Diafragmos relaksacija - tai būklė, kai diafragma, pagrindinis kvėpavimo raumuo, atsipalaiduoja ir negali tinkamai susitraukti, taip sutrikdydama kvėpavimo funkciją. Šiame straipsnyje aptarsime diafragmos relaksacijos požymius, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kas yra diafragma ir jos funkcijos?
Diafragma yra kupolo formos raumuo, skiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Šis raumuo yra gyvybiškai svarbus kvėpavimui. Susitraukdamas jis leidžiasi žemyn, padidindamas krūtinės ląstos tūrį ir sumažindamas slėgį, todėl žmogus gali įkvėpti. Iškvėpimo metu diafragma atsipalaiduoja ir kyla į viršų. Šis raumuo taip pat svarbus kosint, čiaudint ir vemiant.
Diafragmos relaksacijos priežastys
Diafragmos relaksaciją gali sukelti įvairios priežastys:
- Nervų pažeidimai: Freninio nervo pažeidimas yra dažniausia diafragmos paralyžiaus priežastis. Šis nervas kontroliuoja diafragmos judesius ir gali būti pažeistas dėl chirurginių intervencijų, traumų, navikų ar infekcijų.
- Neurologinės ligos: Ligos, tokios kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS), išsėtinė sklerozė ar Guillain-Barré sindromas, gali paveikti nervų sistemą, sukeldamos diafragmos paralyžių.
- Raumenų ligos: Miopatijos ir kitos raumenų ligos gali tiesiogiai paveikti diafragmos funkciją. Raumenų distrofijos yra genetiniai susirgimai, kurie perduodami iš kartos į kartą arba pasireiškia netikėtai vienam iš šeimos narių kaip tam tikro geno mutacijos rezultatas.
- Infekcijos: Kai kurios infekcijos, pvz., poliomielitas, gali pažeisti nervus, kurie kontroliuoja diafragmą.
- Idiopatinės priežastys: Kai kuriais atvejais diafragmos paralyžius atsiranda be aiškios priežasties.
- Trauminė diafragmos relaksacija: sužalojimai gali pažeisti diafragmą.
- Jatrogeninė diafragmos relaksacija: atsiranda dėl medicininių intervencijų.
- Spontantinė antrinė diafragmos relaksacija: atsiranda dėl kitų ligų.
- Spontantinė pirminė diafragmos relaksacija: atsiranda be aiškios priežasties.
Diafragmos relaksacijos simptomai
Diafragmos relaksacijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar pažeista viena ar abi diafragmos pusės.
- Dusulys: Tai vienas dažniausių simptomų, ypač fizinio krūvio metu.
- Sutrikęs kraujo ir limfos tekėjimas: Diafragmos įtampa gali sutrikdyti kraujo ir limfos tekėjimą.
- Sutrikęs vidinių organų masažas: Diafragma atlieka svarbų vaidmenį masažuojant vidinius organus. Jos disfunkcija gali sutrikdyti šį procesą.
- Refliuksas: Diafragmos įtampa gali sukelti refliuksą.
- Kiti galimi simptomai: skausmas, gastro-kardialiniai simptomai.
Vienpusis diafragmos paralyžius dažnai gali būti besimptomis, o dvipusis paralyžius dažnai sukelia sunkų kvėpavimo nepakankamumą.
Taip pat skaitykite: Kaip relaksacija padeda šiuolaikiniame pasaulyje
Raumenų distrofijos ir diafragmos relaksacija
Raumenų distrofija yra grupė genetinių susirgimų, kurie pažeidžia raumenis, įskaitant diafragmą. Sergant raumenų distrofija, raumenys silpsta ir atrofuoja. Kai kurios raumenų distrofijos formos, tokios kaip Emery-Dreifuss raumenų distrofija, labiausiai pažeidžia judėjimo (skeletinius) ir širdies raumenis. Kitos formos, tokios kaip veido-mentės-žąsto raumenų distrofija, paveikia veido, menčių ir viršutinės rankų dalies raumenis. Miotoninė distrofija sukelia pavėluotą raumenų relaksaciją (miotoniją) bei rigidiškumą (sustandėjimą/sutraukimą). Kvėpavimo raumenys ima silpti ligai progresuojant; dėl neefektyvaus kosulio kyla plaučių infekcijos rizika, vėliau pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu. Ilgainiui, silpsta kvėpavimo raumenys, t.y. Didžiausia neuromuskulinių pacientų problema yra hipoventiliacija (nepakankama ventiliacija), kurią lydi hiperkapnija (anglies dioksido kiekio kraujyje padidėjimas).
Raumenų distrofijos formos, susijusios su kvėpavimo problemomis:
- Diušeno raumenų distrofija (DMD): Progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 12 metus). Kvėpavimo ir širdies sutrikimai (apie 20-tus metus), todėl sergantiesiems privaloma širdies ir plaučių specialistų priežiūra.
- Bekerio raumenų distrofija (BRD): Ši susirgimo forma yra labai panaši į Diušeno, bet simptomai atsiranda vėliau, gali būti ne tokie sunkūs ir lėčiau progresuoja. Sergantieji BRD dažniausiai turi kvėpavimo, širdies, kaulų, raumenų ir sąnarių problemų. Progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 25-30 metus).
- Emery-Dreifuss raumenų distrofija: Liga veikia pečių, viršutines rankų ir blauzdų sritis ir dažnai sukelia sąnarių problemas (sąnariai tampa standūs/įtempti).
- Veido-mentės-žąsto raumenų distrofija: Liga paveikia veido, menčių ir viršutinės rankų dalies ruožinius raumenis, kartais ir juosmens bei šlaunų raumenis. Dažnai silpnumas yra asimetriškas, sergantiesiems kyla sunkumų kelti rankas, švilpti ar stipriai užmerkti akis.
- Miotoninė distrofija: Be visų bendrų raumenų distrofijai būdingų problemų, ši forma sukelia pavėluotą raumenų relaksaciją (miotoniją) bei rigidiškumą (sustandėjimas/sutraukimas). DM1 tipo - veido ir burnos raumenų silpnumas, ptozė (vokų užkritimas), kaklo, rankų ir apatinės kojų dalies raumenų silpnumas. DM2 tipo - silpnumas kaklo, pečių, klubų ir viršutinės kojų dalies raumenyse.
Diagnostika
Diafragmos relaksacijos diagnostika apima:
- Fizinį patikrinimą: Gydytojas įvertins paciento kvėpavimą ir atliks kitus tyrimus.
- Rentgenogramą: Krūtinės ląstos rentgenograma gali parodyti pakilusią diafragmą.
- Fluoroskopiją: Šis tyrimas leidžia realiu laiku stebėti diafragmos judesius kvėpuojant.
- Diafragmos elektrostimuliaciją: Transkutaninė diafragmos elektrostimuliacija gali būti naudojama diafragmos funkcijai įvertinti.
- Specialius instrumentinius tyrimus: gali būti atliekami siekiant nustatyti diafragmos relaksacijos priežastį.
- Barijaus mėginys: gali padėti diagnozuoti diafragmos relaksaciją.
Gydymas
Diafragmos relaksacijos gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo.
- Konservatyvus gydymas: Lengvais atvejais gali būti taikoma fizinė terapija, kvėpavimo pratimai ir kitos priemonės, padedančios stiprinti diafragmą ir pagerinti kvėpavimą. Transkutaninė diafragmos elektrostimuliacija taip pat gali būti veiksminga.
- Chirurginis gydymas: Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, pavyzdžiui, diafragmos plikacijos arba duplikatūros. Svarbiausios indikacijos diafragmos relaksacijos chirurginiam gydymui buvo dusulys, gastro-kardialiniai simptomai, skausmas.
Diafragmos relaksacijos ir panikos atakos
Diafragmos įtampa gali būti susijusi su panikos atakomis. Kaip atskleidė profesorius A. Unikauskas, diafragmos įtampą išduoda šie simptomai: dusulys, sutrikęs kraujo ir limfos tekėjimas, sutrikęs vidinių organų masažas bei refliuksas. Anot profesoriaus, tą sukelti gali daugybė priežasčių - stresas, nervinė įtampa, netaisyklinga laikysena, traumos ir net vėmimas. Norint, kad diafragma galėtų dirbti įprastą savo darbą, labai svarbu ją atpalaiduoti. A. Unikauskas parodė efektyvius pratimus diafragmos funkcijai gerinti, kuriuos galės atlikti tiek vaikai, tiek senjorai.
Kineziterapija ir pratimai diafragmos funkcijai gerinti
Fizinė terapija ir specialūs pratimai gali padėti pagerinti diafragmos funkciją ir sumažinti simptomus. Svarbu reguliariai atlikti pratimus, skirtus diafragmos stiprinimui ir atpalaidavimui.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie relaksaciją
Skausmo malšinimas sergant raumenų distrofija ir diafragmos relaksacija
Skausmas yra dažnas simptomas sergant raumenų distrofija ir diafragmos relaksacija. Skausmui malšinti gali būti naudojami įvairūs vaistai, įskaitant analgetikus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) ir opioidus. Taip pat gali būti taikomi invaziniai skausmo gydymo būdai, kai suardomos giliai organizme esančių tam tikrų nervų skaidulos, t. y. atliekama neulolizė. Arba siekiant nuolatinio nuskausminimo gali būti punktuojamas stuburo smegenų kanalas, į jį įstumiamas siauras kateteris, pro kurio kūno išorėje paliktą galą tam tikrais laiko tarpais sušvirkščiami nuskausminamieji vaistai.
Miego terapija ir miego higiena
Pacientams su hipoventiliacija nakties metu vystosi hiperkapnija. Jaučiami galvos skausmai ryte, nuovargis, mieguistumas dienos metu dėl košmarų ir prastos miego kokybės. Miego terapija - tai kompleksinis metodų rinkinys, skirtas pagerinti miego kokybę, gydyti miego sutrikimus (ypač nemigą) bei atkurti sveiką miego-budrumo ritmą. Ji gali būti taikoma kaip pagrindinis gydymo būdas arba derinama su medikamentiniu gydymu.
Praktiniai patarimai geresniam miegui:
- Antroje dienos pusėje (nuo 14val.) nevartoti stimuliuojančių maisto medžiagų (kofeino turinčių produktų, vitaminų).
- 2 val. iki miego nevalgyti, nerūkyti, nenaudoti ekranų.
- Prieš miegą naudoti atpalaiduojantį kvėpavimą ar atlikti kitus atpalaidavimo pratimus.
- Laikytis principo - „lova skirta tik miegui ir seksualinei veiklai” (lovoje neužsiimti su miegu nesusijusiomis veiklomis - televizoriaus žiūrėjimu, valgymu ir pan.).
- Išeiti iš miegamojo, jei nepavyksta užmigti daugiau kaip 30min. ir į lova grįžti tik tada, kai apima miegas.
- Keltis visas dienas per savaitę tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo to, kiek pavyko pamiegoti.
- Jei yra miego sunkumų naktį - nemiegoti dieną.
- Šviesiu paros metu kuo daugiau būti lauke.
- Dieną būti fiziškai aktyviu, tačiau nepervargti. Vakarinės sporto treniruotės nėra palankios miegui.
- Miegoti tamsiu paros metu (palankiausia užmigti iki 23val.), naudoti šviesos nepraleidžiančias užuolaidas.
- Sureguliuoti komfortišką miegui temperatūrą.
- Prieš miegą išvėdinti miegamąjį.
- Kontroliuoti garso dirgiklius (išsijungti bet kokius telefono garsus, pasirūpinti, kad gyvūnai nesutrikdytų miego, naudoti ausų kištukus, jei reikia ir kt.)
- Naktį nespręsti problemų - jas reikia spręsti dieną. Vietoje galvojimo apie rūpesčius, mintis nukreipti į ramius, malonius dalykus (pvz., gamtos vaizdinius, svajones ir pan., galima sutelkti dėmesį į kvėpavimą).
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate dusulį, ypač fizinio krūvio metu, arba kitus simptomus, kurie gali būti susiję su diafragmos relaksacija, svarbu kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Kaip atsipalaiduoti?
tags: #diafragmos #relaksacijos #pozymiai