Depresijos Gydymo Vaistais Metodai: Išsamus Vadovas

Depresija - tai rimta psichikos sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors daugelis mano, kad tai tiesiog liūdesys, depresija yra daug sudėtingesnė ir gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimui. Laimei, yra įvairių gydymo metodų, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime depresijos gydymo vaistais metodus, įskaitant antidepresantus, papildus ir kitas farmakologines intervencijas.

Įvadas į Depresiją ir Gydymo Svarbą

Depresija yra dažna ir sekinanti liga, kuria vien Jungtinėse Amerikos Valstijose serga daugiau kaip 17 milijonų suaugusiųjų. Manoma, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis, atsižvelgiant į tai, kad daugelis depresija sergančių žmonių dėl įvairių priežasčių nesikreipia į gydytojus. Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant didįjį depresinį sutrikimą (MDD), sutrikusios nuotaikos sutrikimą, nuolatinį depresinį sutrikimą, priešmenstruacinį disforinį sutrikimą ir depresinį sutrikimą dėl kitos medicininės būklės.

Svarbu suprasti, kad depresija nėra tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai yra rimta liga, kuri gali paveikti žmogaus mintis, jausmus, elgesį ir fizinę sveikatą. Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant socialinę izoliaciją, darbo praradimą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir net savižudybę.

Laimei, depresija yra gydoma. Yra įvairių gydymo metodų, kurie gali padėti žmonėms atsigauti ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Tarp jų yra vaistai, psichoterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Antidepresantai: Pagrindinis Vaistų Gydymo Metodas

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų.

Taip pat skaitykite: Ar Homeopatija Gali Padėti Sergant Depresija?

Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.

Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.

Antidepresantų Veikimo Mechanizmas

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais.

Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių. Antidepresantų poveikis yra dvejopas:

1. Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
2. Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. sumažėjus nerimui, atsiranda daugiau energijos, žmogus tampa aktyvesnis ir labiau įsitraukia į socialinį gyvenimą.

Antidepresantų Tipai

Yra keletas skirtingų tipų antidepresantų, kurie veikia skirtingais būdais. Štai keletas pagrindinių tipų:

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Tai yra dažniausiai skiriami antidepresantai. Jie veikia blokuodami serotonino, neuromediatoriaus, kuris reguliuoja nuotaiką, reabsorbciją smegenyse. SSRI yra citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas ir sertralinas.
• Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): Šie antidepresantai veikia blokuodami serotonino ir noradrenalino reabsorbciją smegenyse. SNRI yra venlafaksinas ir duloksetinas.
• Noradrenalino ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai (NaSSA): Šie antidepresantai veikia blokuodami tam tikrus receptorius smegenyse, kurie susiję su serotonino ir noradrenalino veikimu. NaSSA yra mirtazapinas.
• Tricikliai antidepresantai (TCA): Tai yra senesnio tipo antidepresantai, kurie veikia blokuodami serotonino ir noradrenalino reabsorbciją smegenyse. TCA yra amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas ir doksepinas.
• Monoamino oksidazės inhibitoriai (MAOI): Tai yra seniausi antidepresantai, kurie veikia blokuodami monoamino oksidazės fermentą, kuris skaido serotoniną, noradrenaliną ir dopaminą smegenyse. MAOI yra fenelzinas ir tranilciprominas.

Antidepresantų Šalutinis Poveikis

Kaip ir visi vaistai, antidepresantai gali sukelti šalutinį poveikį. Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.

Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.

Smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.

Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę. Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.

Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Antidepresantų Vartojimas Nėštumo Metu

Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta - vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje.

Antidepresantų Sąveika su Kitais Vaistais

Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta. Geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą - arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą.

Ką Daryti, Jei Antidepresantai Neveikia?

Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis. Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.

Jei antidepresantai neveikia, yra keletas žingsnių, kuriuos galima atlikti:

• Optimizuoti dozę: Gydytojas gali padidinti antidepresanto dozę, kad pamatytų, ar tai padeda.
• Pakeisti antidepresantą: Gydytojas gali pakeisti antidepresantą į kitą, priklausantį kitam antidepresantų tipui.
• Pridėti kitą vaistą: Gydytojas gali pridėti kitą vaistą, pvz., antipsichotiką arba nuotaikos stabilizatorių, kad sustiprintų antidepresanto poveikį.
• Išbandyti kitus gydymo metodus: Jei vaistai neveikia, gydytojas gali rekomenduoti kitus gydymo metodus, pvz., elektroimpulsinę terapiją (EIT) arba transkraninę magnetinę stimuliaciją (TMS).

Papildai Depresijos Gydymui: Ar Jie Veiksmingi?

Be antidepresantų, kai kurie žmonės vartoja papildus, kad palengvintų depresijos simptomus. Svarbu pabrėžti, kad maisto papildai nėra vaistas nuo šios ligos. Todėl, renkantis papildus, reikia būti atsargiems su produktais, kurie teigia, kad gydo ar išgydo depresiją. Prieš išbandant bet kokius naujus papildus nuo depresijos, svarbu pasiteirauti patikimo sveikatos priežiūros specialisto apie galimą vaistų sąveiką ar saugumo problemas.

Štai keletas papildų, kurie gali būti naudingi depresija sergantiems žmonėms:

• Rodiola: Tai vaistažolė, kuri vartojama kaip papildas ir gali būti naudinga sveikatai, įskaitant mažesnius depresijos simptomus ir geresnę reakciją į stresą.
• Šafranas: Tai ryškiaspalvis prieskonis, kuriame gausu antioksidacinių junginių, įskaitant karotinoidus krociną ir krocetiną. Tyrimais pastebėta, kad šafranas smegenyse padidina nuotaiką gerinančio neurotransmiterio serotonino kiekį.
• Omega-3 riebalai: Tai yra nepakeičiamieji riebalai, t. y. jų reikia gauti su maistu. Kai kurie tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms omega-3 papildai gali padėti sumažinti depresijos simptomus. Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems žmonėms veiksmingiausi yra papildai su didesniu EPA kiekiu. Todėl geriausia būtų rinktis omega-3 papildus, kuriuose yra ne mažiau kaip 1000 mg EPA.
• N-acetil-L-cisteinas (NAC): Tai yra aminorūgščių L-cisteino ir glutationo pirmtakas. Glutationas laikomas vienu svarbiausių antioksidantų organizme ir yra labai svarbus reguliuojant uždegimą ir apsaugant ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. NAC vartojimas gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti depresijos simptomus.
• Vitaminas D: Tyrimai rodo, kad depresija sergantiems žmonėms dažniau būna mažas vitamino D kiekis arba jo trūkumas. Vitaminas D gali sumažinti depresijos riziką dėl kelių mechanizmų, įskaitant uždegimo mažinimą, nuotaikos reguliavimą ir apsaugą nuo neurokognityvinės disfunkcijos.
• B grupės vitaminai: B grupės vitaminai atlieka svarbų vaidmenį smegenų funkcijai ir nuotaikos reguliavimui. B grupės vitaminai, įskaitant folio rūgštį, B12 ir B6, reikalingi neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, gama-aminom sviesto rūgštis (GABA) ir dopaminas, gamybai ir reguliavimui.
• Cinkas: Tai mineralas, kuris labai svarbus smegenų sveikatai ir neurotransmiterių reguliavimui. Jis taip pat pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Cinko trūkumas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia depresijos rizika ir depresijos simptomų sunkumu.
• S-adenozilmetioninas (SAMe): Tai sieros turintis junginys, kuris yra perspektyvus gydant depresiją. Jis natūraliai randamas jūsų organizme ir atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje.
• Magnis: Tai svarbus mineralas, kuris gali būti naudingas sergantiesiems depresija. Magnio trūkumas dažnai pasitaiko depresija sergantiems žmonėms, o tyrimai rodo, kad jo papildai gali sumažinti depresijos simptomus.
• Kreatinas: Tai organinė rūgštis, kuri, be kitų funkcijų, atlieka svarbų vaidmenį palaikant smegenų energiją. Manoma, kad pakitęs smegenų energijos lygis gali būti susijęs su depresijos išsivystymu.

Kiti Gydymo Metodai: Psichoterapija, EIT ir TMS

Be vaistų, yra ir kitų gydymo metodų, kurie gali būti veiksmingi gydant depresiją. Tai apima:

• Psichoterapija: Tai gydymo metodas, kuris apima pokalbį su terapeutu apie savo mintis, jausmus ir elgesį. Psichoterapija gali padėti žmonėms suprasti savo depresijos priežastis, išmokti įveikos strategijų ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius. Yra keletas skirtingų tipų psichoterapijos, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (KET), tarpasmeninę psichoterapiją ir psichodinaminę psichoterapiją.
• Elektroimpulsinė terapija (EIT): Tai gydymo metodas, kuris apima elektros srovės siuntimą į smegenis, kad būtų sukeltas trumpas traukulys. EIT dažniausiai taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
• Transkraninė magnetinė stimuliacija (TMS): Tai gydymo metodas, kuris apima magnetinių impulsų siuntimą į smegenis, kad būtų stimuliuojamos tam tikros smegenų sritys. TMS yra neinvazinis gydymo metodas, kuris gali būti naudojamas gydyti depresiją, kai kiti gydymo metodai neveikia.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai: Svarbus Depresijos Gydymo Komponentas

Be vaistų ir psichoterapijos, gyvenimo būdo pokyčiai gali būti svarbus depresijos gydymo komponentas. Tai apima:

• Sveika mityba: Valgykite daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesos mėsos. Venkite perdirbto maisto, saldžių gėrimų ir per didelio alkoholio vartojimo.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Stenkitės sportuoti bent 30 minučių per dieną daugumą dienų per savaitę. Fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir pagerinti miegą.
• Pakankamas miegas: Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį. Miego trūkumas gali pabloginti depresijos simptomus.
• Streso valdymas: Išmokite streso valdymo technikų, pvz., meditacijos, jogos ar relaksacinio kvėpavimo.
• Socialinė parama: Būkite ryšyje su draugais ir šeima. Prisijunkite prie paramos grupės arba kreipkitės į terapeutą.

tags: #depresijos #gydymas #vaistais