Efektyvūs būdai kaip motyvuoti dešimtoką mokytis – patarimai tėvams ir pedagogams

Išlaikyti moksleivio motyvaciją ilgą laiką yra nemenkas iššūkis ne tik mokytojams, bet ir tėvams, todėl nenuostabu, kad yra tam tikrų periodų, kai susiduriama su motyvacijos stygiumi. Ši problema itin dažnai pasireiškia paauglystėje, kuomet susiduriama ir su kitais sunkumais, susijusiais su šiuo gyvenimo tarpsniu - įtampa šeimoje, atsiradę psichologiniai barjerai, nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas. Jungtinių Amerikos Valstijų paauglių psichologijos specialistė Judy Schepps Battle teigia, kad dauguma ugdymo metu kylančių problemų yra siejama su žemu motyvacijos lygiu. Moksleiviai, kuriems trūksta motyvacijos, dažnu atveju demonstruoja nemenką atotrūkį tarp savo gebėjimų ir akademinių rezultatų. Praradus motyvaciją jauname amžiuje susiduriama su sunkumais ir iššūkiais vėlesniuose mokymosi etapuose. Itin svarbu, kad moksleivių motyvacija būtų suinteresuoti ne tik mokytojai, bet ir tėvai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai ir pedagogai gali padėti dešimtokui atrasti mokymosi džiaugsmą ir siekti geresnių rezultatų.

Kada Krenta Motyvacija Mokytis?

Svarbu suprasti, kodėl moksleivis gali prarasti motyvaciją. Štai keletas dažniausių priežasčių:

Prasmės trūkumas: Kuomet moksleivis nemato prasmės ir realios vertės mokomajame dalyke. Tokiu atveju svarbu įvardinti realias naudas, kurias teikia vieno ar kito mokomojo dalyko žinios. Pavyzdžiui, norint padidinti motyvaciją mokytis užsienio kalbų vertėtų akcentuoti ateities perspektyvas siejant tai su karjeros galimybėmis.
Laiko trūkumas: Kai moksleivis yra įsitraukęs į kitas veiklas ir akademinėms žinioms nelieka laiko. Svarbu ugdyti laiko planavimo įgūdžius ir prioritetiškai paskirstyti skirtingiems užsiėmimams skiriamą dėmesį.
Netinkamas mokymo metodas: Kai moksleivis jaučia, kad mokymo metodas jam yra netinkamas, neįtraukiantis. Kitaip tariant, stengiamasi prisiversti mokytis. Mokykloje mokiniams trūksta individualaus dėmesio, taip pat pedagogų parinkti ir visuotinai pripažinti ugdymo metodai tinka ne visiems. Norint patenkinti specifinius mokinių poreikius stiprinant jų esamus gebėjimus ir formuojant naujus, patartina pagrindinį mokymo modelį derinti su alternatyvomis - užklasinėmis veiklomis ar papildomo ugdymo užsiėmimais, kuriuose vaikas gautų ne tik daugiau praktinių žinių, bet ir susilauktų asmeninio dėmesio.
Nesuvokiamas dalykas: Kai moksleivis nesupranta mokomojo dalyko. Dažnu atveju tai sukelia daug streso ir didina nepasitikėjimą savimi, kuris dar labiau mažina motyvaciją ir norą mokytis. Šiuo atveju rekomenduotina kuo greičiau taisyti turimas spragas, kurios ilgainiui tapo prastų akademinių rezultatų priežastimi.
Per lengvas dalykas: Kuomet moksleivis mano, kad mokomasis dalykas jam yra per lengvas. Pasikartojanti sėkmė ir geri rezultatai yra puiki išorinė motyvacija trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje iššūkių nebuvimas kelia nuobodulį.
Per aukšti reikalavimai: Kuomet pats moksleivis ar jo artima aplinka kelia per aukštus reikalavimus, kurių negali išpildyti dėl gebėjimų trūkumo ar kitų priežasčių. Svarbu rasti pusiausvyrą ir išsikelti realius tikslus bei lūkesčius, kurie motyvuotų, tačiau būtų pasiekiami.

Kaip Padėti Motyvuoti Vaiką Mokytis?

Yra daug būdų, kaip galima padėti vaikui atrasti motyvaciją mokytis. Štai keletas patarimų, suskirstytų į kategorijas:

Mokymosi Metodai ir Aplinka

Tinkamo mokymosi būdo pasirinkimas: Sudominant moksleivį mokomuoju dalyku. Kiekvienas turime skirtingą informacijos įsisąmoninimo būdą - regimąją, girdimąją, kinestezinę, motorinę atmintį. Parinkus efektyviausią mokymosi metodą moksleiviui ims labiau sektis ir tai didins jo motyvaciją mokytis. Pritaikykite mokymosi metodus, kad jie atitiktų vaiko mokymosi stilių. Tai gali būti regimasis, girdimasis ar net kinestetinis būdas.
Efektyvus mokymosi planas: Sudarykite aiškų mokymo planą, kurio laikomasi visų užsiėmimų metu, o užduotys ir klausimai sprendžiami pasitelkiant interaktyvias ugdymo priemones. Tokiu būdu įprasta teorinė medžiaga paverčiama įtraukiančia praktinių užsiėmimų dalimi.
Gerai struktūruotas tvarkaraštis: Mokiniams labai svarbu susikurti gerai struktūruotą mokymosi tvarkaraštį bei jo laikytis. Konkretus laikas mokymuisi turėtų tapti tarsi ritualu, būti nejudinama, prioritetinė veikla. Nuoseklumas padeda susikurti rutiną ir paverčia mokymąsi įpročiu, o ne prievarta.
Tinkama mokymosi aplinka: Susiraskite vaikui tinkančią mokymosi aplinką. Tai gali būti ramus kampelis namuose, biblioteka ar net kavinė netoli mokyklos. Svarbiausia rasti vietą, kurioje atžala turėtų galimybę susikaupti ir maksimalią koncentraciją sutelkti į darbą.
Pertraukėlės: Ieškant, kaip geriau mokytis, reikia išvengti vadinamojo akademinio pervargimo, kuris pasitaiko pakankamai dažnai. Tam būtina daryti reguliarias pertraukėles. Trumpos pertraukėlės mokymosi sesijų metu leis atgauti jėgas.
Prioritetų nustatymas: Nustatykite prioritetus ir naudokitės tokiomis priemonėmis kaip planuokliai ar programėlės telefone.
Mokymosi inventorius: Mokymosi inventorius visada turėtų būti organizuotai laikomas ir lengvai randamas. Priešingu atveju vaikas veltui gaiš daug laiko arba patirs bereikalingą stresą.
Vienu metu sutelkite vaiko dėmesį į vieną užduotį.

Tikslų Nustatymas ir Apdovanojimai

Realistiški tikslai: Nustatymas realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų, kuriuos pasiekęs moksleivis patirtų aiškią naudą ir jaustųsi apdovanotas už pasiekimus. Čia svarbiu aspektu tampa pripažinimas ir didžiavimosi savimi jausmas. Rekomenduotina taikyti ir „apdovanojimo“ už pasiektus rezultatus sistemą, kuri motyvuotų išsikelti ir įgyvendinti naujus tikslus.
Konkretūs lūkesčiai: Dažnai tėvai pateikia vaikams lūkesčius, kurie nėra konkretūs. Jie nori, kad vaiko pažymiai pagerėtų, vidurkis pakiltų, tačiau čia nėra aiškumo. Kiek balų vaikui reikia gauti? Koks turi būti jo(-s) vidurkis? Keldami konkrečius, bet pasiekiamus tikslus ne tik semestrams, bet ir kiekvienai mokymosi sesijai, galite išlaikyti vaiko koncentraciją ir motyvaciją. Pavyzdžiui, šiandien reikėtų išspręsti 10 papildomų uždavinių arba paskaityti 2 privalomos knygos skyrius.
Raštiškas kontraktas: Greitam rezultatui pasiekti naudingas kontrakto tarp tėvų ir vaiko sudarymas. Kontrakte vaikas surašo: 1) ką jis turi per konkretų laiką padaryti (geriausia pasirinkti 1 arba 2 savaites), 2) paskatinimas, kaip norėtų būti apdovanotas, jei laikysis savo susitarimo bei 3) kokia nuobauda laukia, jei jis neįvykdys susitarimo. Kontrakte turi būti keliami realūs reikalavimai, kad vaikas galėtų juos įgyvendinti, nes kontraktas turi būti SKATINIMO, o ne baudimo priemonė. Pinigai yra netinkama skatinimo priemonė. Geriau skatinkite kartu leidžiamu laiku, pvz.: ėjimu į kiną ar piceriją. Drausminkite, kokio papildomo darbo atlikimu.
Priežasties ir pasekmės ryšys: Leiskite atrasti priežasties ir pasekmės ryšį. Vaikai dažnai nesusieja tai, kiek laiko mokėsi ir kokį pažymį gavo, todėl yra svarbu akcentuoti, kad ,,Jei mokeisi pusvalandį tai gavai 6 balus, o jei mokeisi 2 valandas gavai 10 balų“. Toks mokymosi laiko ir gauto pažymio susiejimas leis vaikui pasijusti galinčiu kontroliuoti savo mokslo rezultatus.

Emocinis Palaikymas ir Bendravimas

Tikėjimas vaiku: Tikėkite savo vaiku. „Nepakirpkite“ vaikui sparnų. Labai svarbus Jūsų teigiamas požiūris į mokslo naudingumą. Jei vaikui sakysite: ,,Aš baigiau tik 9 klases ir uždirbu daugiau už tuos, kurie mokykloje mokėsi dešimtukais“ „Fizikos tau niekuomet neprireiks“ arba ,,Aš nemokėjau tos matematikos ir tu nemokėsi", taip pateisinsite vaiko tingėjimą ir padarysite jį neįgaliu mokymosi procese.
Girti už pastangas: Vaiką girti mokymosi eigoje, o ne už konkretų rezultatą ar pažymį. Kai giriame tik konkretų pasiektą rezultatą, vaikas jaučiasi labai nusivylęs ir demotyvuotas, jei nepasiekia gero rezultato, todėl svarbu akcentuoti patį mokymosi procesą, o ne rezultatą, pvz.: ,,Ar tau smagu skaityti šitą knygą?", ,,Matau, kad tau gerai sekasi ieškoti atsakymų", “Tau puikiai pavyko - tikriausiai labai stengeisi, spręsk toliau“.
Stiprinti savęs vertinimą: Stiprinti vaiko savęs vertinimą moksluose. Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis, t.y.: jei vaikas tiki, kad jis yra protingas ir gabus, tai jis ir norės mokytis, daryti namų darbus. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, pvz.: ,,Aš tavimi tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį", ,,Pažiūrėk jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją pabaigti. Pamėgink dar kartą“. „Tikiu, tavimi, kad tu sugebėsi.“
Kontroliuoti kalbą: Kontroliuokite savo kalbą. Jei tris kartus vaiką pavadinsite TINGINIU arba KVAILIU, tai ketvirtą kartą Jūsų vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Taigi, jei vaiką drąsinsime, kad ,,tu turi gabumų, tu gali, tu randi, tu sugebi… “, tikėtina, kad vaikas nebijos pradėti mokytis.
Malonūs dalykai: Mokymosi procesą susiekite su maloniais dalykais. Mes mėgstame daryti tuos dalykus, kurie mums sukelia teigiamas emocijas, todėl pasistenkite, kad namų darbų darymas vaikui asocijuotųsi su gerais jausmais, pvz.: ,,per mokymosi pertraukėlę apdovanokite kvapnia arbata, juodu šokoladu, ar sauja riešutų“.
Mokymasis dėl savęs: Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs. Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: ,,Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį?, Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“.
Pasirinkimo laisvė: Leiskite rinktis, nuo ko pradėti. Vertimas ruošti namų darbus čia ir dabar prieš vaiko valią demotyvuos vaiką mokytis ir ilgam atstums nuo namų darbų darymo. Naudinga vaikui suteikti teisę nuspręsti nuo, ko jis gali pradėti daryti namų darbus arba kokioje vietoje atliks juos, arba ką veiks pertraukėlių tarp namų darbų darymo metu. Kai žmogui suteikiame galimybę rinktis, žmogus tampa labiau motyvuotu tą darbą padaryti. Mes nesuteiksime vaikui pasirinkimo laisvės atlikti ar neatlikti namų darbų, bet mes suteiksime galimybę rinktis namų darbų darymo aplinkybes, pvz.: ,,Pirma paruoši matematiką ar lietuvių?; Nori mokytis prie atidaro lango ar uždaryto?; Per mokymosi pertraukėlę norėsi ramiai išgerti arbatos ar pavedžiosi šunį?“
Neklauskite "Kodėl?": Neužsipulkite vaiko klausimu ,,KODĖL?“. Šis dažnai mūsų naudojamas klausimas atrodo natūralus ir tinkamas visose situacijose, pvz.: ,,Kodėl gavai neigiamą pažymį?“, ,,Kodėl pabėgai iš pamokų?“.
Realistiški lūkesčiai: Realistiškų lūkesčių nustatymas padeda sumažinti stresą ir išvengti nusivylimo. Tėvams reikėtų susitaikyti, kad kliūčių ir sunkumų išvengti nepavyks.
Žinių perdavimas: Jeigu turite žinių ar kompetencijos, padėkite vaikams mokytis perteikdami savo žinias.
Teigiamas požiūris į mokyklą: Apie mokyklą kalbėkite tik teigiamai. Vaikai turi žinoti, kad jų tėvai vertina mokymąsi. Atsargiai kalbėkite apie mokyklą ir mokytojus, nes jūsų neigiamas požiūris netruks persiduoti ir vaikui. Paaiškinkite jam, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė.

Pagalba ir Išoriniai Ištekliai

Papildomas ugdymas: Kreipimasis pagalbos į papildomo ugdymo mokyklas, galinčias suteikti profesionalią pagalbą sprendžiant kasdienes mokyklines užduotis ar ruošiantis valstybiniams brandos egzaminams. Aukštesni rezultatai motyvuos nesustoti ir siekti dar didesnių tikslų.
Psichologinė pagalba: Kreipimasis pagalbos į psichologus, kurie padėtų identifikuoti motyvacijos trūkumo priežastis ir jas šalinti. Vaikų ir paauglių psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų, kaip tinkamai skatinti vaiką. Esant gretutinėms žemos motyvacijos priežastims - nepasitikėjimui savimi, užslopintai emocinei raiškai ar žemai savivertei, psichologas padeda pamatyti vaiko stipriąsias puses ir įveikti vidinius barjerus.
Mokymasis drauge: Mokymasis drauge gali būti naudingas. Mes kalbame ne tik apie tėvų įsitraukimą, bet ir tas situacijas, kai vaikai mokosi kartu.
Susieti su realiu pasauliu: Labai daug geriausių mokytojų ir korepetitorių siekia su savo mokomais dalykais susieti realaus pasaulio pavyzdžius.
Pavyzdžiai: Pateikite vaikui gražių žinomų pavyzdžių, kurie jį įkvėptų siekti savo tikslo. Na, o jei artimoje aplinkoje neturite tokių asmenybių, ne bėda. Nupirkite vaikiškų enciklopedijų ir žinomų žmonių biografijų. Apsilankykite filmuose, kurie pasakoja apie žinomus žmones. Daug pasiekę ir žinomi žmonės itin imponuoja paaugliams. Paskaitykite jų gyvenimo istorijas ir būtinai aptarkite po to jas su vaiku. Kas padėjo įžymybei išpildyti savo svajonę? Kokios savybės buvo būdingos, o kokias pastangas jis pats įdėjo?

Kiti Svarbūs Aspektai

Pomėgių puoselėjimas: Leiskite vaikui tyrinėti dominančią sritį. Jei vaikas domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei vaikui patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi.
Naujų dalykų sudominimas: Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką.
Ryšys tarp mokymosi ir pomėgių: Padėkite suvokti ryšį tarp mokymosi ir pomėgių. Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms.
Nepamirškite, kad motyvacija ne visada susijusi su mokymusi: Motyvacija mums dažnai asocijuojasi su mokymusi. Visgi būtina paminėti, kad kai kuriems vaikams netrūksta motyvacijos siekti savo tikslų, tik tie tikslai nėra susiję su mokykla. Pavyzdžiui, gabiam paaugliui gali būti daug įdomiau ruošti programą senelių ar vaikų namams, o ne sėdėti prie vadovėlių.
Mokymąsi paverskite žaidimu: Namų darbus paverskite smagiu žaidimu. Vaikai mėgsta iššūkius, tad jei nuobodžius namų darbus paversite žaidimu su iššūkiu, jūsų vaikas juos atliks kur kas greičiau.

Mokyklos Aplinka ir Draugai

Mokyklos atmosfera: Didelę įtaką vaiko pasaulėžiūrai turi ir mokyklos aplinka, draugai ir bendraamžiai. Rinkdami savo vaikui mokyklą, pasidomėkite, kokia bendravimo atmosfera joje, išklausykite atsiliepimų. Suprasti, koks santykių modelis yra jūsų mokykloje tarp vaikų ir mokytojų, padės ne tik jūsų vaiko pasakojimai, bet ir tėvų aktyvus dalyvavimas klasės gyvenime - susirinkimuose, renginiuose, išvykose. Jeigu matote, kad šioje mokykloje jūsų vaikas jaučiasi prastai, jeigu neužtikrinamas jo psichologinis saugumas, efektyvus patyčių problemos sprendimas, pagalvokite apie galimybę pakeisti mokyklą.
Draugai: „Pasakyk, kas yra tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu", - kaip ten bebūtų, šiame posakyje yra tiesos. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesuprastas, pasistenkite padėti atrasti jam panašiai mąstančių bendraminčių. Čia gali padėti užklasinės veiklos užsiėmimai: bendri pomėgiai suvienija vaikus ir atveria kelią į draugystę. Jeigu vaiką supa motyvuoti, gerai besimokantys ir tikslo siekiantys draugai, vaikas savaime lygiuosis į juos. Palaikykite kontaktą su klasės auklėtoja ir pasidomėkite, koks jūsų vaikas yra pamokose, kokios jo stipriosios ir silpnosios savybės. Kas yra klasės lyderis? Aplinka, kurioje mokosi vaikas, turi jį stimuliuoti ir skatinti siekti dar geresnių rezultatų. Gali būti, kad klasėje jūsų vaikas yra geriausias mokinys ir dėl to jis nebeturi motyvacijos stengtis.

Kaip Motyvuoti Skaityti?

Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi.

Priežasties išsiaiškinimas: Norėdami motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.
Skaitymo tvarkaraštis: Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. mes sėdame paskaityti. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
Įvairi literatūra: Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
Tinkama literatūra: Įsitikinkite, kad skaitoma literatura nėra per sunki.
Jauki aplinka: Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
Paaiškinimas: Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
Pasirinkimas: Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių.
Skaitymas su kitais: Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams.
Juokingos istorijos: Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
Pavyzdys: Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
Biblioteka: Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija!
Patarimai: Visada galima patarti vaikui kaip skaityti, tik tie patarimai turi būti sakomi su šypsena ir gera nuotaika, jie neturi virst moralu ar pamoka. Svarbiausia, kad skaitytumėte drauge su savo vaikais, mėgautumėtės skaitoma knyga ir vengtumėte per daug taisyti.

Taip pat skaitykite: Geriausi skaitymo rezultatai 4 klasėje

Taip pat skaitykite: Teksto suvokimo užduotys ketvirtokams

Taip pat skaitykite: 4 klasės teksto suvokimo ugdymas

tags: #desimta #klase #motyvacijos