Depresija - tai vis dažniau pasitaikanti liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji nėra vien tik bloga nuotaika, bet rimta liga, turinti biologinį pagrindą ir veiksmingus gydymo būdus. Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas pasveiks ir išvengs sunkių ligos formų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius depresijos gydymo metodus, įskaitant psichoterapiją, medikamentus ir alternatyvius būdus.
Depresijos Paplitimas ir Vertinimas
Depresija tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų, panašiai kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas.
Verta atsiminti, kad depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti. Nereikėtų užmiršti, kad depresija dažniausiai pasireiškia ne visais čia minėtais simptomais. Neretai pacientai ne pabrėžia savo blogą dvasinę būklę, o skundžiasi įvairiais kūno negalavimais.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Nuolatinį liūdesį ar tuštumos jausmą.
- Energijos stoką ir nuovargį.
- Praradimą susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Sumažėjusią ar padidėjusią apetito kontrolę.
- Miego sutrikimus (nemiga ar per didelis mieguistumas).
- Sunkumus susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti informaciją.
- Beviltiškumo jausmą ar mintis apie savižudybę.
Depresijos priežastys gali būti įvairios - genetiniai veiksniai, cheminis disbalansas smegenyse, psichologinės traumos ar ilgalaikis stresas.
Taip pat skaitykite: Efektyvios psichoterapijos rūšys depresijai įveikti
Farmakoterapija (Gydymas Vaistais)
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
Antidepresantai
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys.
Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI)
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo ligos požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo depresijos požymius.
Tricikliai Antidepresantai (TCA)
TCA - tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Jonažolė (Hypericum Perforatum)
Depresiją galima gydyti vaistinėmis žolelėmis. Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu - paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
KET (kognityvinė elgesio terapija) yra palyginti nauja psichoterapijos rūšis, atsiradusi JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse.
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti.
Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija. KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Pastarasis faktas ypač svarbus, nes jis parodo, kad net psichozes, t. y. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais. Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų.
KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis.
Kognityvinė ir elgesio terapija - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis.
Keletas kognityvinės elgesio terapijos būdų ir technikų:
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Tai kognityvinės elgesio terapijos forma, kuri padės jaustis pozityviai, net jei patiriate neigiamų minčių ir emocijų. Ji sukurta atsparioms būklėms gydyti.
- Dialektinė elgesio terapija. Šio tipo terapija padeda įgyti priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Tai naudinga turint lėtinių minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios kartais lydi gydymui atsparią depresiją.
- Elgesio aktyvinimas. Šio tipo gydymas taikomas depresija sergantiems asmenimis, kad palaipsniui mažėtų jų noras vengti sprendimo, veiklos, ir jų izoliacija, padidėtų įsitraukimas į veiklas, kurios jiems anksčiau patiko arba kurios kelia nuotaiką.
- Sąmoningumu (angl. Mindfulness) grįsta terapija. Sąmoningumas apima dėmesio ir savo minčių bei jausmų priėmimą, tam tikru momentu jų nevertinant kaip „teisingų“ ar „neteisingų“.
- Elgesio aktyvinimu depresijoje (ang.
- Kognityvine ir elgesio analizės psichoterapijos sistema (ang.
- Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta kognityvine terapija (ang.
- Dėmesingu įsisąsmoninmu ir atjauta grįsto gyvenimo teorija (ang.
Psichoanalitinė ir Psichodinaminė Psichoterapija
Psichodinaminė psichoterapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Pagrindiniai jos bruožai yra savirefleksija ir savityra, o psichoterapeuto ir paciento santykiai pasitelkiami kaip langas į probleminius santykių modelius paciento gyvenime. Jos tikslas yra ne tik palengvinti akivaizdžiausius simptomus, bet ir padėti žmogui gyventi sveikiau.
Humanistinė Psichoterapija
Tai nedirektyvi psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Racionalioji Psichoterapija
Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija - angl.
Tarpasmeninė Psichoterapija
Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos. Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė.
Psichoterapinis gydymas gali būti skiriamas individualiai, poroms, šeimoms arba grupėse.
- Tarpasmeninė psichoterapija. Ši psichoterapija orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų depresijos.
- Šeimos, porų terapija. Šio tipo terapija į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį. Kai santykiuose mažiau streso, tai gali padėti gydant depresiją.
- Grupinė psichoterapija. Šio tipo konsultacijose, kurios gali būti ir psichodinaminės, ir kognityvinės, dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.
Kiti Gydymo Metodai
Elektroimpulsų Terapija (EIT)
Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų.
EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas.
Transkranijinė Magnetinė Smegenų Stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir transkranijinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS - tai reiškia tą pačią transkranijinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos.
Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža.
TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti.
Raminančios Kvėpavimo Technikos
Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo - t.y kvėpavimo pilvu.
Miego Deprivacija
Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. 1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį.
Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes.
Šviesos Terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms.
Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino.
Fizinis Aktyvumas
Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Tai alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
rTMS Terapija
Efektyvus depresijos gydymas dažnai apima kelių metodų derinį. Vienas iš šiuolaikinių ir veiksmingų depresijos gydymo būdų yra pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS).
rTMS - tai neinvazinė neuromoduliacijos technika, naudojanti magnetinius impulsus specifinėms smegenų sritims stimuliuoti. Depresijos gydymui rTMS dažniausiai taikoma dorsolateralinei prefrontalinei žievei - smegenų sričiai, atsakingai už emocijų reguliavimą ir nuotaikos kontrolę.
Magnetiniai impulsai stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą, padėdami atkurti natūralų smegenų veiklos balansą. Šis metodas ypač naudingas pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai, tokie kaip vaistai ar psichoterapija, nepadėjo pasiekti teigiamų rezultatų.
rTMS terapija yra saugi, nesukelia skausmo ir nereikalauja anestezijos. Dažniausiai pacientai patiria pagerėjimą jau po kelių seansų, tačiau pilnas gydymo kursas gali užtrukti kelias savaites.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
- Esate prislėgtos nuotaikos, ateitį matote niūrią, juodą.
- Dingo domėjimasis įprastais dalykais ar pomėgiais.
- Pasireiškia miego, seksualinio potraukio sutrikimai.
- Tapo sunkiau atlikti kasdienes užduotis, susikaupti.
- Pasireiškia silpnumas, energijos trūkumas.
Jei jums pasireiškė čia aprašyti depresijos požymiai ir tai tęsiasi bent dvi savaites, raginame nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą - jie įvertins jūsų simptomus, nustatys, dėl kokios ligos jie kyla, ir pasiūlys geriausią gydymą.
Kaip Diagnozuojama Depresija
Kaip diagnozuojama depresija? Depresija, kaip ir daugelis kitų ligų (ne tik psichikos), diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu, atlikus reikiamus tyrimus. Depresija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei jaučiate aprašytus simptomus ir tai tęsiasi bent dvi savaites, labai tikėtina, kad jūsų būklę apibūdintų terminas „depresijos sindromas“, t. y. depresijai būdingų simptomų rinkinys. Vis dėlto tai dar nėra diagnozė - ją turi nustatyti gydytojas.
Naudingi Patarimai, Kaip Kovoti Su Depresija
- Laikykitės savo gydymo plano.
- Nepraleiskite numatytų susitikimų su gydytoju.
- Nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta pagerės.
- Net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija, t. y. staigaus vaisto nutraukimo simptomai. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su gydytoju.
- Atsisakykite alkoholio. Daugelis depresija sergančių žmonių vartoja per daug alkoholio. Ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą. Jei negalite savarankiškai jo atsisakyti, pasitarkite su gydytoju.
- Praktikuokite streso įveikos būdus. Problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus.
- Vertinkite kokybišką miegą. Prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją. Tiek miego trukmė, tiek jo kokybė gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui, gebėjimui susikaupti ir atsparumui stresui. Jei turite miego sutrikimų, stenkitės pagerinti miego įpročius arba paprašykite gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto patarimo.
- Reguliariai mankštinkitės. Fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai. Net tokia veikla kaip darbas sode ar vaikščiojimas gali sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus.
- Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.
tags: #depresijos #gydymas #psichoterapija