Depresija - psichikos sutrikimas, Lietuvoje paveikiantis tūkstančius žmonių. Ši liga pasireiškia įvairių simptomų deriniu, įskaitant liūdesį, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką, nuovargį, susilpnėjusią koncentraciją, menką savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Depresija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau kiek dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Šiame straipsnyje aptariamas nedarbingumo klausimas sergant depresija Lietuvoje, įvertinimo kriterijai, teisiniai aspektai ir galimybės gauti pagalbą.
Depresijos įtaka darbingumui
Depresija gali reikšmingai paveikti asmens darbingumą ir gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. Simptomai, tokie kaip energijos stoka, koncentracijos sunkumai ir sumažėjusi motyvacija, gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis darbe ir namuose. Kaip teigia Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) psichikos sutrikimo centro vadovas, gydytojas psichiatras Edgaras Diržius, net keli atsiradę simptomai gali išduoti ir apie lengvesnes šio sutrikimo formas.
Andrius, susidūręs su depresijos simptomais, pasakoja: „Tapo sunku valdyti emocijas, prasidėjo pykčio protrūkiai. Namuose išgirdus repliką, kuri man nepatiko, supykdavau ir to pykčio negalėjau kontroliuoti.“ Jam Kauno klinikose diagnozuota pasikartojanti vidutinio sunkumo gydymui atspari depresija.
Neįgalumo nustatymo procesas sergant depresija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
Svarbu pažymėti, kad žmogus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę. SADM priduria, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare
Kada nustatomas neįgalumas?
Negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. NDNT Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė paaiškina, kad siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
N. Pikelytė pabrėžia, kad depresijos formos yra skirtingos, todėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia.
Kaip vertinamas žmogaus darbingumas?
Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. N. Pikelytės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.
Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse. Iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.).
Darbingumo lygio nustatymo kriterijai sergant depresija
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
SADM aiškina, kad darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Statistika
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). Šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Finansinė parama ir išmokos
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Gydymo galimybės ir gydymui atspari depresija
Gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis teigia, kad gydymui atspari depresija yra būklė, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė, kuri išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Kauno klinikose pacientams, sergantiems gydymui atsparia depresija, taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šios procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką. Jis stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.
Andrius, kuriam buvo taikoma TMS, džiaugiasi: „Žinau, kad reikės ne vienos procedūros, kad jausčiausi gerai. Todėl jau nekantrauju, kada vėl man bus atlikta transkranijinė magnetinė stimuliacija. Šios procedūros metu klausau muzikos, todėl laikas prabėga akimirksniu. Esu dėkingas gydytojui psichiatrui E.“ Šiuo metu vyras turi daugiau jėgų ir energijos, vėl jaučia pasitenkinimą gyvenimu, turi noro užsiimti mėgstama veikla, susireguliavo miego rėžimas.
Darbo aplinka ir psichikos sveikata
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Ką daryti, jei įtariate, kad sergate depresija?
Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, blogą nuotaiką, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką ar kitus depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Gydytojas psichiatras įvertins jūsų būklę ir paskirs tinkamą gydymą.
Pagalba artimiesiems
Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, svarbu būti kantriems, palaikyti jį ir padėti jam kreiptis į specialistus. Gydymui atsparios depresijos atveju reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.
Išvados
Nedarbingumas sergant depresija Lietuvoje yra kompleksinis klausimas, reikalaujantis individualaus įvertinimo. Svarbu kreiptis į specialistus, laikytis gydymo plano ir siekti pilnaverčio gyvenimo. Nors diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma vis dar egzistuoja, todėl svarbu didinti visuomenės supratimą apie psichikos sveikatos problemas ir skatinti toleranciją.
tags: #nedarbingumas #sergant #depresija #Lietuvoje