Įvadas
Profesijos pasirinkimas - vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų, turintis didelės įtakos mūsų gerovei ir laimei. Tačiau ne visada atsižvelgiame į tai, kaip mūsų psichologinė būklė gali paveikti šį pasirinkimą. Depresija, kaip psichikos sveikatos sutrikimas, gali daryti didelę įtaką profesiniam keliui, pradedant nuo studijų pasirinkimo ir baigiant karjeros galimybėmis bei darbo našumu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip depresija gali paveikti profesijos pasirinkimą, kokie psichologiniai iššūkiai kyla tam tikrose profesijose ir kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata renkantis karjeros kelią.
Depresija: mirę, neišgedėti lūkesčiai
Psichoterapeutė Eglė Saulė Jasutė teigia, kad depresija - tai mirę, neišgedėti lūkesčiai. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai patiria netektis, kurios nebūtinai susijusios su artimųjų mirtimi. Tai gali būti lūkesčiai turėti darnią šeimą, būti įvertintam ir mylimam, realizuoti savo talentus širdžiai artimoje veikloje, dirbti mylimą darbą, turėti gerų ir artimų draugų ratą, sukurti finansinę gerovę, įsilieti į bendruomenę, įgyvendinti įvairius projektus ir panašiai.
Kiekviena netektis turi penkias gedėjimo stadijas - neigimas, pyktis, derybos, liūdesys, susitaikymas. Užsitęsusi liūdesio stadija gedėjimo procese ir yra depresija. Tad depresiją galima įvardinti kaip ženklą, kuris signalizuoja atkreipti dėmesį į giliai užgniaužtus jausmus, kurie prašosi būti pripažinti ir deramai išveikti.
Psichologiniai iššūkiai įvairiose profesijose
Tam tikros profesijos yra susijusios su didesne psichologinių iššūkių rizika. Pavyzdžiui, mokytojo profesija yra ne tik labai atsakinga, bet ir reikalauja didelės psichologinės ištvermės. Emocinio perdegimo sindromas yra vienas dažniausių iššūkių mokytojų profesijoje. Tai būklė, kai mokytojas jaučia emocinį atstumtį nuo savo darbo, mažą savivertę arba didelį nuovargį. Mokytojai nuolat susiduria su įvairiomis stresinėmis situacijomis: problematiškais mokiniais, tėvų lūkesčiais, mokyklos administracija, egzaminų organizavimu ar nepakankamais resursais. Kai mokytojai nesijaučia vertinami, jie gali patirti profesinės tapatybės krizę.
Kita vertus, intravertams, kuriems stresą kelia viešumas ir nuolatinis bendravimas, gali būti sudėtinga dirbti profesijose, reikalaujančiose nuolatinio bendravimo su žmonėmis. Tokiems žmonėms geriausiai tinka darbai, kurie nesusiję su tiesioginiu bendravimu su žmonėmis, nesibaigiančiais telefonų skambučiais ir nereikalauja kasdien būti tarp daugybės žmonių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip depresija veikia profesijos pasirinkimą
Depresija gali paveikti profesijos pasirinkimą keliais būdais:
- Motyvacijos stoka: Depresija gali sumažinti motyvaciją ir susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Dėl to gali būti sunku nuspręsti, kokia profesija iš tikrųjų domina ir motyvuoja.
- Energijos trūkumas: Depresija gali sukelti didelį energijos trūkumą, todėl gali būti sunku įsivaizduoti save dirbantį pilnu etatu ar atliekantį sudėtingas užduotis.
- Koncentracijos sunkumai: Depresija gali paveikti koncentraciją ir atmintį, todėl gali būti sunku mokytis naujų įgūdžių ar atlikti darbą, reikalaujantį susikaupimo.
- Žema savivertė: Depresija gali sukelti žemą savivertę ir nepasitikėjimą savo gebėjimais. Dėl to gali būti sunku patikėti, kad esi pakankamai geras tam tikrai profesijai.
- Pesimistinis požiūris: Depresija gali paskatinti pesimistinį požiūrį į ateitį, todėl gali būti sunku įsivaizduoti save sėkmingai dirbantį tam tikroje srityje.
Kaip pasirinkti profesiją, sergant depresija
Jei sergate depresija, profesijos pasirinkimas gali atrodyti kaip didelis iššūkis. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad palengvintumėte šį procesą:
- Kreipkitės į specialistą: Pirmiausia ir svarbiausia, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą. Depresija yra gydoma būklė, o tinkamas gydymas gali padėti jums atgauti motyvaciją, energiją ir pasitikėjimą savimi.
- Atsižvelkite į savo pomėgius ir vertybes: Kai jaučiatės geriau, pradėkite galvoti apie tai, kas jums iš tikrųjų patinka ir kas jums svarbu. Kokios veiklos jums teikia malonumą? Kokias vertybes norėtumėte įgyvendinti savo darbe?
- Išbandykite įvairias veiklas: Nebijokite išbandyti įvairių veiklų, kad sužinotumėte, kas jums tinka. Galite savanoriauti, atlikti praktiką ar dalyvauti bandomuosiuose projektuose.
- Būkite atviri naujoms galimybėms: Nebūkite per daug prisirišę prie vienos konkrečios profesijos. Būkite atviri naujoms galimybėms ir leiskite sau pakeisti savo nuomonę.
- Pasitarkite su patarėju: Pasitarkite su karjeros patarėju, kuris gali padėti jums įvertinti savo įgūdžius, pomėgius ir vertybes bei rasti profesiją, kuri jums tinka.
- Rūpinkitės savo psichologine sveikata: Rūpinkitės savo psichologine sveikata reguliariai mankštindamiesi, sveikai maitindamiesi, pakankamai miegodami ir praktikuodami streso valdymo technikas.
Profesijos pasirinkimas pagal asmenybės tipą
Svarbu atsižvelgti į savo asmenybės tipą renkantis profesiją. Pavyzdžiui, intravertams, kuriems patinka vienatvė ir ramybė, gali būti geriau rinktis profesijas, kurios nereikalauja nuolatinio bendravimo su žmonėmis. Tokie žmonės gali būti sėkmingi rašytojai, programuotojai, mokslininkai ar menininkai. Kita vertus, ekstravertams, kurie mėgsta bendrauti ir būti dėmesio centre, gali būti geriau rinktis profesijas, kurios reikalauja nuolatinio bendravimo su žmonėmis. Tokie žmonės gali būti sėkmingi pardavėjai, vadybininkai, mokytojai ar politikai.
Psichologo profesija: pagalba kitiems ir savęs pažinimas
Psichologo profesija yra ypač paklausi ir jos populiarumas kasmet tik auga. Ši profesija reikalauja empatijos, analitinio mąstymo ir noro padėti kitiems. Psichologai gali dirbti įvairiose srityse, įskaitant psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centrus, ugdymo institucijas, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigas, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Jie taip pat gali vykdyti individualią veiklą.
Studijuojant psichologiją, aiškinamasi, kodėl žmonės vienaip ar kitaip elgiasi, mąsto ir jaučia, kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Sužinoma, kaip, pasinaudojant mokslinių tyrimų rezultatais, psichologai siekia suprasti tokius reiškinius kaip žmogaus raida nuo kūdikystės iki senatvės, psichikos sveikata, mokymasis, asmenybė ir dar daug kitų dalykų.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Kaip atpažinti depresiją šventiniu laikotarpiu
Artėjant šventėms, žmonių emocinė sveikata dažnai suprastėja. Tradiciškai šventės - tai šeimos susibūrimo metas, tačiau dažno žmogaus realybė neatitinka visuomenėje kuriamų ir viešai rodomų iliuzinių standartų su gausia ir laiminga gimine prie turtingo Šv. Kalėdų stalo. Žmonėms labai trūksta meilės jausmo, tarpusavio ryšio, bendrystės, darnos su artimaisiais, nėra namų jaukumo, finansinės gausos ir kitų jiems svarbių dalykų. Prie šventinio stalo fiziškai esama su kitais, bet jaučiamas dvasinio artumo stygius, giluminio supratimo taip pat. Išryškėja vienišumo jausmas.
Kad šventinis laikotarpis keltų daugiau teigiamų emocijų, rekomenduojama atsigręžti į tikrąją švenčių esmę ir prasmę bei dvasines vertybes - tai įneša vidinės ramybės. Išlaikykite autentiškumą ir kurkite sau palankias šventines tradicijas, pripildytas dėkingumo už tai, kas yra gera ir vertinga Jūsų gyvenimuose.
Kaip padėti sau pasveikti nuo depresijos
Prisiimti atsakomybę pasveikti nėra lengva, nes tai reiškia - tapti ištikimu savo savasčiai maksimaliai, be jokių kompromisų. Dažnai šis kelias reikalauja itin daug valios pastangų ir tenka imtis kardinalių pokyčių praktiškai visose gyvenimo srityse. Todėl kartais sąmoningai, kartais nesąmoningai pasirenkamas tik medikamentinis kelias, kuris padeda tvarkytis su pasekmėmis, tačiau negydo priežasčių. Medikamentai, kaip papildoma priemonė tikrai gali padėti ir pastūmėti geram pokyčiui, tačiau vien jų nepakanka.
Sveikimui didelę įtaką daro fizinė sveikata, tinkama mityba, sportas ir judėjimas gamtoje. Fizinis kūnas yra mūsų visų senų, neišgyventų emocijų ir jausmų saugykla. Per judesį mes sau padedame išsivalyti emociškai, suaktyvėja energijos tėkmė. Taip pat psichoterapija suteikia tinkamą palaikymą, lavina emocinį intelektą ir plečia sąmoningumą. Kai žmogus teisingai išmoksta stebėti ir suprasti save, supančią aplinką, savo sąveiką su aplinka ir save santykyje su kitu žmogumi, jam tampa lengviau identifikuoti, kas iššaukia depresinės būsenos atkryčius ir tampa aiškiau, kaip juos įveikti.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje