Depresija yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų psichikos sutrikimų šiais laikais. Liga paveikia daugiau nei 264 milijonus žmonių visame pasaulyje. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis atsako į klausimus apie depresiją ir gydymą.
Depresijos apibrėžimas ir simptomai
Depresija skiriasi nuo įprastų nuotaikos svyravimų ir trumpalaikių emocinių reakcijų į kasdienio gyvenimo iššūkius. Žmones kamuoja nuolatinis liūdesys, nebesidomima veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą, sutrinka miegas bei apetitas, greičiau pavargstama ir prastai sekasi sukoncentruoti dėmesį.
Jaučiami depresijai būdingi simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija, žmogus nebesidomi mėgstama veikla, sutrinka dėmesio koncentracija, jaučiamas didelis nuovargis net ir nuo nedidelių pastangų. Taip pat sumenksta pasitikėjimas savimi, imama kaltinti save dėl menkiausių dalykų. Tipiniu atveju sumažėja apetitas, sutrinka miego ritmas, nors netipiškais atvejais apetitas gali padidėti, o nors ir miegama ilgiau, vis tiek nėra pojūčio, kad išsimiegota. Sumenksta arba išnyksta seksualinis potraukis. Kyla minčių, ketinimų žudytis, pradžioje jos gali būti pasyvios - „nebeegzistuoti“, noras staigiai susirgti mirtina liga, pakliūti po automobiliu, o sunkesniais atvejais imamasi aktyvaus vaidmens, sudaromas planas ir, deja, kartais jis įvykdomas.
Depresijos keliami pavojai
Pasaulyje savižudybė yra antra mirties priežastis tarp 20-35 metų žmonių, 50 proc. iš jų sudaro sergantys depresija.
Depresija ir su ja susiję psichikos sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką žmogaus gyvenimui, įskaitant rezultatus mokykloje, produktyvumą darbe, santykius su šeima ir draugais bei gebėjimą dalyvauti skirtinguose visuomeninėse veiklose. Depresija veikia ne tik jaunus žmones, tačiau ir senyvo amžiaus asmenis. Pastebėta, kad moterys depresija serga dažniau nei vyrai. Depresija gali tapti sunkios sveikatos būklės priežastis, ypač tuo atveju, kai depresija yra vidutinio sunkumo ar net sunkios formos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos priežastys
Depresijos etiologija labai sudėtinga, plati ir nėra iki galo išaiškinta. Paveldimumas, kaip ir daugelis kitų psichikos sutrikimų, turi įtakos, tačiau aiškiai ją pasverti sunku, nes be genetikos, depresijos išsivystymą lemia ir kiti faktoriai: asmenybės bruožai (charakteris, temperamentas, kurie, aišku, taip pat iš dalies veikiami genetikos), somatinės ligos, socialiniai veiksniai - patiriamas stresas, žemos pajamos, netenkinantis darbas.
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Paauglių depresija
Normalu, kad jauni žmonės kartais jaučiasi liūdni, liūdesys gali trukti net ir kelias dienas. Kai jiems liūdna, paaugliams kartais būna sunku miegoti, valgyti, susikaupti ar turėti motyvacijos. Svarbu suvokti, jog paauglių depresija yra ne tik liūdesys ar prasta nuotaika - tai rimtas psichinės sveikatos sutrikimas. Labai sunku atskirti, kada paaugliai serga depresija, o kada juos kamuoja tik kelias dienas trunkantis liūdesys. Negydomi paaugliai sergantys depresija gali turėti rimtų padarinių, todėl svarbu vos tik pastebėjus paauglio pokyčius kreiptis į specialistą.
Skatinti paauglį užsiimti fizine veikla, mat fizinio aktyvumo palaikymas gali pagerinti paauglio psichinę sveikatą. Stengtis neleisti vaikui miegoti dienos metu, svarbesnis yra kokybiškas miegas naktį. Remiantis vaiko amžiumi, branda turite parodyti dėmesį ir rūpestį. Jei paauglys yra uždaro būdo ir nemėgsta bendrauti, tad reikia pasiūlyti rašyti dienoraštį. Kartais užrašyti yra lengviau nei pasakyti kitiems. Jei jūsų vaikas nerodo noro atvirai kalbėti su jumis, galite paskatinti paauglį bendrauti su savo bendraamžiais ar giminaičiais. Taip pat svarbu, jog paauglys negyventų aplinkoje, kurioje būtų kasdieniai nesutarimai, konfliktai, kas dar labiau blogintų paauglio gyvenimo kokybę. Paauglys turi jausti palaikymą, ypač iš šeimos narių.
Depresija vyresniame amžiuje
Dažniau depresija serga tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga dar ir lėtinėmis ligomis, turi sunkią negalią ar psichikos sutrikimų. Svarbu paminėti, jog depresija turi neigiamos įtakos kitų lėtinių ligų gydymo efektyvumui ir taip padidina mirtingumą. Aplinkos veiksniai, tokia kaip skurdas, persikėlimas iš įprastos gyvenimo vietos į kitą, rūpestis ar netektis, prisideda prie žmonių sergančių depresija skaičiaus. Depresija nustatoma apie 30-40 proc. visų pacientų, sergančių Parkinsono liga, tačiau tik nedidelė dalis (apie 20 proc.) gydosi.
Depresijos stigmatizavimas
Depresijos stigmatizavimas pastebimas dar nuo tų laikų, kai psichikos liga sirgti buvo gėdinga, stigma tokia stipri, jog daugelis net bijo pripažinti ligą, o jei ir supranta, jog serga, nedrįsta kreiptis pagalbos bijodami pasmerkimo. Depresija neturi būti liga, kurią reiktų slėpti.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Yra nemažai žmonių, kurie labai kankinasi dėl to, kad jų artimieji galvoja, jog depresija - čia ne liga, o silpnumo požymis. Artimieji nuolat juos nuvertina, kaltina, kad jie išsigalvoja, manipuliuoja, apsimetinėja, išsidirbinėja, sako „susiimk, tau spyrio į užpakalį trūksta, tu pabėgiok, čia iš neturėjimo ką veikti sergi. Kitas dalykas, kad klientai patys taip galvoja apie save. Jeigu mums tikra yra tik tai, ką galima pačiupinėti, tai „pačiupinėti” galima ir kai kuriuos depresijos simptomus.
Gydymui atspari depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Bet kuris depresijos epizodas yra būklė, trikdanti funkcionavimą, varginanti ir, deja, didinanti savižudybės riziką. Vis dėlto gydymui atsparios depresijos atveju tai itin ryšku - suprastėja gyvenimo kokybė, sutrikdomas darbingumas, kuris pakenkia asmens pajamoms, auga nepasitikėjimas specialistais, o tai toliau mažina pasveikimo galimybę.
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra. Galima, bet čia reikalinga paciento, jo artimųjų kantrybė, pasitikėjimas gydytoju. Juk jei sutaisytas automobilis netrukus vėl sugestų, tikrai atsirastų pagrindo abejoti meistrų kompetencijomis. Kalbant apie žmogų - viskas dar jautriau ir gerokai sudėtingiau.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Kada depresija gali grįžti?
Depresija gali grįžti dėl daugelio priežasčių. Pirmas pavojus - tinkamai neišgydytas pirmas epizodas: pritrūko kantrybės, ryžto gydytojui, pacientui ar abiem kartu, t. y. nepasiektos optimalios vaistų dozės, per menka gydymo trukmė ar tiesiog buvo išrašytas pacientui netinkantis vaistas. Kitas aspektas - ar buvo nustatyta tiksli diagnozė? Jei pacientas pamiršo paminėti ar gydytojas tinkamai neišsiaiškino apie praeityje įvykusį pakilios nuotaikos (t. y. manijos) epizodą (kas iš esmės keistų diagnozę ir gydymo taktiką), tai ir dabartinis epizodas nebus deramai išgydytas.
Trečia, reikia apžvelgti, ar buvo tinkamai įvertinta asmenybė, ar žmogus nusiųstas į psichoterapiją, o jei ir taip - ar ją lankė pakankamai ilgai? Ar psichoterapeuto kvalifikacija buvo pakankama? Galime kuo tiksliausiai nustatyti diagnozę, parinkti, tikėtina, veiksmingą gydymą, bet pacientas privalo laikytis rekomendacijų ir gerti vaistus reguliariai, nepraleisdamas dozių, slapta nevartodamas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
Deja, vertinama, kad po pirmo epizodo yra apie 30 proc. rizika patirti antrą epizodą per ateinančius 10 metų ir net 60 proc. rizika - per 20 metų.
Kaip padėti artimajam, sergančiam gydymui atsparia depresija?
Palaikyti viltį, būti šalia. Sergant gydymui atsparia depresija reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka. Skaičiuojama, kad po pirmo antidepresantų kurso pasveiksta 33 proc., po antro - dar 20 proc., po trečio ir ketvirto - dar po 6-7 proc. asmenų. Galiausiai, jei laukiamo poveikio vaistai neduoda, reikia bandyti transkranijinę magnetinę stimuliaciją, elektroimpulsinę terapiją, laukti naujų gydymo būdų.
Gydymo būdai
Lengvos depresijos atveju antidepresantai nerekomenduojami, tačiau sergant vidutine ir sunkia depresija rekomenduojama gydyti antidepresantais ir psichoterapija. Savaime suprantama, kad gydytojo pareiga išsakyti galiojančias rekomendacijas, bet sprendimą - gerti rekomenduotus vaistus ar ne - priimsite jūs.
- Psichoterapija, medikamentinė terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinė magnetinė terapija, biblioterapija - tai pavadinimai, kuriuos galima išgirsti vienu ar kitu depresijos gydymo metu. Galutinį sprendimą priimsite jūs po konsultacijos su kvalifikuotu specialistu.
- Medikamentinis gydymas. →Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų?Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Alternatyvūs gydymo būdai
Daugeliui žmonių pavyksta rasti vidinę ramybę ir sveikatą, pavyzdžiui, pradėjus aktyviai sportuoti ar radus kitą mėgstamą veiklą, įsitraukus į bendraminčių kolektyvą, religinę bendruomenę ar panašiai. Depresijos epizodas, ypač jei jis nesunkus, gali praeiti ir savaime - lengvais atvejais jis trunka iki keturių savaičių, o vidutiniais ir sunkiais epizodais - iki 30 savaičių.
Kognityvinė ir elgesio terapija
Šiuolaikinės psichologijos požiūris į depresijos prevenciją ir įveikos būdus: svarbu keisti mintis, norint keisti jauseną. Būtent to ir moko kognityvinė ir elgesio terapija, kartu pasitelkdama naujausius įrankius - įsisąmoninimu (angl. Mindfulness) grįstas intervencijas.
Kognityvinė ir elgesio terapija depresijai gydyti jau taikoma beveik keturis dešimtmečius. Šiai dienai atlikta begalė mokslinių tyrimų, patvirtinančių metodų veiksmingumą ir ilgalaikiškumą. Efektyvumas yra įspūdingas.
Sukurtos specialios programos, kurios ne tik taikomos depresyvumo prevencijai, padeda sveikti depresija sergantiems, bet turi daug pridėtinių naudų norint būti sveikesniais, ramesniais, sąmoningesniais, išmintingesniais ir gyventi labiau pilnavertį gyvenimą harmonjoje su savimi bei aplinka.
Depresija ir karjera
Formaliai tokios diagnozės - „rezistencinės“, „rezistentiškos“, „gydymui atsparios“ ar panašiai - nėra, tad jeigu klausiate apie teisines pasekmes jūsų darbui - jų būti negali. Gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis.
Smegenų neurotransmiterių pokyčiai yra laikini, ir praėjus depresijos epizodui jūs toliau galėsite dirbti pilnu tempu. Deja, suaktyvėjus depresijai sumenksta dėmesio sutelkimas, nebeįsimenama nauja informacija, dėl ko dažnai skundžiamasi „suprastėjusia atminti“, tačiau iš tiesų atminčiai depresijos metu nepakenkiama. Darbingumas sutrinka ir dėl sumenkusios motyvacijos, netenkama pasitenkinimo pačia veikla, dingsta kūrybingumas.
Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo. Daugeliui darbų depresijos diagnozė netrukdo. Deja, sunkumų vis dar, kol nepakeisti galiojantys teisės aktai, gali kilti teisėjams, prokurorams, statutiniams pareigūnams. Išrašai apie asmens sveikatą darbdaviams nesiunčiami - tai ypač jautri informacija.
Pagalba sau ir artimiesiems
Svarbiausia, nebijoti ieškoti pagalbos, kad išmanantis žmogus padėtų susivokti jausmuose, juos iki galo išgyventi ir išmokti gyventi toliau su tomis netekčių paliktomis žaizdomis.
- Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
- Įtaręs artimojo savižudybės pavojų nepalikčiau jo vieno, kol nesusitiksiu su specialistu. Tai turėtų būti psichiatras.
- Kadangi niekas nemoko atpažinti emocijų, tai žmonės gyvena su tokia būkle daug metų galvodami, kad jie tiesiog tokie yra, kad tai jų tapatybės dalis, jie tokie.