Įvadas
Depresija - tai ne tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra depresija, kokios jos priežastys, simptomai ir kaip ji gali būti gydoma.
Kas yra depresija?
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgtumu, liūdesiu, interesų ir energijos sumažėjimu, malonumo jausmo praradimu. Nustatant depresiją bent keletas šių simptomų yra daugiau nei dvi savaites. Sergant šia liga sutrikdoma kasdienė žmogaus veikla, atsiranda sunkumai darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkiai.
Depresijos simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Nuolatinis liūdesys: Ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika.
- Sumažėjęs interesas: Nustojama domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis.
- Energijos trūkumas: Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka.
- Sunkumai susikaupti: Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sumažėja motyvacija mokytis.
- Miegas sutrikimai: Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Apetito pokyčiai: Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Savivertės problemos: Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Kaltės jausmas: Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas: Pesimizmas dėl ateities. Apie save ir savo gebėjimus atsiliepiama neigiamai.
- Socialinis atsiribojimas: Vengiama bendrauti su draugais.
- Fiziniai simptomai: Dažnai skundžiamasi galvos ir pilvo skausmais.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Depresijos priežastys gali būti įvairios ir daugialypės, taigi šios ligos atsiradimą dažnai sąlygoja bent keletas priežasčių.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Biologiniai pakitimai smegenyse, kurie gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, kurios veikia centrinę nervų sistemą.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Piknaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, medicininiais preparatais.
- Lėtinės ligos: Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Depresija vaikams ir paaugliams
Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų ir paauglių emocinę būklę. Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti: Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Depresijos gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Depresija geriausiai gydoma medikamentinio gydymo ir psichoterapijos deriniu.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad sergate depresija, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje