1971 m. pagal susitarimą su filosofų bendruomene po pirmųjų dvejų metų priėmimų maždaug 5 studentai iš tuomet priimamų 25 pradeda studijuoti filosofiją pagal modifikuotą, į filosofijos specializaciją orientuotą studijų programą. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui, visiškai nutolstama tiek nuo sąjunginio standarto, tiek nuo orientacijos į inžinerinę bei darbo psichologiją - ji tampa vis labiau „generalistine“, bendrine. Svarbi psichologijos studijų institucionalizacijos prielaida buvo specialistų parengtis tokias studijas organizuoti ir vykdyti. Pirmiausia, psichologija buvo dėstoma kitų specialybių studentams ir ne tik VU - kurį laiką pokariu ji buvo mokoma ir vidurinėse mokyklose. Antra, psichologijos studijas organizuoti VU buvo mėginta ir ankstyvuoju pokariu - 1946-1947 m., bet po poros metų jų rengimas nutrauktas, o studentai išskirstyti po kitas specialybes arba patekdavo į 1948-1953 m. organizuotas psichologijos ir lietuvių kalbos studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija). Beje, šias studijas taip pat teko organizuoti prof. A.
Nuo 1958 m. veikė minėta LPD, organizavusi ne tik respublikines, bet ir Baltijos respublikų konferencijas. Taip pat buvo dar prieškariu VDU ir Vilniaus Stepono Batoro universiteto psichologų sukauptas nemažas laboratorinės įrangos arsenalas ir didžiulė psichologijos literatūros biblioteka anglų ir vokiečių kalbomis. VU biblioteka prenumeravo periodinį leidinį „Psychological Abstracts“, spausdinusį daugumos užsienio psichologijos žurnalų santraukas, pagal kurias buvo galima užsisakyti ir straipsnių atspaudus. Dėstytojai turėjo galimybę važiuoti į Maskvos Lenino bei Užsienio literatūros (dar vadintos Inostranka) bibliotekas, kurios komplektavo kone visus užsienio šalių periodinius leidinius. Nors Psichologijos katedroje iš pradžių darbavosi tik 5-6 dėstytojai, greit iškilo dėstytojų, besispecializuojančių atskirose srityse, poreikis. Tos nišos 1969-1972 m. buvo užpildytos - prie katedros veikė psichologijos aspirantūra (dabar doktorantūra), atsirado gabių iš kitų sričių persikvalifikavusių specialistų. Norėčiau kai kuriuos iš jų paminėti, nes šimtams studijavusių po 2000-ųjų su kai kuriais iš tų dėstytojų jau ir nebeteko susitikti. Pagrindiniai idėjos organizuoti ir vykdyti psichologijos studijas autoriai buvo du darniai darbavęsi psichologai - prof. A. Gučas ir doc. Juvencijus Lapė (1925-1911). Formalus vadovas buvo katedros vedėjas A. Gučas, tačiau visa lobistinė veikla, studijų programos tobulinimas, vėliau jos vykdymo organizavimas, netgi prasižengusių tarybinei ideologijai studentų gelbėjimas gulė ant J. Lapės pečių. 1975-1985 m. Kelerių pirmųjų studijų metų dėstytojų branduolį, be minėtų A. Gučo ir J. Lapės, sudarė: A. Bagdonas (neurofiziologas), A. Danielius (anglistas; 1942-2002), F. Laugalys (biofizikas), G. Mikšytė-Butkienė (matematikė), E. Rimkutė (lituanistė), A. Suslavičius (anglistas; 1940-2011). Raidos (amžiaus tarpsnių) psichologijos dalykus kuravo psichologė A. Poškienė (1929-2001). Visi jie daktaro (tada mokslų kandidato) disertacijas apgynė psichologijos arba neuromokslų srityje. Jiems talkininkavo ir ne psichologijos dalykų dėstytojai: filosofai, antropologai, anatomai, psichiatrai, biologai, užsienio kalbų dėstytojai, matematikai, kibernetikai. Maždaug nuo 1975 m. Šių eilučių autoriui per penkias dešimtis dėstymo metų teko pabendrauti (skaityti paskaitas, egzaminuoti, vadovauti kursiniams ir baigiamiesiems darbams) su maždaug 3000 psichologijos studentų. Iš jų apie 2000 tapo profesinei veiklai parengtais specialistais (tais, kurie baigė penkerių metų trukmės vientisąsias arba abi studijų pakopas ir gali savarankiškai dirbti praktinį darbą). Teko dėstyti ir kitų specialybių studentams - pedagogams, fizikams, socialiniams darbuotojams, gamtininkams.
Psichologijos Studijų Įtaka Visuomenei
Nuoseklios, nė karto nenutrūkusios, po Nepriklausomybės atkūrimo išplėtotos dar šešiuose universitetuose psichologijos studijos negalėjo nepaveikti visuomenės gyvenimo. VU auklėtiniai pirmieji susiburia į psichologų grupę Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui remti, pirmieji (dar 1988 m. rudenį) nutaria LPD pertvarkyti į LPS, o ši 1989 m. sausį oficialiai išstoja iš SSSR psichologų draugijos. 1992-1994 m. psichologai aktyviai dalyvauja kuriant psichologinės pagalbos švietimui sistemą - turime gerai suplanuotą savivaldybių pedagoginių ir psichologinių tarnybų tinklą, metodiškai tą tinklą kuruojantį Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą. Aktyvesnieji psichologai jau nuo 1975 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo suklesti organizacinė psichologija, orientuota į geresnį verslo organizavimą. Sunku net suskaičiuoti, kiek privačių verslą ir organizacijas konsultuojančių įmonių įsikūrė. Ar įmanoma pamatuoti, kiek psichologijos studijų diegimas prisidėjo prie visuotino gėrio - geresnio atskirų asmenų klestėjimo, protingesnių valdininkų sprendimų, žmonių psichinės ar net fizinės sveikatos pagerėjimo? Manau, Lietuvai kol kas galioja tokia taisyklė: kol neišspręstos kardinalios socioekonominės problemos, kol nemaža dalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, subtili psichologinė pagalba mažai efektyvi. Tačiau plėtojantis ekonominei gerovei (į tai orientuota gerovės valstybės ideologija) bus pasiektas tikrosios psichologinės gerovės lygmuo. Tuomet nepakaks tik teisingo gėrybių skirstymo, reikės smarkiai patobulinti ir procedūrinį teisingumą, giliau apmąstyti ir pakoreguoti žmonių tarpusavio santykius, visuminio gėrio skirstymo procedūras, pašalinti vis dar gajas „gyvulių ūkio“ tendencijas. Psichologinių paslaugų paklausa tik augs. Tačiau bus kam jas ir teikti: dėl nereguliuojamo psichologų rengimo bumo po Nepriklausomybės atkūrimo psichologų skaičiumi 100 tūkst.
Kontaktai
VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius
Sveikatos psichologijos katedra: Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el.
Klinikinės psichologijos katedra: Adresas: Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.
Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.
tags: #vu #filosofijos #fakultetas #psichologijos #katedra