Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) diagnostika: išsamus vadovas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), dažnai vadinamas ADHD (anglų kalboje: Attention Deficit Hyperactivity Disorder), yra neurobiologinis sutrikimas, kuris paveikia 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir neretai išlieka suaugus. Šis sutrikimas pasižymi netinkamu dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymusi. Žmonės, kuriems diagnozuotas ADS, dažnai patiria sunkumų sutelkiant dėmesį, valdant impulsyvumą bei hiperaktyvumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama ADS diagnostika, simptomai, priežastys, gydymo būdai ir gyvenimo su šiuo sutrikimu aspektai.

Kas yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS)?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingas neatidumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Neurofiziologiniai pakitimai gali būti įgimti arba įgyti ir pasireiškia centrinės nervų sistemos sandaros arba funkcijos pakitimais dopamino ir noradrenalino apykaitoje. Dažniausiai sindromas aptinkamas vaikystėje, tačiau dėmesio susirgimo atvejų pasitaiko ir vėlesniame amžiuje.

ADS paplitimas ir statistika

Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

ADS priežastys ir rizikos veiksniai

Nepaisant jau atliktų tyrimų, vis dar nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADS atsiradimo priežastys. Tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį, nes aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali pasireikšti šeimose. Daugiau nei dvidešimt genetikos tyrimų parodė, kad ADS yra stipriai paveldimas. Vis dėlto, ADS yra sudėtingas sutrikimas, atsirandantis dėl kelių sąveikaujančių genų.

ADS atsiradimą gali paskatinti genetika, rizikos veiksniai nėštumo ir gimdymo periodu, įvairūs psichosocialiniai veiksniai, smegenų struktūros pakitimai ir pan.

Taip pat skaitykite: ADHD supratimas

Genetiniai veiksniai

Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais. Tyrimais įrodyta, kad žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, šeimose susirgimų dažnis yra apie 20 proc.

Smegenų struktūros ir funkcijos pakitimai

Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.

Neurotransmiterių disbalansas

Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje. Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus.

Aplinkos veiksniai

Kiti veiksniai aplinkoje, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:

• Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
• Smegenų trauma

Mokslininkai toliau tiria ADHD tikslų santykį su aplinkos veiksniais, bet pabrėžia, kad nėra vieno vienintelio veiksnio, paaiškinančio visus ADHD atvejus, ir dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia dalyvaujant daugeliui veiksnių.

Taip pat skaitykite: Tyrimas: fermentų aktyvumas skirtingose temperatūrose

Įtaką daro ir aplinkos poveikis. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbus prenatalinis periodas. Jei nėštumo metu motina vartojo alkoholį, narkotikus, buvo patyrusi stiprių emocinių sukrėtimų, tokiems vaikams taip pat padidėja rizika susirgti dėmesio sutrikimu. Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.

Veiksniai, galintys pabloginti ADS simptomus

Šie veiksniai NĖRA nustatytos žinomos priežastys, bet kai kuriems vaikams gali pabloginti ADHD simptomus:

• Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
• Didelis kiekis cukraus dietoje
• Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
• Trauminė patirtis

Patys ADHD simptomai ir jų sukeliamas elgesys taip pat gali prisidėti prie šeimos konfliktų. Nors šeimos stresas nesukelia ADHD, jis gali pakeisti tai, kaip ADHD pasireiškia, ir sukelti papildomų problemų, tokias kaip asocialus elgesys.

ADS simptomai ir tipai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra nepastovus sutrikimas, todėl kiekvienam sergančiajam simptomai gali reikštis skirtingai. Pagrindiniai ADS simptomai - nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.

Pagrindiniai simptomai

• Nedėmesingumas: sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas: nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas: neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADS tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V) dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

Taip pat skaitykite: Įžvalgos apie fizinį aktyvumą

• Neatidus ADHD tipas: Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas: Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas: Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

ADS sunkumo lygiai

Kadangi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, yra svarbu, kad specialistai, diagnozuojantys ADHD, įvertintų sutrikimo sunkumą. Sutrikimo sunkumas gali kisti gyvenimo metu, priklausomai nuo apraiškos. Specialistai gali nustatyti ADHD sunkumą kaip „lengvą”, „vidutinį” ir „sunkų” pagal kriterijus.

• Lengvas: simptomai, viršijantys reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių, yra minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
• Vidutinis: simptomai arba jų įtaka yra tarp „lengvo” ir „sunkaus”. Kai kurie pasireiškia stipriau, kiti pasireiškia silpniau ir sukelia skirtingą įtaką kasdienybėje.
• Sunkus: daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių; keli simptomai yra ypatingai sunkūs; arba simptomai sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.

Suvokiant, kad žmonės auga ir keičiasi, jų simptomai gali mažėti, modifikuotis arba įgauti kitokią formą.

ADS diagnostika

Tikslią diagnozę gali nustatyti tik specialistas, atlikęs išsamius vertinimus: diagnostinį interviu, klausimynus ar neuropsichologinius testus. Svarbu atmesti kitas galimas priežastis, todėl savarankiški testai tėra orientaciniai.

ADS diagnozuojamas atlikus visapusišką klinikinį ištyrimą ir pateikiant diagnostinį klausimyną. Anamnezėje turi būti patvirtintas simptomų atsiradimas vaikystėje, o tam būtina vyresnių šeimos narių apklausa ir dalyvavimas diagnostiniame pokalbyje. Tuomet analizuojama, ar šie simptomai tęsiasi visą gyvenimą, ar sukelia pažeidimus. Žmonės gali būti išsiblaškę, aktyvūs, energingi, tačiau tai nebus ADHD sutrikimas. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse. Pastebima, kad tokiems žmonėms, nors ir turintiems aukštą intelektą, nesiseka mokslai, asmeninis gyvenimas, jie negali įvykdyti užduočių, sunku susikaupti. Ir tik išanalizavus visus simptomus liga gali būti diagnozuota.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą medicinos psichologai diagnozuoja, kai:

1. Pasireiškia bent 6 nedėmesingumo ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomai, kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai, kenkiantys vaiko raidai, nustatomi iki 12 metų amžiaus.
3. Simptomai pasireiškia bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir darželyje (mokykloje).
4. Simptomai blogina akademinio ir socialinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo (pvz., nerimo ar nuotaikos sutrikimų) išraiška.

Specialistas, surinkęs paciento medicininę anamnezę, atlieka išsamų klinikinį vertinimą, siekdamas nustatyti, ar simptomai atitinka ADS kriterijus. Patvirtinęs diagnozę, medicinos psichologas naudoja specialius klausimynus ir vertinimo skales, kad įvertintų simptomų sunkumą ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Įtariant kitas diagnozes, gali būti rekomenduojami papildomi psichologiniai tyrimai.

Diferencinė diagnostika

Jei vaikas aktyvus ir išsiblaškęs, tai ne visuomet gali reikšti ADS. Kartais šie požymiai gali pasireikšti dėl kitų priežasčių - gyvenimo pokyčių, netekties, smurto ar patyčių. Įprastai ADS diagnozuojamas, kai požymiai trukdo adaptuotis bendruomenėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tačiau jei vaiko aktyvumas ar išsiblaškymas netrukdo jam prisijungti prie bendraamžių aplinkos - drauge bendrauti ir mokytis, vargu ar jam aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

ADS gydymas

Norisi pabrėžti, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, bet didžioji dalis tyrimų dėl ADHD buvo sutelkta į šį sutrikimą vaikams, ir galimi variantai jiems turi tvirtą įrodymų pagrindą simptomų mažinimui. Daugeliui intervencijos poreikis išlieka ilgalaikiu laikotarpiu.

ADHD gydymas dažniausiai apima kompleksinį požiūrį - psichoterapiją, vaistus ir aplinkos pritaikymą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, poros ar šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas.

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis gydymas

Klinikiniai tyrimai, rodo, kad medikamentinis gydymas, naudojant psichostimuliatorius, ypač palengvina aktyvumo ir dėmesio sutrikimo pagrindinius simptomus ir akademines bei elgesio problemas, kartu sumažindamas gretutinių psichopatologijų riziką.

Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Psichoterapija

Tyrimai iš psichinės sveikatos instituto ADHD daugiakomponentės terapijos studijos parodė, kad vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekė reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Šie vaikai taip pat turėjo gerus santykius su bendraamžiais ir šeima, palyginti su vaikais, kuriems buvo taikomas tik vienas iš šių gydymo būdų. Papildomi tyrimai patvirtina, kad elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.

Viena veiksmingiausių pagalbos formų - kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti keisti neproduktyvius mąstymo įpročius ir gerinti savikontrolę. Elgesio terapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius. Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija. Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Ergoterapija

Ergoterapija: Įgūdžių mokymas - ergoterapeutas gali mokyti asmenį konkrečių įgūdžių, tokių kaip laiko ir užduočių organizavimas ir valdymas, užduočių planavimas ir atlikimas. Tai gali būti svarbu tiems, kuriems sunku įgyvendinti šiuos kasdienius veiksmus. Struktūruotos veiklos: ergoterapeutas gali siūlyti struktūruotas veiklas, kurios padėtų palaikyti dėmesį ir sumažinti hiperaktyvumą. Tokios veiklos gali apimti planuotas pertraukėles, fizinę veiklą ar kitas su dėmesio sutrikimu susijusias strategijas. Jutimų reguliavimas: ergoterapeutas gali dirbti su jutimų reguliavimu, padedant pacientams suprasti ir reguliuoti jų jutimus. Tai gali būti svarbu tiems, kurie turi jutimų integravimo sunkumų.

Gyvensenos korekcija

Gyvensenos įpročių keitimas - šiuo sutrikimu sergančiam žmogui būtinas rutinų bei miego ir būdravimo režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.

Psichoedukacija

Psichoedukacija - šis etapas orientuotas į geresnį simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimą ir išteklių panaudojimo galimybes, yra aptariami kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.

Palaikomoji psichoterapija

Palaikomoji psichoterapija - šis etapas orientuotas į adaptacijos išteklių nukreipimą, siekiant valdyti ADS.

Alternatyvūs gydymo būdai

Mūsų specialistai įveikti ADS gali padėti taikydami dėmesingo įsisąmoninimo (angl. „mindfulness“) ar kognityvinę elgesio terapijas.

Gyvenimas su ADS

Žmonės, turintys ADHD, gali gyventi visiškai normaliai ir pasiekti daug tikslų gyvenime. Tačiau be tinkamo diagnozavimo ir intervencijų, kurios padeda šią būklę valdyti, ADHD gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant mokymosi sunkumus ir nesėkmes, šeimos stresą ir santykių problemas, depresiją, narkotikų vartojimą, nelaimingus atsitikimus ir nesėkmes darbo srityje.

Daugiau nei 75 proc. vaikų su ADHD ir toliau patiria reikšmingus simptomus suaugus. Ankstyvosios brandos amžiuje ADHD gali būti susijęs su depresija, nuotaikos ar elgesio sutrikimais ir narkotikų ar kitų svaigalų vartojimu. Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje, kurie nėra ADHD simptomai, bet dažnai pasitaiko kartu. Jie turi mažą toleranciją įtampai, sunkumų kontroliuojant emocijas ir dažnai patiria nuotaikų svyravimus.

Vaikai, turintys ADHD, rizikuoja rimtomis problemomis paauglystėje ir suaugusiame amžiuje: akademiniai nepasisekimai ar vėlavimai, vairavimo problemos, sunkumai su bendraamžiais ir socialinėmis situacijomis, rizikingas seksualinis elgesys ir narkotikų vartojimas. Gali būti rimtesnių neigiamų elgesių su sutampančiais sutrikimais, tokių iššaukiančio elgesio sutrikimas. Paauglės su ADHD taip pat linkusios dažniau patirti valgymo sutrikimus nei berniukai.

Patarimai, kaip gyventi su ADS

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.

Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.

Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.

Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.

Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.

Mityba. Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADS?

Pirmiausia, pastebėjus ADS požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteita pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei turite įtarimų dėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) - savo arba savo vaiko atveju, svarbu kuo greičiau kreiptis į kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus. Konsultacija su specialistu, tokiu kaip psichologas, ergoterapeutas, spec. pedagogas arba vaikų neurologas, leis gauti profesionalų įvertinimą, tinkamą diagnozę ir sudaryti individualų terapinį planą.

tags: #aktyvumo #demesio #elgesio #sutrikimu #nustatymas