Ar kada susimąstėte, kaip toli nuo jūsų yra telefonas? Kada paskutinį kartą į jį žiūrėjote? Daugelis iš mūsų praktiškai nepaleidžiame šių skaitmeninių prietaisų iš rankų. Išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau nuolatinis jų naudojimas kelia vis didesnį susirūpinimą dėl galimos priklausomybės. Mokslininkai visame pasaulyje atlieka tyrimus, siekdami išsiaiškinti, kaip išmanieji telefonai veikia mūsų smegenis, psichologinę savijautą ir socialinius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius tyrimus apie priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, jos priežastis, pasekmes ir galimus prevencijos būdus.
Smegenų veiklos pokyčiai naudojantis išmaniuoju telefonu
Mokslininkai neabejoja, kad nuolatinis išmaniųjų telefonų naudojimas keičia procesą, kaip smegenys apdoroja jutiminius patyrimus, tačiau kaip tai paveikia smegenis ilgalaikėje perspektyvoje, tyrimų vis dar trūksta. V. Liaugaudaitės teigimu, šiandien atlikti tyrimai rodo, kad išmanieji telefonai dažnai trukdo sutelkti dėmesį į svarbius dalykus - vien žvilgsnis į telefono ekraną verčia susimąstyti apie žinučių tikrinimą, socialinius tinklus ar nuolatos atnaujinamos informacijos paiešką.
„Kaip žinome, mūsų smegenys tam tikru metu gali sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. Ir kiekvieną kartą, kai išmaniajame telefone išgirstame signalą, smegenys yra tarsi verčiamos „persijungti“ nuo tuo metu atliekamos veiklos į kitą. Kuo daugiau tokių priverstinių „persijungimų“ per dieną mes patiriame, tuo labiau nuvargsta mūsų smegenys“, - sakė LSMU Neuromokslų instituto mokslininkė.
Organizmas patiria stresą, neadekvatų esamai situacijai. Mokslininkė tikino, jog vidutiniškai išmaniuosius telefonus liečiame iki 200 kartų per dieną, o net 80 procentų naudotojų reguliariai tikrina elektroninį paštą ir asmenines paskyras socialiniuose tinkluose net ir tada, kai negaunami pranešimų signalai. „Vykstant šiems procesams, mūsų smegenys nebegali atsipalaiduoti ir gyvena patirdamos nuolatinę įtampą. O kai laukiame pranešimų, mūsų širdies ritmas dažnėja, raumenys įsitempia, kyla nerimas; patiriame savotišką (tik galbūt kiek mažesnio intensyvumo) „kaukis arba bėk“ reakciją, kuri suaktyvina visą mūsų organizmą, kartu jį alina“, - nurodė ji. Ir jei „kaukis arba bėk“ reakcija, V.Liaugaudaitės teigimu, evoliucijos metu buvo reikalinga, kad susidorotume su realiomis pavojų keliančiomis užduotimis, mobiliosios technologijos mus priverčia kur kas dažniau išgyventi šią reakciją, nors realaus pavojaus nėra.
„Mūsų organizmas nėra pratęs prie nuolatinių signalų, kuriais trikdoma įprastinė veikla ir psichologinė pusiausvyra. Galiausiai dėl nuolatinio naudojimosi išmaniaisiais telefonais patiriama streso būsena veda prie to, kad prefrontalinė smegenų žievė, kuri atsakinga už pažintines funkcijas, dalyvaujanti planavimo ir sprendimo priėmimo procesuose, yra sutrikdoma, o ilgainiui mažėja jos aktyvumas“, - perspėjo ji.
Taip pat skaitykite: Kova su vaikų seksualiniu išnaudojimu
2020 m. birželio mėnesį tyrėjai iš Heidelbergo universiteto Vokietijoje paskelbė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų yra susijusi su mažesniu pilkosios medžiagos kiekiu tam tikrose smegenų dalyse. Pilkoji medžiaga yra atsakinga už žmogaus emocijas, kalbą, regėjimą, klausą, atmintį ir savitvardos kontroliavimą. Kitas tyrimas pranešė, kad priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų sukelia panašius smegenų pakitimus kaip priklausomybė nuo narkotikų. Tyrimų rezultatai rodo, kad abi šios priklausomybės sumažina pilkosios medžiagos tūrį ir šie pažeidimai sukelia negrįžtamas pasekmės elgesio kontrolei.
Tyrėjų teigimu, jie yra pirmieji, siūlantys susimąstyti, kaip išmanus telefonas į neigiamą pusę fiziškai keičia smegenis. Nors tyrimas buvo nedidelis, mokslininkai teigė, kad jo rezultatai kvestionuoja tam tikras prielaidas apie išmaniųjų pritaisų naudojimą. Šio tyrimo metu mokslininkų komanda skenavo 22 žmonių, turinčių priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, smegenis. Mokslininkai tą patį padarė ir su 26 žmonių, kurie priklausomybės nejaučia, smegenimis. Visi dalyviai buvo įvertinti naudojant 2015 m. sukurtą priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų skalę. Tiriamieji taip pat buvo dešiniarankiai, priklausė 18-30 metų amžiaus grupei, neturėjo jokių neurologinių ligų, sunkių sveikatos sutrikimų ar psichikos sutrikimų.
Priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų požymiai ir simptomai
Priklausomybę signalizuoja ir pakitusi sveikatos būklė - prastėjanti rega, nepaaiškinami galvos skausmai bei tirpstančios rankos. Išmaniojo ekrano skleidžiama mėlyna šviesa neigiamai įtakoja miego ritmą ir kokybę. Priklausomybės paliestą žmogų nuolat persekioja nuolatinis nerimas praleisti svarbią naujieną, žinutę ar skambutį, jaučiamas diskomfortas būnant be telefono. Ištirta, kad į priklausomybes linkę žmonės dažniausiai gyvena iliuzijose, jų ryšys su realybe gana miglotas. Telefonas, kaip ir kitos priklausomybes skatinančios veiklos ir medžiagos, tampa priemone dirbtinai pakelti savo savigarbą, telefonas atitraukia dėmesį nuo savo silpnybių, ydų, tampa tarpininku tarp žmogaus ir kitų. Priklausomybei progresuojant, stiprėja žmogaus ryšys su daiktu, t. y. telefonu ir pasireiškia tuo, kad žmogui atrodo, kad be telefono gyventi neįmanoma.
Priklausomybė nuo mobiliojo telefono (dar vadinama „problematišku telefono naudojimu“ arba „išmaniojo telefono priklausomybe“) - tai elgesio priklausomybės forma, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir perdėtas telefono naudojimas, sukeliantis neigiamas pasekmes žmogaus emocinei savijautai, santykiams, darbui ar mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui.
Nors šiuo metu priklausomybė nuo telefono dar nėra įtraukta į DSM-5 ar TLK-11, ji yra siejama su kitomis elgesio priklausomybėmis, tokiomis kaip:
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl priklausomybės?
- Interneto priklausomybė;
- Priklausomybė nuo socialinių tinklų;
- Kompiuterinių žaidimų priklausomybė.
Šios priklausomybės turi panašių mechanizmų: dopamino išsiskyrimas kaip atlygis, išmoktas elgesys, stiprėjantis su kiekvienu „notifikeišenu“, „like’u“ ar pranešimu.
Remiantis Smartphone Addiction Scale (SAS) (Kwon et al., 2013) bei Nomophobia Questionnaire (NMP-Q) (Yildirim & Correia, 2015)) dažniausi priklausomybės nuo telefono simptomai yra šie:
- Nuolatinis noras tikrinti telefoną: Asmuo jaučia stiprų impulsą dažnai žvilgtelėti į ekraną net ir be pranešimų ar realios būtinybės. Kartais tai vyksta automatiškai ar nevalingai. Pavyzdys: Mokinys pamokoje kas kelias minutes paslapčia žiūri į telefoną, nors nėra gavęs jokių pranešimų. Net per trumpas pertraukas tarp užduočių jis automatiškai tikrina ekraną.
- Nerimas ar diskomfortas be telefono (nomofobija): Stiprūs neigiami jausmai (nerimas, panika, dirglumas), kai telefonas pamirštas, išsikrovęs ar neprieinamas. Asmuo gali imtis net skubių veiksmų norėdamas grįžti prie telefono. Pavyzdys: Studentė, išvykusi į universitetą, pamiršo telefoną namuose. Ji negali susikaupti paskaitoje, jaučia paniką, prakaitavimą ir nuolat galvoja, kad kažkas gali rašyti, o ji negalės atsakyti.
- Miego sutrikimai: Vartotojas iki vėlumos naršo telefone, sunkiai atsijungia. Prabudimai naktį tikrinant žinutes ar socialinius tinklus. Pavyzdys: Asmuo atsigula į lovą 22:00, bet iki 1 valandos ryto žiūri „YouTube“ ir naršo Instagram. Kitą rytą sunkiai keliasi, jaučiasi pavargęs ir negali susikaupti atlikti kasdienines užduotis.
- Dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas: Sunku susikaupti be nuolatinio trukdymo iš telefono. Neretai pertraukiamas darbas, mokymasis ar net pokalbiai dėl gaunamų pranešimų. Pavyzdys: Darbuotoja bando parašyti ataskaitą, bet nuolat trukdoma pranešimų. Kiekvienas „ding“ garsas atitraukia jos dėmesį, todėl darbas trunka dvigubai ilgiau.
- Telefonas naudojamas kaip streso ar emocijų reguliavimo priemonė: Griebiamasi telefono patyrus nuobodulį, nerimą ar liūdesį. Priklausomybė stiprėja kaip vengimo ar „savigydos“ strategija. Pavyzdys: Vaikas, grįžęs iš mokyklos, jaučiasi blogai dėl konflikto su klasės draugu. Užuot kalbėjęsis su tėvais ar ilsėjęsis, jis pasineria į žaidimus telefone, kad išvengtų nemalonių emocijų.
- Santykių ir socialinio gyvenimo nuskurdimas: Asmuo gali labiau įsitraukti į virtualų bendravimą nei į realius santykius. Dažnai ignoruoja aplinkinius dėl telefono („phubbing“). Pavyzdys: Poros vakarienės metu vienas partneris nuolat tikrina savo telefoną. Kitas jaučiasi ignoruojamas ir jų pokalbis nutrūksta, nes dėmesys skiriamas ekranui, o ne žmogui.
- Pakenkimas kasdieniam funkcionavimui: Nukenčia mokymasis, darbas ar asmeniniai įsipareigojimai dėl per ilgo naudojimosi telefonu. Atsiranda konfliktų su artimaisiais dėl telefono naudojimo trukmės. Pavyzdys: Studentas tiek daug laiko praleidžia telefone vakare, kad nespėja pasiruošti rytojaus egzaminui. Dėl to jis gauna prastus įvertinimus ir jaučia kaltę, bet vis tiek vėl pasineria į telefoną.
Priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų priežastys
- Dopamino sistema ir atlygio mechanizmas: Telefonų programėlės (ypač socialiniai tinklai) sukurti taip, kad nuolat stimuliuotų smegenų atlygio centrą. Kiekvienas pranešimas, „like“, žinutė ar notifikacija išskiria dopaminą - „malonumo hormoną“. Tai sukuria ciklą: gavau - jaučiu malonumą - noriu dar (Lembke, A., 2021).
- Vengimas ir emocijų reguliavimas: Daugelis žmonių griebiasi telefono kaip priemonės nejausti - nuobodulio, nerimo, liūdesio, vienatvės. Telefonas tampa „emociniu skausmą malšinančiu vaistu“, padedančiu išvengti nemalonių minčių ar situacijų (Elhai et al., 2017).
- Žema savivertė ir tapatumo paieškos: Paaugliai ar suaugusieji, turintys žemesnę savivertę, dažniau įsitraukia į socialinius tinklus ieškodami patvirtinimo („patinka“), dėmesio ar identiteto. Virtuali erdvė tampa vieta, kurioje lengviau būti „geresne versija savęs“. (Andreassen et al., 2017).
- FOMO (Fear of Missing Out - baimė kažką praleisti): Baimė nebūti informuotam, praleisti svarbią žinutę, renginį ar socialinį momentą verčia žmones nuolat tikrinti telefoną. Tai ypač pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiems. (Przybylski et al., 2013).
- Socialinė norma ir spaudimas būti „prisijungus“: Nuolatinis pasiekiamumas šiuolaikinėje kultūroje laikomas norma. Jeigu greitai neatsakai į žinutes ar nesi aktyvus internete - gali būti laikomas asocialiu ar nedraugišku. Tai ypač aktualu paaugliams (Kuss & Griffiths,2015).
- Technologijų dizainas (skaitmeninis „priklausomybės dizainas“): Telefonai ir programėlės kuriamos taip, kad maksimaliai išlaikytų dėmesį: begalinės naujienų srauto juostos, spalvų schemos, pranešimų garsai. Vartotojas lieka ilgiau nei planavo - nes sistema sąmoningai tai skatina. (Alter, A., 2017).
- Pandemijos poveikis ir skaitmeninė priklausomybė: COVID-19 pandemijos metu išaugęs nuotolinis bendravimas ir mokymasis paskatino daugelį žmonių dar labiau priklausyti nuo ekranų. Po pandemijos įpročiai dažnai liko, net kai grįžta gyvas bendravimas. Nguyen et al., 2022).
Technologijų poveikis žmogaus psichikai
- Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai: Technologijos, ypač išmanieji telefonai, prisideda prie dėmesio suskaidymo.
- Emocinė reguliacija ir nerimas: Technologijos gali veikti kaip vengimo priemonė, trukdanti natūraliam emocijų apdorojimui. Nuolatinis prisijungimas didina nerimą, o pranešimų ar socialinio dėmesio laukimas sukelia stresą. Pavyzdys: Žmogus jaučia nerimą ir dirglumą, kai ilgiau nei kelias minutes neturi prieigos prie savo telefono.
- Miego sutrikimai: Mėlynoji ekranų šviesa trikdo melatonino - miego hormono - gamybą. Be to, nuolatinė informacijos srauto stimuliacija prieš miegą neleidžia nervų sistemai nurimti. Pavyzdys: Naudojant telefoną iki miego, vėluoja užmigimas, prastėja miego kokybė, atsiranda nuovargis dienos metu.
- Savivertė ir socialiniai palyginimai: Socialinių tinklų naudojimas skatina palyginimą su kitais. Kadangi ten dažniausiai rodoma idealizuota realybė, žmogus gali jaustis nepilnavertis, nepakankamas ar nelaimingas. Pavyzdys: Paauglė mato bendraamžius kelionėse, su nauja apranga ir idealizuotomis figūromis, todėl jaučia menkesnę savivertę.
- Priklausomybės formavimasis: Technologijų naudojimas gali tapti kompulsyvus: žmogus praranda laiko kontrolę, patiria „nutraukimo simptomus“, kai neturi prieigos prie įrenginių, ir toliau naudoja nepaisant žalos. Pavyzdys: Studentas planuoja 15 min. naršyti socialiniuose tinkluose, bet praleidžia 2 val., vėlai užmiega, o ryte pramiega paskaitą.
- Socialinių įgūdžių silpnėjimas: Kai tiesioginis bendravimas pakeičiamas virtualiu, sumažėja empatijos, gebėjimo išlaikyti akių kontaktą, kūno kalbos interpretavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžiai. Pavyzdys: Jaunuolis gerai bendrauja „Messenger“, tačiau vengia pokalbių gyvai, bijo net paklausti parduotuvėje ko nors.
Priklausomybės nuo telefono pasekmės
Nerimas: Nuolatinis telefono tikrinimas, notifikacijų laukimas ar nebuvimas prie įrenginio gali sukelti psichologinį diskomfortą, nerimą, dirglumą. Ypač ryškus reiškinys - nomofobija (baimė likti be telefono).
Depresija: Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas, ypač kai jis susijęs su socialiniu palyginimu, gali sumažinti savivertę ir padidinti depresijos riziką. Be to, priklausomybė nuo telefono dažnai susijusi su pasyvumu ir savirefleksijos stoka.
Socialinė izoliacija: Nors telefonas naudojamas ryšiui, dažnas virtualus bendravimas gali pakeisti tikrą emocinį kontaktą. Dėl to asmuo jaučiasi vienišas, praranda socialinius įgūdžius, vengia gyvo bendravimo.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba paaugliams
Fizinės pasekmės:
- Miego sutrikimai: Mėlynoji ekrano šviesa slopina melatonino gamybą, trikdo paros ritmą ir apsunkina užmigimą. Be to, intensyvus informacijos srautas stimuliuoja smegenų veiklą, neleidžia nusiraminti prieš miegą.
- Akies nuovargis (angl. digital eye strain): Ilgas žiūrėjimas į ekraną be pertraukų sukelia akių sausumą, deginimą, neryškų matymą ir galvos skausmus - ypač tarp paauglių ir biuro darbuotojų.
- Sumažėjęs darbingumas ir produktyvumas: Nuolatinis dėmesio blaškymas ir impulsas tikrinti telefoną trukdo giluminiam darbui (angl. deep work). Tyrimai rodo, kad net ir trumpas telefono naudojimas vidury darbo užduoties reikšmingai pablogina našumą.
- Vaikų ir paauglių raidos sulėtėjimas: Ilgas ekranų naudojimo laikas siejamas su prastesniu kalbos vystymusi, dėmesio reguliavimu ir socialiniais įgūdžiais. Tai ypač svarbu ankstyvoje vaikystėje (iki 5 metų).
- Padidėjusi traumų rizika: Ėjimas ar važiavimas dviračiu su telefonu rankoje padidina eismo įvykių, suklupimų ar net kritimų riziką. Yra net terminas - „distracted walking“.
- Finansinis nuostolis: Priklausomybė nuo pirkimo programėlių ar socialinių tinklų reklamos gali skatinti impulsyvų vartojimą, perteklines išlaidas ir net skolas.
- Santykių konfliktai ir emocinis atsitraukimas: Partneriai dažnai patiria susvetimėjimą, jei vienas iš jų skiria daugiau dėmesio telefonui nei gyvam pokalbiui ar buvimui kartu.
- Savęs tapatumo susilpnėjimas (ypač paauglystėje): Nuolatinis savęs stebėjimas per socialinius tinklus, filtrų naudojimas ir „patiktukų” siekis gali lemti, kad žmogus ima vertinti save per kitų pritarimo prizmę, susilpnėja autentiškas savęs suvokimas.
Statistika apie priklausomybę nuo telefono
- 56,7 % Jordanijos universiteto studentų pasiekė ar viršijo priklausomybės nuo išmaniojo telefono ribą pagal SAS-SV skalę (Al Sari et al., 2023).
- 67,8 % Sirijos studentų buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono, o tai statistiškai reikšmingai susiję su psichologiniu distresu (Zarour et al., 2024).
- 45,17 % medicinos studentų ir 39,5 % kitų specialybių studentų Indijoje buvo priskirti prie priklausomų nuo išmaniojo telefono pagal SAS-SV skalę (Singh et al., 2023).
- 88,7 % Jordanijos universiteto studentų parodė įvairaus sunkumo psichologinio distreso požymius pagal Kessler skalę, o 59,1 % jų pasiekė sunkų psichologinio distreso lygį (Al Sari et al., 2023).
- 47,5 % tyrimo dalyvių praleido daugiau nei 8 valandas per dieną naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais - tai priskiriama ekranų priklausomybei (Feng et al., 2024).
- 18,7 % britų paauglių (16-18 m.) parodė probleminio telefono naudojimo požymius, o tai siejama su padidėjusia nerimo, depresijos ir nemigos rizika (Woods & Scott, 2024).
- 50 % JAV paauglių jaučiasi priklausomi nuo mobiliųjų įrenginių, o 72 % jaučia poreikį nedelsiant reaguoti į pranešimus (Rideout & Robb, 2020).
- 25 % susituokusių ir 42 % nesusituokusių porų patiria partnerio dėmesio stoką dėl telefono naudojimo („phubbing“) (Roberts & David, 2016).
- 77 % paauglių jaučia nerimą ir stresą, kai neturi prieigos prie telefono - vadinama „nomofobija“ (Yildirim & Correia, 2015).
Kaip išvengti priklausomybės ir sumažinti neigiamą poveikį?
V.Liaugaudaitė pabrėžė, jog išmaniosios technologijos turi labai didelį patrauklumo užtaisą ir joms nelengva atsispirti, todėl turime būti sąmoningi ir suprasti, kad gyvas santykis su aplinka ir kitais žmonėmis yra daug svarbesnis už veiklą, kuri vyksta išmaniajame telefone. Ji nurodė, jog ypač svarbu rūpintis savimi, kad išvengtume priklausomybės nuo išmaniojo telefono. „Geras psichologinis klimatas artimoje aplinkoje, stiprūs tarpasmeniniai ryšiai, gyvas kontaktas ir bendra veikla susitikus gyvai (o ne virtualioje aplinkoje) gali padėti išvengti išmaniųjų telefonų keliamos žalos ir apsaugoti nuo priklausomybės. Turime palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, užsiimti savirealizacija, formuoti tinkamas vidines nuostatas ir rūpintis psichologine savijauta, kad netaptume priklausomi nuo išmaniųjų technologijų, nes to rizika tikrai yra“, - tikino V.Liaugaudaitė.
G. Norvilas rekomenduoja laipsniškai mažinti laiką, skirtą telefonui ir internetui, atsisakyti nereikalingų pranešimų, nežaisti žaidimų, bendravimą telefonu apriboti tik būtiniems pokalbiams, SMS žinutes naudoti minimaliai, tik tada kai neįmanoma susisiekti tiesiogiai. Būtina telefoną ar bent garsą išjungti kuriam laikui, pvz., einant miegoti, paskaitų, darbo metu, kai negalima kalbėtis. Dėl nevaldomų jausmų protrūkio ar savigarbos problemų reikėtų kreiptis į specialistą.
Štai keletas praktinių patarimų, kaip sumažinti priklausomybę nuo telefono:
- Nustatyti ekrano laiką (screen time): Naudokite programėles arba telefono nustatymus, kad stebėtumėte, kiek laiko praleidžiate telefone ir kokiose programėlėse. Tai daryti Jums gali padėti:
- iOS: Screen Time
- Android: Digital Wellbeing
- Naudingos programėlės: Forest, Freedom, StayFocusd, Moment
- Įsivardinti naudojimo tikslą: Paklauskite savęs: Kodėl dabar paėmiau telefoną? Ką noriu pasiekti? Skatinkite sąmoningą naudojimą, o ne automatinį tikrinimą be priežasties. Naudinga technika: „Pauzė + intencija“ prieš atrakindamas telefoną.
- Atjungti nereikalingus pranešimus: Išjunkite „push“ pranešimus socialiniams tinklams, naujienoms, žaidimams. Kuo mažiau trukdžių - tuo mažiau pagundų. Palik tik svarbius (pvz., skambučiai, kalendorius).
- Naudoti „grayscale“ (pilką ekraną) režimą: Spalvos ekranuose stimuliuoja smegenis. Perjungus ekraną į juodai baltą režimą - telefonas tampa mažiau patrauklus. Tai mažina emocinį prisirišimą ir norą vėl tikrinti.
- Fiziniai atstumai - taisyklė: „iš akių, iš proto“: Laikykite telefoną ne šalia lovos, darbo stalo ar pietų metu. Geriau naudokite laikrodį vietoje telefono. Taip pat prieš miegą padėkite telefoną į kitą kambarį arba įjunkite „Flight Mode“ rėžimą.
- Įtraukti telefonų laisvas valandas arba zonas: Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare. Tai padeda atsijungti ir susitelkti į kitas veiklas.
tags: #dilema #telefonai #sukelia #priklausomybe