Australijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Straipsnyje aptariamas ryšys tarp depresijos ir pirmo tipo diabeto, analizuojant metabolinio sindromo įtaką psichikos sveikatai ir atvirkščiai.
Kas yra metabolinis sindromas?
Metabolinį sindromą (MS) sudaro 4 svarbiausios sudedamosios dalys, skatinančios sunkių somatinių ligų (širdies patologijos, 2 tipo cukrinio diabeto ir kt.) išsivystymą. Literatūroje metabolinis sindromas buvo minimas įvairiais pavadinimais: X sindromas, rezistencijos insulinui sindromas, „mirtinas kvartetas“, širdies ir kraujagyslių - metabolinis sindromas, metabolinių ligų sindromas, dismetabolinis sindromas, pliurimetabolinis sindromas. Tačiau 1998 metais PSO pasiūlė sindromo apibrėžimą ir rekomendavo jį vadinti metaboliniu. Metabolinio sindromo klinikinių požymių gausa ir įvairumas atspindi jo metu organizme vykstančius sudėtingus patologinius pokyčius.
Pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai:
- Dislipidemija: Lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume. Į sąvoką „dislipidemija“ įeina tiek lipidų kiekių padidėjimas, kaip pasitaiko dažniausiai, tiek ir sumažėjimas.
- Mikroalbuminurija: Tai mažo baltymo (albumino) kiekio nustatymas rytiniame šlapime.
Psichikos ligos ir metabolinio sindromo rizika
Kaip ir „sveikiems“ žmonėms, psichikos ligomis sergantiems pacientams metabolinį sindromą sukelia įvairios gyvenimo būdo nulemtos priežastys: nejudrumas, rūkymas, persivalgymas ir svorio didėjimas, per gausus alkoholio vartojimas. Kita jau įrodyta ir metabolinio sindromo išsivystymui įtaką daranti priežastis - antipsichoziniai vaistai, kurie gali sukelti įvairių hormonų kiekių kraujyje pakitimus, apetito padidėjimą.
Metabolinis sindromas ir psichikos ligų rizika
Australijos mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, labiau linkę sirgti depresija. Veikiausiai ši rizika didėja dėl to, kad žmogus, kuriam išsivystęs metabolinis sindromas, būna pasirinkęs nejudrų, netaisyklingą gyvenimo būdą, jam būna sunku imtis griežtų priemonių jį pakeisti, o tai yra itin svarbu norint kontroliuoti tokius metabolinio sindromo požymius, kaip padidėjęs kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje, didelis cholesterolio kiekis ir antsvoris.
Kaip padėti sergantiesiems psichikos ligomis ir metaboliniu sindromu?
Veiksmingiausios pagalbos priemonės sergantiesiems psichikos ligomis ir metaboliniu sindromu - sutrikusių metabolinių procesų sureguliavimas. Kovojant su metaboliniu sindromu, reikėtų taikyti įvairių priemonių kompleksą. Kai kurių tyrimų duomenimis, svorio sumažėjimas tik trumpam sumažina cholesterolio kiekį.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
„Šiuo metu turime vien tik gaires - teorines rekomendacijas, kas kiek laiko matuoti paciento svorį, juosmens apimtį, gliukozės koncentraciją ir kt., norint laiku pastebėti metabolinio sindromo pradžią. Svarbiausia, kad visa tai neliktų vien teorija, o būtų pradėta realiai įgyvendinti ir klinikinėje praktikoje. Suprantama, kad kol kas tam trukdo ribotas laikas, skirtas vienam pacientui (dirbant poliklinikoje), ir ribotos psichiatro teisės skirti laboratorinius tyrimus. Somatiniai ir kraujo parametrai griežtai stebimi tik klinikiniuose tyrimuose dalyvaujantiems pacientams. Taigi norėčiau pabrėžti gana svarbią išvadą: somatinės pagalbos prasme psichikos ligomis sergantys pacientai labai dažnai laiku negauna adekvačios reikiamos ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos, net jeigu to ir labai reikia“, - pabrėžia Vilniaus m.
Cukrinis diabetas: kas tai?
Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė - liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Skiriami I ir II cukrinio diabeto tipai. Pirminis CD yra nuo insulino priklausomas, kuomet yra absoliuti insulino stoka. Tokiam susirgimui įtaką daro paveldimumas, todėl dažniausiai susergama vaikystėje arba jaunystėje. Antrinis CD yra nuo insulino nepriklausomas, kuomet yra sutrikęs insulino išsiskyrimas ir susilpnėjęs insulino poveikis. Šio tipo CD daugiausiai serga nutukę, vyresni nei 40 m. Tam, kad būtų išvengta įvairių komplikacijų, svarbu kuo anksčiau atpažinti šis ligos sukeliamus simptomus. Šios ligos simptomai išryškėja palaipsniui. Pirmiausia pasireiškia troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, mažėja svoris, nors apetitas išlieka nepakitęs. Jeigu pirminis CD nėra gydomas, jis progresuoja. Iš pradžių ši liga gali būti nepastebima, nes nesukelia jokių simptomų. Todėl iki, tol kol gliukozės kiekis kraujyje nepadidėja dar labiau, žmonės net nežino, kad serga. Ligai pažengus, pasireiškia panašūs simptomai kaip ir pirminio CD atveju.
Nepriklausomai nuo cukraligės tipo, jos gydymas yra būtinas. Todėl pastebėjus prieš tai išvardintus simptomus, turėtų būti kuo skubiau kreipiamasi į specialistus ir atliekami gliukozės tyrimai. Tiek pirminio, tiek antrinio CD atveju kraujyje cirkuliuoja per daug gliukozės. Tai imuninės sistemos liga, kurios metu žmogaus kūnas puola ir sunaikina insuliną gaminančias ląsteles. Be insulino, kuris leidžia gliukozei patekti į ląsteles, ji kaupiasi kraujyje. Kai kuriais šios ligos atvejais svarbų vaidmenį atlieka genai, kas reiškia, kad I tipo cukraligė būna paveldėta. Tokia cukraligė išsivysto tuomet, kai žmogaus kūno ląstelės neleidžia insulinui veikti taip, kaip turėtų, kad gliukozė patektų į jos ląsteles. Kitaip tariant, žmogaus kūno ląstelės tampa atsparios insulinui, o kasa negali jo pakankamai pagaminti.
Toks CD išsivysto kai kurioms moterims nėštumo metu ir paprastai po jo praeina. Nėštumo metu placentos gaminami hormonai padidina kūno ląstelių atsparumą insulinui. Paprastai šios ligos simptomai yra nepastebimi. Siekiant įvertinti, ar moteris neserga gestaciniu diabetu, 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Jo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos. Moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis CD, po gimdymo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo testą. Jeigu jo rezultatai geri, tai reiškia, kad tokia būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto antrinio cukrinio diabeto rizika išlieka visam gyvenimui. Žinoma, kažkurio iš išvardintų rizikos veiksnių atpažinimas dar nereiškia, kad susirgsite cukralige. Siekiant diagnozuoti šią ligą, atliekami specialūs tyrimai. Esant diabetui, nustatoma hiperglikemija - padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius yra 3,33-5,55 mmol/l. Svarbu pastebėti, kad gliukozės šlapime gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje sergant kitomis ligomis, taip pat besilaukiančioms moterims II-ame ir III-iame nėštumo trimestre. Glikuotas hemoglobinas (HbA1C) gali būti tiriamas bet kada, net pavalgius. Jis parodo, kokia gliukozės koncentracija buvo pastaruosius tris mėnesius (tikslesnis tyrimas, be to, tinkamas sekti ligos eigai). Kuo ilgiau gliukozės koncentracija buvo aukšta, tuo didesnis bus ir glikuoto hemoglobino kiekis.
Sergant šia liga kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia vartoti kiekvieną dieną. Reikalingo suvartoti insulino kiekis priklauso nuo tokių veiksnių kaip mityba, fizinis aktyvumas, stresas, emocinė ir bendra sveikatos būklė. Jeigu ji viršijama, cukraus kiekis kraujyje gali sumažėti iki gyvybei pavojingo lygio. Tokia būklė vadinama hipoglikemija. Jei insulino pavartojama per mažai, cukraus kiekis kraujyje gali pernelyg padidėti. Tokiu atveju kūno ląstelės negauna reikiamo cukraus - pasireiškia hiperglikemija. Tokio gydymo tikslas - pagerinti jau pagaminto insulino panaudojimo būdus, siekiant normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Daugiausiai dėmesio šiuo atveju skiriama mitybos subalansavimui, fiziniam aktyvumui ir svorio metimui. Jeigu to nepakanka, skiriami vaistai nuo cukrinio diabeto, kurie padeda organizmui efektyviau panaudoti insuliną. Tinkamas maistas sergant cukralige labai svarbus. Todėl jo pasirinkimui derėtų skirti pakankamai daug dėmesio. Valgyti ne rečiau kaip kas 3-4 val., t. y. Vengti dideliu glikemijos indeksu pasižyminčių maisto produktų (aukščiausios rūšies miltai, poliruoti ryžiai ir t. Jei gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką išlieka aukštas, gali būti rimtai pažeidžiami kūno audiniai ir organai. Motinai. Naujagimiui.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Jeigu Jums buvo įdomu, kas yra cukrinis diabetas, tikimės, kad radote atsakymą į šį klausimą. Neverta abejoti, jog tai klastinga liga, kurią svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Visus, tam skirtus tyrimus galite atlikti ir „Antėja laboratorija“. Cukrinis diabetas - viena dažniausių lėtinių ligų, kurios pirmųjų požymių kai kurie sergantieji gali net nepažinti. Tačiau būtent greita ligos diagnozė yra labai svarbi ir gali padėti išvengti komplikacijų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad diabetu gali baigtis ir labai rimta gripo komplikacija. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad anksti pastebėti diagnozę svarbu tiek sergantiems pirmo tipo, tiek ir antro tipo diabetu, nes delsimo pasekmės abiem atvejais panašiai skaudžios. „Pirmo tipo diabetas diagnozuojamas, kai žmogaus imunitetas ima naikinti insuliną gaminančias kasos ląsteles. Juo dažniausiai suserga jauni žmonės, iki maždaug trisdešimt penkerių keturiasdešimties metų. Neretai diagnozuojama vaikams, paaugliams. Tai gali lemti paveldimumas, tačiau ne tik jis, priežasčių būna įvairių. Antro tipo diabetą dažniausiai nulemia žmogaus gyvenimo būdas, ligos ar jų komplikacijos. Pasak jos, pirmo tipo diabeto simptomai yra gana ryškūs ir pasireiškia gana greitai. Pirmieji penki simptomai - labai padidėjęs troškulys, gausus šlapinimasis, padidėjęs nuovargis, silpnumas ir pastebimas kūno masės mažėjimas. Po kiek laiko pasireiškia dar vienas išskirtinis ženklas - burnoje pradedamas justi acetono kvapas. O štai II tipo diabetas pasirodo ne taip aiškiai. Susirgus šiuo diabetu, simptomai yra labai panašūs, tačiau ne taip aktyviai jaučiami. „Kuo vėliau nustatomas cukrinis diabetas, tuo daugiau gresia komplikacijų ir jos vis sunkesnės. Didelė dalis sergančių antro tipo diabetu kenčia nuo širdies ar kraujagyslių ligų tik todėl, nes per vėlai kreipiasi į gydytoją. L.S. - prognozuojama, kad 2040 m. tiek mln. Turint įtarimų geriausia išsitirti cukraus kiekį kraujyje. „Pagyvenę žmonės dažnai turi problemų su kepenimis, kasa, širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios ligos skatina cukrinį diabetą. Ji atkreipia dėmesį, kad diabetu gali baigtis ir labai rimta gripo komplikacija. Kasmet lapkritį įvairios sveikatos įstaigos ir organizacijos tradiciškai aktyviau kviečia nemokamai išsitirti ir pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje.
Gydytojas endokrinologas prof. - Aišku, niekas nesidžiaugia šia diagnoze. Reakcijos diapazonas būna nuo santūrios išlaikytos iki audringų ir kraštutinių situacijų. Pirmiausia pacientai stengiasi „suvirškinti“ informaciją. Būna baimių: negi dabar man reikės gydytis insulino injekcijomis? Dažniausiai to neprireikia, tad galima pacientą nuraminti. - Nėra taip, kad turi tapti abstinentu. Bet piktnaudžiavimas alkoholiu tikrai nepadeda organizmui. Kuomet jo suvartojama per daug, dažnam prasideda kasos uždegimas, paskui atsiranda diabetas. - Geriausia išvengti šios ligos. Laikantis pirmiausiai tam tikro gyvenimo būdo, mitybos režimo, kai kalbama apie antro tipo cukrinį diabetą, nes liga - daugialypė. Kai kurių jos formų išvengti kol kas neįmanoma - tai būtų pirmo tipo cukrinis diabetas, kuriam didelę įtaką turi paveldimumas, genetika, kai kurie aplinkos veiksniai, paskatinantys ligos pasireiškimą jauname amžiuje. Pastarasis ligos tipas sudaro apie penkis procentus, o didžiąją dalį - daugiau nei 90 procentų, - antrojo tipo diabetas, kuris pasireiškia daugiau vyresniame amžiuje.
Gydymo prasme yra kelios stambios grupės. Pirmiausiai labai svarbu dietos režimas, toliau - medikamentinis gydymas. Naujausi gydymo būdai - daugiau sąlyginis klausimas, kadangi situacija dinamiška ir praktiškai kiekvienais metais atsiranda vis naujų gydymo metodų, nes sergamumas šia liga auga, valstybės skiria daug dėmesio šiai problemai ir mokslininkai ieško naujų būdų. Kalbant apie medikamentines poveikio priemones, kurios veikia įvairius ligos mechanizmus, pavyzdžiui, vienos apsunkina gliukozės įsisavinimą, kadangi liga susijusi su gliukozės apykaitos sutrikimu. - Smaližiai dažnai gąsdinami šia liga. - Negalime sakyti, kad jei užvalgysi saldžių produktų, susirgsi. Bet galima atrasti netiesioginį ryšį. Jei žmogus valgo dažnai ir daug, gauna per daug kalorijų. Pastarosios virsta organizme riebalų pavidalu, auga svoris. Ilgainiui tai gali sutrikdyti gliukozės apykaitą. Kita medalio pusė, kad mūsų mityboje iš tikrųjų daug papildų, vienaip kitaip susijusių su cukrumi. - Jų kasdieninis gyvenimo būdas indivilizuotas. Nes jei pacientas serga pirmu diabeto tipu, turi laikytis tam tikro dienos režimo, susieto su insulino švirkštimu, kadangi šis tipas gydomas tik insulino pagalba. Dažnai jauni žmonės, vaikai turi reguliariai leistis vaistus, reguliariai maitintis, laikytis tam tikro fizinio krūvio. O didžioji dalis - daugiau nei 90 proc. pacientų, kurie turi antsvorio ir diabetą, jiems yra iššūkis pripratinti organizmą prie sveikesnės mitybos. Tai irgi nėra lengva. Jei tokį gyventoją laikytum po užraktu, nemažai daliai vaistų gal ir neprireiktų.
Pasaulinė diabeto diena
Pasaulinė diabeto diena yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų (toliau - JT) diena, kuri minima nuo 2007 metų. Tai paskelbė JT Generalinė Asamblėja, 2006 m. gruodžio 20 dieną pasirašydama rezoliuciją 61/225. Jungtinės Tautos parėmė kovą prieš diabetą, pabrėždamos pasaulinę diabeto grėsmę ir nušviesdamos Pasaulinės diabeto dienos reikšmę.
2009-2013 metų kampanija kviečia visus, atsakingus už diabeto priežiūrą, suprasti diabetą ir jį kontroliuoti. Sergančiuosius diabetu ji skatina pagerinti savo žinias apie ligą. Vyriausybėms ji praneša apie būtinybę įdiegti veiksmingas diabeto profilaktikos ir kontrolės programas ir priemones, kurios užtikrintų, kad visi sergantieji ir turintys riziką susirgti gautų geriausią įmanomą priežiūrą. Sveikatos priežiūros specialistus kampanija kviečia tobulinti savo žinias ir mokslu pagrįstas naujausias rekomendacijas taikyti praktiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi
Diabeto epidemija pasaulyje ir Lietuvoje
Diabeto epidemija plinta visame pasaulyje. Šiandien per 366 mln. pasaulio gyventojų serga cukriniu diabetu ir nėra nė vienos šalies, turtingos ar nepasiturinčios, kuri būtų apsaugota nuo šios alinančios ligos. Dar 300 mln. žmonių turi didelę riziką sirgti diabetu. Nesiimant jokių veiksmų, šis skaičius 2030 m. išaugs iki 552 mln. pasaulio generacijos ir dar 500 mln. žmonių gyvens su didele rizika susirgti diabetu. Pasaulis privalo imtis veiksmų jau dabar.
3 iš 4 sergančiųjų diabetu gyvena žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse. Vien Kinijoje diabetu serga 92 mln., o Indijoje - 50 mln. gyventojų. Per artimiausius 20 metų labiausiai sergančiųjų daugės Afrikos regione (98%), Vidurio Rytų šalyse (94 p%) ir Pietryčių Azijoje (72%).
2011 m., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, įregistruota per 81 tūkst. (t. y. apie 2,5% visų Lietuvos gyventojų) diabetu sergančių Lietuvos gyventojų. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje serga apie 5% žmonių.
Kas 8 sekundes pasaulyje nuo diabeto miršta žmogus. Didžioji dalis iš 4 mln. žmonių, kurie miršta kasmet dėl šios ligos, yra 40-60 metų amžiaus. Diabetas yra viena iš 10 nedarbingumo priežasčių pasaulyje. Šimtai milijonų diabetu sergančių žmonių nedirba ir kenčia dėl ilgalaikių grėsmingų komplikacijų (širdies kraujagyslių ligų, apatinių galūnių amputacijų, aklumo, inkstų nepakankamumo ir kt. ligų). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 15 mln. dėl diabeto apakusių žmonių, kasmet dėl šios ligos 1 mln.
Diabetas turi įtakos aukštoms sveikatos priežiūros kainoms, darbo netekimui, mažina ekonomikos augimą. Tarptautinė diabeto federacija apskaičiavo, kad 2010 m. pasaulyje diabetui išleisti 378 bilijonai JAV dolerių, apie 12% viso pasaulio sveikatos priežiūros išlaidų. Manoma, kad 2030 m.
Cukrinio diabeto epidemijos augimą apibūdina trys geografiniai regionai. Kai kuriose pasaulio šalyse diabetu serga milžiniškas skaičius žmonių (Kinijoje - 92 mln., o Indijoje - 50 mln. gyventojų). Kituose regionuose yra didžiausias diabeto paplitimas (Vidurio Rytuose 1 iš 5 suaugusiųjų serga diabetu).
Diabetas ir kitos ligos
Pasaulis išgyvena lėtinių neužkrečiamųjų ligų epidemiją, kuri veikia visų valstybių sveikatos apsaugos sistemas. Diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys ir kvėpavimo sistemos ligos yra lėtinės, brangiai kainuojančios ir daugeliu atvejų - išvengiamos ligos.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas neseniai pripažino, kad neinfekcinių ligų grėsmė yra didesnė negu infekcinių: „Vėžys, diabetas, širdies ligos jau nebėra gerovės ligos. Šiandien jos vargina skurdžiausių šalių žmones ir ekonomikas labiau, negu infekcinės ligos. Neužkrečiamosios ligos yra vienas iš žudikų, turinčių įtaką 60% viso pasaulio žmonių mirčių. Maždaug 35 mln. žmonių kasmet miršta nuo šio tylaus žudiko, iš jų apie 18 mln. yra moterys (apie 65% moterų mirčių). Cukrinis diabetas yra devinta vyraujanti moterų mirties priežastis. Iš 2,1 mln. moterų, kurios miršta kasmet nuo diabeto, dauguma yra 40-60 m. amžiaus.
Cukrinis diabetas yra viena iš keturių prioritetinių neužkrečiamųjų ligų (širdies kraujagyslių ligos, vėžys, kvėpavimo takų ligos, diabetas), kurias identifikavo Pasaulio sveikatos organizacija. Cukrinio diabeto rizikos veiksniai yra tokie pat, kaip ir kitų neinfekcinių ligų: fizinio aktyvumo stoka, netinkamas maitinimasis, nutukimas. Vengiant diabeto, kartu galima išvengti ir kitų neinfekcinių ligų.
Cukrinis diabetas yra svarbi širdies kraujagyslių ligų atsiradimo priežastis. Cukrinis diabetas turi tokią pat riziką ir galimus sprendimus, kaip ir klimato kaita. Gerai suprojektuoti miestai su tinkamu visuomeniniu transportu ir gera maisto gamybos sistema turėtų įtakos žmonių fiziniam aktyvumui ir tinkamam maitinimuisi.
Cukrinis diabetas gali sukelti psichines ligas ar pabloginti psichinę sveikatą. Psichinės sveikatos problemos ir jų gydymas gali didinti riziką sirgti diabetu. Žmogui, sergančiam diabetu, depresija gali trikdyti ligos savikontrolę ir bloginti gyvenimo kokybę.
ŽIV/AIDS didina riziką sirgti cukriniu diabetu. Jų gydymas gali išprovokuoti II tipo diabetą. Cukrinis diabetas didina riziką sirgti tuberkulioze. Sergantiesiems diabetu yra 3 kartus didesnė rizika susirgti tuberkulioze ir žymiai greičiau mirti nuo jos.
Skurdas gali turėti įtakos susirgti diabetu. Ši liga žymiai labiau paplitusi tarp neturtingų žmonių. Vaikai, kuriuos gimdo diabetu sergančios motinos, turi didesnę riziką vyresniame amžiuje susirgti diabetu. Cukrinis diabetas ir nėštumas kelia riziką tiek motinos, tiek vaiko gyvybei ir ligotumui.