Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet ir rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus ir kasdienį gyvenimą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, su kuria bent kartą gyvenime susiduria milijonai žmonių. Deja, daugelis žmonių, kamuojamų depresijos, delsia kreiptis į medikus.
Ši liga vis dar apipinta mitais ir stereotipais, dėl kurių daugelis vengia pripažinti savo būklę ar ieškoti pagalbos. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais - tiek emociniais, tiek fiziniais, o jos poveikis gali būti juntamas ne tik asmeniškai, bet ir darbe, šeimoje ar socialiniame gyvenime. Kadangi ši liga gali turėti rimtų pasekmių, svarbu laiku atpažinti jos požymius ir imtis veiksmų.
Visame pasaulyje serga apie 250-300 milijonų žmonių, o Lietuvoje - 5-6 proc. šalies gyventojų. Skaičiai rodo, kad sergančiųjų skaičius didėja, o liga jaunėja. Teigiama, kad daugiau kaip 10 proc. žmonių kenčia nuo ilgiau ar trumpiau trunkančia depresija. Jei būtų atpažįstamos visos depresijos formos, sergančiųjų skaičius siektų apie 25 proc. Iš to, apie 50-85 proc. atvejų liga gali kartotis. Ne paslaptis, kad sergančiųjų skaičius yra didesnis, tačiau daugelis vengia kreiptis į medikus. Vieni dėl to, kad mano, jog liga praeis savaime, sveikata galbūt pagerės po atostogų ar kito malonaus įvykio.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius depresijos požymius bei veiksmingus būdus, kaip su ja kovoti.
Kas Yra Depresija?
Depresija paprastai apibūdinama kaip aiškius simptomus turintis žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga prasta, prislėgta nuotaika. Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir gyvenimo džiaugsmo sumažėjimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Nors kiekvienas žmogus kartais patiria liūdesį ar nusivylimą, depresija yra kur kas daugiau nei laikinas emocinis nuosmukis - tai sudėtinga liga, kuri veikia tiek psichologinius, tiek fiziologinius procesus organizme. Depresija pasireiškia sulėtėjusiu mąstymu, negalėjimu sukoncentruoti dėmesio, išsimiegoti, žema saviverte, pakitusiomis, sulėtėjusiomis kūno funkcijomis.
Dirglumas ar bloga nuotaika - natūrali žmogaus reakcija į neigiamus dalykus, neįgyvendintus planus ar kitas nesėkmes. Tačiau depresija nėra tik bloga nuotaika ar uždaras gyvenimo būdas.
Skirtumas Tarp Liūdesio Ir Depresijos
Dažnai žmonės maišo depresiją su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika. Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį, pavyzdžiui, darbo praradimą ar artimojo netektį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties.
Pagrindiniai skirtumai:
- Liūdesys - tai natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
- Depresija - tai ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lygi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.
Dažniausios Depresijos Priežastys
Depresija yra sudėtingas sutrikimas, kurio atsiradimą lemia daugybė skirtingų veiksnių. Tačiau dažniausiai ji kyla dėl kelių priežasčių derinio:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Biologiniai veiksniai:
- Smegenų chemijos pokyčiai: sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis gali lemti prislėgtą nuotaiką ir motyvacijos stoką.
- Hormoniniai sutrikimai: depresija dažnai pasireiškia nėštumo metu, po gimdymo, menopauzės laikotarpiu arba esant skydliaukės funkcijos sutrikimams.
- Genetika: jei šeimoje buvo depresijos atvejų, tikimybė ja susirgti padidėja.
Psichologiniai veiksniai:
- Žema savivertė ir per didelis savikritiškumas.
- Ilgalaikis stresas ir nerimas, kurie išsekina organizmą.
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip vaikystės traumos, smurtas ar prievarta.
Socialiniai ir aplinkos veiksniai:
- Vienišumas ir socialinė izoliacija.
- Finansinės problemos, darbo netekimas ar didelis darbinis krūvis.
- Lėtinės ligos, kurios neleidžia žmogui gyventi visaverčio gyvenimo.
Pagrindiniai Depresijos Požymiai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius. Kuo anksčiau depresija diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti, ženkliai pagerinant gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius, darbingumą ir savivertę. Depresiją ir jos sunkumo lygį gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras, kuris įvertina paciento būseną, simptomus, savijautą.
Pagal klasikinį apibrėžimą, pagrindiniai depresijos simptomai yra kasdienė slogi nuotaika ir nesugebėjimas mėgautis anksčiau patikusia veikla. Visgi negalima teigti, kad žmogus serga depresija, jei sutrikimus galėjo sukelti kita liga - juk net lengvas peršalimas gali sukelti miego sutrikimus. Taip pat depresija nediagnozuojama, jei tokią savijautą sukėlė skaudus įvykis, pavyzdžiui, artimo žmogaus praradimas.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Emociniai Simptomai
- Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
- Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų.
- Nuolatinis nerimas. Nors depresija dažniausiai siejama su apatija, daugelis sergančiųjų jaučia ir nuolatinį nerimą, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
- Savigrauža ir kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.
Fiziniai Simptomai
Depresija neapsiriboja vien liūdesiu - ji gali paveikti visą organizmą, sukeldama tiek emocinius, tiek fizinius simptomus.
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
- Miego sutrikimai. Vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę.
- Apetito pokyčiai. Depresija gali sutrikdyti ir apetitą, kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto.
- Neaiškūs fiziniai skausmai. Galvos, raumenų ar krūtinės spaudimas, virškinimo problemos, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties.
Elgesio Pokyčiai
- Socialinė izoliacija. Vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi.
- Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos. Net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę.
- Priklausomybės. Ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas, tačiau tai tik dar labiau pablogina situaciją.
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą. Tai pavojingiausias depresijos požymis, kuris reikalauja skubios pagalbos. Jei žmogus pradeda kalbėti apie norą „dingti“ ar „užmigti ir nepabusti“, tai yra aiškus signalas, kad būtina kreiptis į specialistus.
Kompleksinis Depresijos Gydymas
Kovoti su depresija gali būti sudėtinga, tačiau svarbiausia suprasti, kad viskas yra prieinama, o tinkami veiksmai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Depresijos gydymas yra individualus ir kompleksinis. Nuo ligos sunkumo, gretutinių paciento ligų, jo bendros sveikatos būklės priklauso gydymo būdai. Negydoma depresija tampa vis rimtesne problema - ne tik palaipsniui sunkėja ligos simptomai, bet ir didėja rizikingo elgesio tikimybė.
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Savipagalba
Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
- Fizinė veikla ir sveika gyvensena. Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
- Miego higiena ir kokybiškas poilsis. Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
- Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška. Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
- Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas. Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.
Psichologinė Pagalba
Psichologinis gydymas - tai individualios psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus.
Depresijos gydymo strategijos priklauso nuo jos sunkumo. Suaugusiųjų dienos stacionare yra taikomas kompleksinis psichikos ligų gydymas, didelis dėmesys skiriamas psichoterapinei pagalbai: gydymo metu žmonės lanko grupinę ir individualią terapiją. Taip pat vyksta ir kiti užsiėmimai: šokio judesio terapija, meno terapija, relaksacijos, meditacijos, tamsiuoju metų laiku naudojama ir šviesos terapijos lempa.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai nuo depresijos - antidepresantai. Jų yra įvairių klasių. Vaistai vartojami pagal gydytojo rekomendacijas. Ypač jeigu sergama vidutine ar lengva depresijos forma, gydytojas gali apsvarstyti galimybę neskirti antidepresantų.
Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.
Kiti Būdai Kovoti Su Depresija
Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą. Taip pat labai veiksminga gali būti muzikos ir meno terapija - muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.
Stresą Mažinantys Papildai
Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo. Šie papildai gali padėti lengviau susitvarkyti su įtampa, pagerinti koncentraciją ir suteikti vidinės ramybės jausmą.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Svarbu atpažinti depresijos simptomus ir žinoti, kada kreiptis pagalbos. Jeigu patiriate ilgalaikį liūdesį, negalite susikaupti darbe ar mokykloje, jaučiate nuolatinį nuovargį arba pradedate vengti socialinių veiklų, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Ypač svarbu ieškoti pagalbos, jei jaučiamas stiprus nerimas, beviltiškumas ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Jei jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Pradėkite nuo mažų žingsnelių. Tikrai galite paimti į rankas telefoną, tuomet galite surinkti telefono numerį ir palaukti, kol atsiliepsime. Arba tikrai galite užsiregistruoti konsultacijai internetu. O toliau viskas vėl bus po žingsnelį: ateisite į susitikimą (galite prašyti, kad kas nors Jus palydėtų), papasakosite, kaip jaučiatės ir kartu sutarsime, kokius pagalbis kelius renkamės toliau.
tags: #depresija #kompleksinis #gydymas