Radiologiniai Hipofizės Pokyčiai Dėl Streso Tyrimai

Šis straipsnis skirtas apžvelgti radiologinius hipofizės pokyčius, susijusus su streso tyrimais. Hipofizė, esanti galvos smegenyse, yra svarbi endokrininė liauka, reguliuojanti daugelį organizmo funkcijų, įskaitant skydliaukės veiklą.

Hipofizės ir Skydliaukės Ryšys

Vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių yra hormonas tirotropinas (TSH/TTH). Jis gaminamas hipofizėje - galvos smegenyse esančioje liaukoje. Tirotropino padidėjimas arba sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas. Skydliaukė - priekinėje kaklo dalyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri forma primena drugelį. Skydliaukės veiklą reguliuoja tirotropinis hormonas, vadinamas TTH, arba TSH, kuris išskiriamas iš kitos liaukos - hipofizės: „Išsiskirdamas jis skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną, arba LT4, laisvą trijodtironiną, arba LT3.

Streso Poveikis Hipofizei ir Skydliaukei

Nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sukelti hormoninio fono sutrikimus. Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.

Tirotropino (TTH/TSH) Tyrimas

Šiuo metu nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti tuomet, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų. Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D), taip pat fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis.

TTH Padidėjimas

Tirotropino didėjimas paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kas dieną ar kas savaitę. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu. Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia patariama nustatyti jo padidėjimo priežastį.

Taip pat skaitykite: Atminties sutrikimai sergant depresija

TTH Sumažėjimas

Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos. Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas (dažnai prireikia vaistų, norint normalizuoti TSH ir pagerinti savijautą).

Papildomi Tyrimai

Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, papildomai tiriami kiti hormonai, laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan. Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas. Gydytojas taip pat pataria ir rekomenduoja, kaip dažnai reikėtų sekti skydliaukės veiklą, kiek svarbu ją stebėti, kodėl reikalingas ar nereikalingas gydymas, kada sunerimti atlikus profilaktinius tyrimus. Didžioji dauguma skydliaukės sutrikimų yra lėtiniai, tačiau per žmogaus gyvenimą sutrikimas gali kisti, progresuoti arba regresuoti, todėl reguliarus lankymasis pas gydytoją yra labai svarbus ir reikalingas.

Radiologiniai Tyrimai

Radiologiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami hipofizės struktūrai ir funkcijai įvertinti. Šie tyrimai gali padėti aptikti hipofizės auglius ar kitas anomalijas, kurios gali turėti įtakos hormonų gamybai. Atliekant radiologinius tyrimus dėl streso, svarbu atsižvelgti į galimus artefaktus ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.

Kitos Medicininės Procedūros

Be radiologinių tyrimų, yra ir kitų medicininių procedūrų, kurios gali būti naudojamos hipofizės ir skydliaukės sutrikimams gydyti. Kai kurios iš jų apima:

  • Infuzija į veną
  • Dirbtinis kvėpavimas iš burnos į burną arba su kauke
  • Smulkiųjų, vidutiniųjų ir stambiųjų raumenų ir sąnarių treniravimas
  • Ertminė spindulių terapija uždaraisiais radioaktyviais preparatais
  • Uždarojo radioaktyvaus preparato implantacija su anestezija
  • Spindulinė dozimetrija
  • Dupleks (doplerinis) skenavimas
  • Halterio monitoravimas
  • Anestezija įvairiose operacijose
  • Filtro implantavimas į v. cava inf.
  • Intensyviosios grupinės psichiatrijos seansai
  • Oftalmologinės procedūros (pvz., ašarų kanalėlių sistemos laidumo grąžinimas, intraokulinio lęšiuko repozicija, vitrektomija, žvairumo ištaisymo operacijos)

Vyrų Vaisingumo Sutrikimai

Statistikos duomenimis, apie 30 proc. atvejų pora negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Dar apie 20-30 proc. atvejų nevaisingumas yra abiejų partnerių - vyro ir moters - sveikatos problema. Vyrų nevaisingumas itin dažnai diagnozuojamas Centrinėje ir Rytų Europoje - apie 8-12 proc. čia gyvenančių vyrų yra nevaisingi. Neigiamą įtaką vyro vaisingumui gali turėti bendra sveikatos būklė, genetinės mutacijos, reprodukcinės sistemos sutrikimai, vyrų vidinių lytinių organų uždegiminės ir gretutinės ligos, gyvenimo būdas, aplinka. Įvairios medžiagos ir procesai, su kuriais susiduriame kasdien - tabakas, alkoholis, buitinė chemija, radiacija (nešiojamasis kompiuteris, televizorius, UV), pesticidai, sunkieji metalai, ozonas ir kt. - lemia padidėjusį laisvųjų radikalų kiekį organizme, prisidedantį prie pablogėjusio vyrų vaisingumo. Nuo 35 metų spermos kiekis ir judrių spermatozoidų kiekis pradeda mažėti, nuo 40 metų - kinta tipinė spermatozoidų morfologija, nuo 55 metų - daugėja DNR struktūrinių pokyčių ir anomalinių spermatozoidų, o nuo 60 metų - spermatozoidų gamyba sumažėja beveik per pusę. Vyro amžius taip pat didina genetiškai perduodamų ligų riziką.

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems asmenims

Vyrų Vaisingumo Tyrimai

Norint paskirti efektyvų gydymą, pirmiausia būtina tiksliai išsiaiškinti vyro nevaisingumo priežastis. Ištyrimas įprastai pradedamas atliekant spermogramos tyrimą, leidžiantį įvertinti kiekybinius ir kokybinius sėklos parametrus. Šis tyrimas padeda išsiaiškinti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Vėliau seka gydytojo urologo apžiūra ir konsultacija, kurios metu vertinama vyro anamnezė ir galimi anatomijos nukrypimai nuo normos. Taip pat gali būti atliekama lytinių organų echoskopija, padedanti įvertinti sėklidžių išsivystymo lygį ir pajėgumą, diagnozuoti arba atmesti įvairias patologijas - cistas, sėklidžių navikus, uždegimus. Prireikus atliekami laboratoriniai tyrimai. Taip pat svarbu atlikti ne tik įprastą spermogramą, bet ir itin tiksliai oksidacinę pažaidą spermoje padedantį įvertinti tyrimą MIOXSYS. Spermatozoidų DNR fragmentacijos testas padeda išsiaiškinti, ar yra galimybė natūraliai apvaisinti kiaušialąstę, ar persileidimo priežastis yra vyro veiksnys. Fruktozės koncentracijos ejakuliate testas leidžia nustatyti hormonų ir sėklinių pūslelių sutrikimus. Biocheminis spermos tyrimas - funkcinis testas (HBA testas), padeda įvertinti spermos brandumą ir galimybę natūraliai apvaisinti kiaušialąstę. Naujas ir unikalus reprodukcinės genetikos tyrimo metodas yra HLA tipavimas. Nerandant spermatozoidų ejakulete pasitelkiamas TESA tyrimas, kurio metu, ieškant spermatogenezės ženklų seklidėse, aspiruojami jų audiniai.

Vyrų Vaisingumo Gydymas

Nevaisingumo gydymas priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Jeigu nustatoma priežastis - infekcijos, varikocelė, hormoniniai nukrypimai - skiriamas antibakterinis, operacinis ar hormoninis gydymas. Esant neaiškios kilmės sprematogenezės pakitimams, sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, partnerių amžių ir kitus veiksnius. Esant nedideliems nukrypimams, kartais porai pakanka taikyti minimalias korekcijas. Kitais atvejais - esant dideliems pakitimams spermogramoje, kai vyras vyresnio amžiaus, ilgesnė nevaisingumo trukmė ir kt. - taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis (intrauterinine inseminacija (IUI), in vitro fertilizacija ( IVF), intracitoplazmine spermatozoido injekcija (ICSI) ir kt.). Netgi kai spermoje nėra spermatozoidų, galima jų gauti iš sėklidės aspiracijos TESA /PESA metodu arba atliekant sėklidžių biopsiją TESE metodu, ir panaudoti pagalbiniam apvaisinimui.

SIADH (Netinkamos Antidiurezinio Hormono Sekrecijos Sindromas)

SIADH, arba netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas, - tai būklė, kai organizmas gamina pernelyg daug antidiurezinio hormono (ADH), dar vadinamo vazopresinu. ADH atlieka kelias svarbias funkcijas organizme: padeda reguliuoti vandens ir druskų (natrio) pusiausvyrą kraujyje, daro įtaką kraujospūdžiui ir inkstų veiklai. Svarbiausia ADH užduotis - padėti inkstams kontroliuoti, kiek vandens per šlapimą beišauna iš organizmo. Kai šio hormono išskiriama per daug, organizmas sulaiko daugiau vandens nei turėtų. Nors SIADH gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, su amžiumi rizika didėja. Ši būklė dažniau pastebima ligoninėje gulintiems po chirurginių intervencijų (dėl gaunamų skysčių ir medikamentų), ypač tiems, kurių organizmas reaguoja į stresą ar patiriamą skausmą.

SIADH Priežastys ir Simptomai

Dažniausiai SIADH išsivysto kaip kitų sveikatos sutrikimų pasekmė. Paveldima (nephrogeninė) SIADH forma aptinkama itin retai. Navikai - ypač smulkių ląstelių plaučių vėžys, kuris neretai pats gamina ADH. Plaučių ligos - dažniausiai pneumonija (sukelta virusų, bakterijų ar tuberkuliozės). Pajutus hiponatremijai būdingus simptomus, gydytojas įvertina bendrą fizinę būklę ir organizmo skysčių pusiausvyrą (ar nėra dehidratacijos ar skysčių pertekliaus).

SIADH Gydymas ir Prognozė

Pasirenkant gydymą svarbiausia - nustatyti SIADH priežastį. Jei tai yra navikas, gydytojas gali rekomenduoti jo pašalinimą. Bendras visiems SIADH atvejams gydymo principas - apriboti suvartojamų skysčių kiekį. Tai padeda sumažinti skysčių susikaupimą organizme. Dėl daugybės skirtingų šios būklės priežasčių, jos išvengti dažniausiai neišeina. SIADH eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Jei būklė stipriai pablogėja - ypač stipriai sumažėja natrio kiekis kraujyje - galima net sąmonės netekimas, haliucinacijos ar koma. Pajutus tokius simptomus kaip raumenų spazmai ar judesių koordinacijos sutrikimai, svarbu kreiptis į medicinos specialistą, nes šie požymiai gali byloti ne tik apie SIADH, bet ir kitas sveikatos problemas.

Taip pat skaitykite: Pagyvenusių žmonių psichikos gerovė

tags: #radiologiniai #hipofizes #pokyciai #del #streso