Ar dažnai susimąstome apie savo vidinį pasaulį ir jo valymą? Esame įpratę rūpintis kūno higiena, tačiau emocinė higiena dažnai lieka nuošalyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias emocijų išlaisvinimo technikas, pradedant tapingu ir baigiant kūno psichoterapija, kurios padeda mums susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ir pasiekti geresnę savijautą.
Tapingas: emocijų akupunktūra be adatų
Tapingas, dar vadinamas emocijų laisvinimo technika (EFT), yra psichiatro atrasta saviterapijos metodika, kartais vadinama emocijų akupunktūra, tik be adatų. Žodis „tapingas“ kilęs nuo angliško „tapping“ - stuksenti. Tai labai galingas, paprastas metodas, suteikiantis ypatingas emocines transformacijas.
Kaunietė tapingo instruktorė ir lektorė Sandra Varanavičė moko saviterapijos metodikos ir emocinės higienos, tvirtindama, kad susitvarkyti su emocijomis galima tiesiog stuksenant akupunktūrinius taškus pirštais.
Kaip veikia tapingas?
Visos fizinės problemos turi emocinį foną. Net fizinis skausmas, dėl ligos ar traumos, kyla iš emocijų. Pavyzdžiui, žmogus susilaužė ranką ir gali pykti ant kitų ar ant savęs, kodėl jam taip nutiko. Akupunktūrinių taškų stuksenimas atjungia tas neuronų jungtis, kurios kelia neigiamas asociacijas su tuo įvykiu. Tai ne vudu, tai ne burtai ir ne atminties ištrynimas - tapingo metu tiesiog neutralizuojamas neigiamas emocinis krūvis.
Procedūra labai paprasta - akupunktūrinių taškų stuksenimas. To išmokstama per kelias minutes. Pas psichiatrus ar psichologus gal tektų lankytis dvejus metus, kad išmoktume į probleminę savo situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Pavyzdžiui, gal kokia nors trauma nutiko vaikystėje, ir su tuo susijusią neigiamą informaciją labai sunku palikti.
Taip pat skaitykite: Meno terapijos nauda
Tapingo nauda ir pritaikymas
Emocijų laisvės technika padėjo S. Varanavičei susitvarkyti su savo asmeninėmis problemomis, dabar ji savo patirtimi ir žiniomis dalijasi su kitais. Ji teigia, kad tapingas padeda aktyvuoti alfa bangas smegenyse, kurios atsakingos už atsipalaidavimą ir ramybę.
Ypatingasis karatė kirčio taškas: Pirmiausia reikia identifikuoti problemą ir priimti save su viskuo, kas yra manyje. Stuksenant karate kirčio tašką, sakoma nustatymo frazė. Toliau stuksenami likę 8 ar 13 akupunktūrinių taškų, sakant priminimo frazę.
Autosabotažas: Kartais net gydydamasis vaistais žmogus gali jausti didžiulį pasąmoninį pasipriešinimą - autosabotažą. Ir jeigu jis ir nori pasveikti, tuo pat metu gali ir norėti sirgti, nes tai gali atrodyti gerai ir patogu.
Tam, kad įvyktų emocijų transformacija, gali pakakti ir vieno užsiėmimo, kai problema gilesnė - reikia ir savaitės. Daugiausia tapingo meridiano taškų išsidėstę ant veido.
Tapingo istorija
Apie 1980 m. amerikiečių psichiatras kineziologas Roger Callahan turėjo pacientę, vardu Merry, kurią gydė nuo vandens fobijos. Moterį penkiolika metų vargino net mažiausio vandens lašelio baimė, bet pacientė labai sunkiai pasidavė gydymui. Kartą, prisiminusi situaciją, kaip sėdėjo šalia vandens telkinio, moteris pasiskundė skrandžio skausmais. Būdamas kineziologas R. Callagan žinojo apie meridianų taškus ir pastukseno pacientei po akimi - skrandžio meridiano tašką. Staiga ji suvokė, kad praėjo ne tik skrandžio skausmas, bet ir visam laikui išnyko vandens baimė. Tai buvo revoliucinis atradimas.
Taip pat skaitykite: Dvasinė ir emocinė gerovė
R. Callahan sukūrė specialią sistemą - Thought Field Therapy. Tačiau ji yra labai sudėtinga, ir žmogui individualiai ją sau taikyti nėra paprasta. Jo mokinys Gary Craig apie 1990 metus pasiūlė universalų algoritmą, kurį dabar sėkmingai ir taikome. Šiandien tapingas turi apie 10 mln. gerbėjų.
Skepticizmas ir tikėjimas tapingu
Beprotiškai protingiems žmonėms šis metodas atrodo pernelyg paprastas, kad padėtų. Kiti sako, kad tam reikia tikėjimo, bet tai netiesa. Išbandę tapingą didžiausi skeptikai tampa didžiausiais jo fanatikais.
Kūno psichoterapija: holistinis požiūris į emocijų išlaisvinimą
Kūno psichoterapija - tai holistinis psichoterapijos metodas, kuris remiasi prielaida, kad žmogaus kūnas, emocijos ir psichika sudaro nedalomą visumą, o vidiniai konfliktai ar emociniai išgyvenimai neišvengiamai atsispindi kūne - raumenų įtampoje, kvėpavime, laikysenoje ar net vidaus organų veikloje.
Terapijoje naudojami specialūs į kūną orientuoti metodai (pvz., darbas su kvėpavimu, judėjimas, raumenų relaksacija, dėmesingas kūno pojūčių stebėjimas, prisilietimas) kartu su verbaline refleksija.
Kūno psichoterapijos pradininkai ir kryptys
Kūno psichoterapijos pradininku laikomas austrų ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatras, psichoanalitikas Wilhelmas Reichas (1897-1922). Jo palikimas davė pradžią įvairioms kūno psichoterapijos kryptims, pvz., Loweno Bioenergetinei analizei, David Boadella Biosintezei, Arnold Mindell‘o Į procesą orientuotai psichologijai, Gerda’os Boyesen Biodinaminei kūno psichoterapijai ir kt.
Taip pat skaitykite: Harmonija per energetinę psichologiją
Biodinaminė psichoterapija: emocijų virškinimas ir paleidimas
Integratyvios Biodinaminės Kūno psichoterapijos studijų esmę sudaro Gerdos Boyesen sukurta (1922-2005) ir jos dukterų - Ebbos ir Mona-Lisos- išplėtota Biodinaminė psichoterapija ir biodinaminiai jos principai.
Biodinaminės psichoterapijos pagrindą papildo ir suteikia jai platesnį kontekstą, į šią studijų programą integruotos ir kitos terapinės kryptys: programoje derinama klasikinė psichoanalitinė tradicija, suteikianti supratimą apie struktūrinį psichikos modelį, pasąmoninius procesus, perkėlimą ir gynybos mechanizmus, bei Wilhelmo Reicho ir neo-reichistų teorijos nagrinėjančios charakterio struktūras, kūno šarvų ir segmentinių blokų sampratą, energetinių procesų ir emocinio išlaisvinimo principus. Be to, integruojami Geštalto terapijos elementai, skatinantys patyriminį buvimą čia ir dabar bei kontaktą su aplinka, ir Eugeno Gendlino „Focusing“ metodas, ugdantis jautrų santykį su vidiniu kūnišku žinojimu (angl. felt sense).
Biodinaminė psichologija, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen (1922-2005), nagrinėja ir gydo psichologinius procesus viso žmogaus gyvybinių procesų kontekste. Biodinaminė terapija remiasi idėja, kad neurozė nėra vien psichologinis reiškinys - ji yra ir fiziologinė. Žmogus tiesiogine prasme „įkūnija“ savo neurozę: kiekvienas jausmas, sukrėtimas ar nusivylimas turi ne tik emocinę, bet ir kūnišką pasekmę.
Emocinis ciklas ir savireguliacija
Sveikas organizmas turi įgimtą gebėjimą išreikšti, suvirškinti ir paleisti emocines patirtis, jei tik yra saugi ir rami aplinka. Neurozė atsiranda tuomet, kai ši natūrali savireguliacijos ir savęs gijimo funkcija sutrinka. Boyesen skiria pirminę asmenybę, gyvą ir spontanišką žmogaus esmę, nuo antrinės asmenybės, susiformavusios kaip gynybinis atsakas į aplinką. Antrinė asmenybė atitinka Wilhelmo Reicho aprašytą charakterinį ir raumeninį „šarvą“ - apsauginius kūno ir psichikos sluoksnius, kurie saugo žmogų ne tik nuo išorės, bet ir nuo jo paties nepriimtinų jausmų.
Svarbi biodinaminės psichologijos sąvoka - emocinis ciklas. Kiekvienas emocinis išgyvenimas sukelia fiziologinių pokyčių grandinę, įskaitant kraujotakos, nervų ir viscerinių (vidaus organų) procesų reorganizaciją. Kai emocija išreiškiama ir išgyvenama iki galo, kūnas natūraliai grįžta į pusiausvyrą. Šį grįžimą, pasak Boyesen, palengvina psichoperistaltika - žarnyno peristaltiniai judesiai, kurie padeda fiziologiškai „išvalyti“ organizmą nuo emocinių likučių.
Biodinaminės terapijos metodai
Biodinaminės terapijos procese šie šarvai yra tirpdomi per specialias masažo, kvėpavimo ir sąmoningo pojūčio technikas. Terapeutas klausosi žarnyno garsų stetoskopu - jie atspindi organizmo reakcijas ir rodo, kada slopinta emocinė energija pradeda išsiskirti. Kai energijos tėkmė vėl atsigauna, iš kūno ima kilti vidiniai impulsai - judesiai, prisiminimai, emocijos, kvėpavimo pokyčiai. Šis procesas yra biologinio apsivalymo kelias, kuriame kūnas ir psichika išsilaisvina nuo senų emocinių likučių.
Savireguliacija ir terapinis santykis
Savireguliacija biodinaminėje kūno psichoterapijoje suprantama kaip įgimtas organizmo gebėjimas palaikyti vidinę pusiausvyrą ir atkurti gyvybinės energijos tėkmę. Terapinis santykis remiasi terapeuto gebėjimu būti jautriame kūniškame rezonanse su klientu. Pasipriešinimas suprantamas kaip apsauginė sistema, sauganti žmogų nuo per stiprių vidinių išgyvenimų. Darbas su juo vyksta be konfrontacijos ar interpretacijos, laikantis nevertinančio, švelnaus ir nepertraukiamo dėmesio.
Šis ciklas apibūdina, kaip emociniai procesai pasireiškia fiziologiškai - per kraujotakos, nervų ir energinius pokyčius. Jis atitinka allostazės sąvoką (McEwen, 1988), apibūdinančią organizmo gebėjimą prisitaikyti prie emocinių pokyčių. Pagal Gerdos Boyesen teoriją, frustracija sukuria priklausomybę, o vidinė gerovė ugdo nepriklausomybę. Kai savireguliacijos funkcijos atsistato, žmogus tampa mažiau priklausomas nuo išorės, labiau pasitiki savo kūnu ir emocijomis. „Tirpimo principas“ (Boyesen, 1969) reiškia švelnų kūno atsipalaidavimo procesą, kai įtampos ištirpsta natūraliai, per kvėpavimą, šilumą ir sąmoningą buvimą kūne. Sekdama Freudo ir Reicho idėjomis, Boyesen sukūrė gyvybinės energijos arba libido cirkuliacijos koncepciją. Ji grindžiama energetinių skysčių teorija - sustingusi energija traukia kūno skysčius (plazmos-faradinė teorija). Dinaminis momentas yra vidinis perėjimas tarp sąmonės, priešsąmonės, pasąmonės ir nesąmonės lygmenų. Kaip teigia Gerda Boyesen (1981), pasąmonė tampa sąmoninga - šis procesas vyksta net ląstelių atminties sistemose.
Emocijų išlaisvinimo masažas: polinezietiškas požiūris
Emocijų išlaisvinimo masažas, kurio Vakarų pasauliui šis masažas tapo žinomu XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje, remiasi polinezietiška filosofija: „Pasaulis yra toks, koks tiki, kad jis yra“. Tai nėra įprastas masažas, nes klientas ir masažuotojas dirba su nežinomybe, tiek, kiek yra pasiruošęs klientas.
Pagrindiniai masažo įrankiai - muzika, šokis, aliejus, šiluma - padeda sukurti pasitikėjimo ir atsipalaidavimo kupiną atmosferą, kurioje atsidūręs žmogus gali viską paleisti. Jei jums po gimimo nutiko kažkas traumuojančio ir su tuo nebuvo tinkamai susitvarkyta tuo metu, atsiminimai apie tai vis dar gyvena jūsų kūne, nervų sistemoje, raumenyse, sąnariuose.
Praktiniai patarimai, kaip išlaisvinti emocijas
Emocijų pripažinimas ir įvardijimas
Pirmiausia svarbu pripažinti, kad neigiamos emocijos yra normalios ir jų nereikėtų slopinti ar slopinti. Svarbu skirti laiko joms pripažinti. Nustačius savo emocinius dirgiklius, svarbu sukurti įveikos strategijas, pritaikytas konkrečiai jūsų individualiems poreikiams.
Įveikos strategijos
Kiekvienas žmogus turi skirtingus stresinių situacijų ir emocijų įveikimo būdus, todėl labai svarbu rasti geriausiai jums tinkančią strategiją. Kai kurios veiksmingos įveikos strategijos yra atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas arba meditacija; dienoraščio rašymas; pokalbis su draugu arba mylimu žmogumi; fizinė veikla; ir prireikus profesionali pagalba.
Emocijų išgyvenimas
Bandant taikyti emocijų paleidimo būdus, svarbu prisiminti, kad išgyventi emocijas yra natūralu ir sveika. Svarbu pripažinti, kad šie jausmai yra žmogiškosios būties dalis ir kad jų slopinimas ilgainiui gali būti žalingas. Todėl svarbu neapsistoti ties neigiamomis mintimis ir jausmais, nes tai dažnai gali sukelti dar didesnį stresą ir nerimą.
Kūno ir emocijų ryšys
Šiuolaikinė medicina jau pripažįsta, kad stresas, nuolatinės blogos emocijos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Kiekviena mūsų emocija yra susijusi su konkrečiu kūno organu - tai tarsi projekcija atitinkamoje organizmo vietoje. Iš kitos pusės, žinant žmogaus ligas, nusiskundimus, galima labai daug ką pasakyti apie jo charakterį, požiūrį ir vertybes.
Emocinio kūno valymas
Mintys sukurtos emocijos taip pat yra energija, kuri kaupiasi mumyse sudarydama emocinį krūvį, vadinamąjį emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir, kaip iškraipyta energija, kelia mums diskomfortą. Kaip šiukšlės, nešvarumai mūsų aplinkoje, taip ir neigiamų emocijų energija yra teršalas organizme.
Emocijų paleidimo technika
Emocijų paleidimo technika remiasi principu: pastebėti, pajusti diskomfortą kūne, vizualizuoti jį, suprasti, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs, padėkoti jam ir mintimis leisti pasišalinti, kitaip tariant, paleisti.
Stebėjimas ir paleidimas
Stebėjimas yra esminis dalykas norint paleisti emocijas. Mes gi žinome: kur dėmesys - ten teka energija. Stebėjimas yra esminis dalykas šiame procese. Jei jums ką nors dabar skauda, pabandykite pastebėti tą skausmą, įvertinti jo intensyvumą balais. Galbūt jūsų skausmas panašus į ką nors, į kokį nors daiktą, gal turi spalvą, formą? Jei bandote atsakyti į šiuos klausimus, vadinasi, jūs stebit tą skausmą ir visą dėmesį nukreipiate į tą vietą.
Dabar lieka skausmui (o gal jūs įsivaizduojate, kad tai yra peilis, ar adata, ar dar kas nors), padėkoti, kad buvo, kad padėjo atkreipti dėmesį į save, kad padėjo suprasti, dėl ko jis atsirado pas jus, dėl kokių klaidingų minčių, įsitikinimų ir veiksmų jis dirba savo darbą - kelia jums skausmą, padėkoti ir priimti sprendimą atsisveikinti su juo, paleisti.
Atsipalaidavimas ir dėkingumas
Jeigu norėsime atsisveikinti su skausmu ar diskomfortu per prievartą, greičiausiai nepavyks. Sukauptos neigiamos emocinės energijos, to snaudžiančio katino, lengviau atsikratysime su dėkingumu, su meile, švelniai paleisdami, kitaip tariant, blogį neutralizuodami gėriu.
tags: #islaisvinimo #technikos #psichologija