Žiema - tai ne tik sniegas ir šventės, bet ir pavojai, ypač ant užšalusių vandens telkinių. Prasidėjus žiemai ir paspaudus šaltukui, ant vandens telkinių formuojasi ledas, viliojantis žvejus, vaikus ir kitus aktyvaus laisvalaikio mėgėjus. Tačiau svarbu prisiminti, kad ledas gali būti apgaulingas, o nesaugus elgesys ant jo gali baigtis tragiškai. Ši atmintinė padės jums išvengti nelaimių ir saugiai mėgautis žiemos malonumais ant ledo.
Kada ledas yra saugus?
Vaikščioti ant užšalusių vandens telkinių galima tuomet, kai ledas ne plonesnis kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.
Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltiniai.
Pagrindinės saugaus elgesio ant ledo taisyklės
- Negalima vienam eiti ant ledo neprašvitus.
- Einant su grupe, nereikia žingsniuoti vienam šalia kito. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
- Negalima gręžti daug ekečių arti viena kitos ir būriuotis vienoje vietoje, kai ledas plonesnis kaip 30 cm.
- Einant ant užšalusio vandens telkinio patariama turėti kamuolėlį virvės, kurį labai patogu paridenti įlūžusiajam.
- Einant ledu reikia tvirta lazda bandyti ledo tvirtumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
- Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias.
- Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.
- Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.
- Žiemą gyventojai tikisi kad keliai bus laiku nuvalyti ir pabarstyti.
Ką daryti įlūžus į ledą?
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.
Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis mokykloje iškritus sniegui
Jeigu ledu įlūžote, galite bandyti išsilaikyti, kvieskite pagalbą. Nesigriebkite už lūžtančio ledo kraštų, nes ledas lūžinės ir jūs prarasite jėgas. Neužšliaužkite ant ledo krūtine, nes jis lūžinės.
Kaip padėti įlūžusiam žmogui?
Pastebėję įlūžusį žmogų, prieikite prie jo 10 m nuotoliu ir sustokite! Niekada negalima paduoti įlūžusiajam rankos, nes savo svoriu įlaušite ledą. Jeigu neturite jokių specialių gelbėjimo priemonių, reikia gultis ant ledo, tvirtai laikyti vienas kitą už kojų, padaryti gyvą „grandinę“. „Grandinės“ priekyje esantis žmogus nukentėjusiajam turi paduoti kokį nors daiktą ir padėti užsiropšti ant stipresnio ledo.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą ar praneškite vyresniems žmonėms. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3-4 m. nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą.
Taip pat skaitykite: Saugus Eismas Elgesio Gatvėje
Ką daryti, jei įlūžęs žmogus be sąmonės?
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs - tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Kaip iškviesti pagalbą?
Kviečiantis pagalbą telefonu 112 labai svarbu trumpai, bet tiksliai nusakyti: kas atsitiko ir kur esate, kiek yra nukentėjusiųjų, kokios pagalbos reikia, kas dar gali atsitikti.
Papildomi patarimai
- Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros.
- Pasirinkite tinkamą avalynę. Geriausiai tinka avalynė su žema pakulne, nelygiu padu. Eidami nelaikykite rankų kišenėse - tai padidins galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti.
- Susigundžius poledine žūkle privaloma turėti dvejus lanksčia jungtimi sujungtus smaigus lengvai pasiekiamoje vietoje, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti.
Kitos žiemos pavojai ir kaip jų išvengti
Žiemą gamtos pavojų sąrašas pasipildo reiškiniais, kurie gali ypač apsunkinti žmonių gyvenimo ir veiklos sąlygas, sukelti ekstremaliąsias situacijas ir pareikalauti ypatingų pastangų jas valdant.
Pūga
Pūga - tai sniego pustymas pučiant stipriam vėjui, kuris perklosto purų sniegą, sudaro pusnis. Vienos pūgos vidutinė trukmė - 6-7 val. Pūgos smarkumas priklauso nuo trukmės, matomumo bei vėjo greičio. Stichine pūga vadinama, jeigu trunka 12 valandų, pučia 15-20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 1000 metrų. Pūga vadinama katastrofine, jeigu trunka bent 24 val., pučia stipresnis negu 20 m/s vėjas, o matomumas siekia iki 500 metrų.
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius.
Taip pat skaitykite: Patarimai saugiam elgesiui vandenyje
Jeigu privalote eiti į lauką, tinkamai apsivilkite - daug sluoksnių rūbų, kepurė, kumštinės pirštinės, patogūs ne per maži batai ir pan. Nepalikite automobilio po medžiais ar šalia pastatų, rinkitės atokiau nuo jų esančias automobilių stovėjimo aikšteles.
Smarkiai sningant, matomi orientyrai tik iš pradžių gali pasirodyti patikimi, paėjus keliasdešimt metrų, juos galima pamesti iš akių. Automobilį pasukite prieš vėją, retkarčiais išlipkite iš jo ir nukaskite sniegą, kad neužpustytų. Kad nesušaltumėte, kas valandą bent dešimčiai minučių įjunkite variklį ir įjunkite šildymą. Nelaikykite automobilio nuolatos įjungto. Sėdėdami automobilyje lengvai pasimankštinkite: pajudinkite rankas, kojas. Jeigu automobilyje esate ne vienas, pamiegokite paeiliui. Neužmikite visi. Pabudus, pakils kūno temperatūra, suaktyvės kraujotaka. Stebėkite savo organizmą - ar nėra nušalimų, ar nepasireiškia hipotermijos simptomai. Nevažinėkite pustuščiu baku.
Snygis
Snygis vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai per 12 valandų prisninga 20-30 cm. sniego sluoksnis. Jeigu per 12 val. sniego iškrenta daugiau nei 30 cm, fiksuojamas katastrofinis meteorologinis reiškinys.
Iškritus gausiam sniegui, ypač ant mažą nuolydį turinčių bei plokščių stogų gali susidaryti didelis sniego sluoksnis. Jį reikėtų nukasti.
Lijundra ir plikledis
Lijundra - tai lietus esant neigiamai temperatūrai. Tuomet peršaldyto, šalto lietaus lašeliai vos pasiekę bet kokį paviršių - suledėja ir suformuoja apšalą. Taip pat lijundra gali būti ledo sluoksnis, susidarantis ant paviršių atšalus dulksnai arba rūkui.
Jeigu turite eiti iš namų esant lijundrai ir plikledžiui, būkite atsargūs. Apsiaukite žemakulnius batus storais, nelygiais padais. Eidami slidžiais paviršiais, nelaikykite rankų kišenėse - tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą. Jeigu griūnate - stenkitės griūti ant šono. Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai.
Žiemą padidėja avaringumas keliuose. Dažniausia eismo įvykių priežastis yra nepakankamas ratų sukibimas su kelio danga, t.y. kai yra slidu. Slidžiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis negu sausame. Kelio slidumas esant sniegui yra gerokai didesnis, nei lyjant, todėl šlapiame kelyje avarijų pavojus yra didesnis 2 kartus, o suvažinėto sniego keliuose - apie 5 kartus. Ypač pavojingas šlapias sniegas (turintis virš 30 % vandens). Eismą labai apsunkina ir purus drėgnas sniegas.
Speigas
Speigas - tai didelis, spiginantis šaltis. Jis dažniausiai fiksuojamas sausio mėnesį. Speigas vadinamas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, kai oro temperatūra parą laiko nukrenta iki -300C. Jeigu tokia temperatūra išsilaiko 3 paras, tai jau vadinama katastrofiniu meteorologiniu reiškiniu.
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Smarkiai sušalus gali ištikti hipotermija. Hipotermija - tai gyvybei pavojinga organizmo būsena, kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 350 Hipotermijos simptomai - drebulys, rankų tirpimas, žąsies oda, negalėjimas suliesti nykščio ir mažojo pirštelio; dėl susitraukusių kraujagyslių žmogus pabąla, gali pamėlynuoti lūpos, ausys, rankų ir kojų pirštai.
Pasiruošimas galimiems elektros tiekimo sutrikimams
Žiemos audros, smarkus snygis, ar stipri lijundra gali kelioms dienoms nutraukti elektros tiekimą. Jeigu jūsų namuose šildymo sistemos palaikymui reikalinga elektra, labai tikėtina, kad galite likti ir be šilumos.
Būkite mažesniuose kambariuose - kuo mažesnis kambarys, tuo mažiau išsisklaido šiluma. Dar geriau - visai šeimai būti viename kambaryje. Žmogaus kūnas skleidžia šilumą, todėl kuo daugiau bus žmonių, tuo labiau jie „prišildys“ kambarį, o jeigu sėdėsite ar gulėsite prisiglaudę prie kito žmogaus, taip pat bus šilčiau.
Tinkamai pasirengę šildymo sutrikimams yra tie, kurie pasirūpina alternatyviu šilumos šaltiniu savo namuose. Jeigu namuose be elektrą naudojančio šildymo katilo yra ir krosnis ar židinys - puiku. Tačiau jeigu ne, labai rizikuojate po stipresnės žiemos audros likti patirti rimtų nepatogumų.
Jeigu namus šildysite autonominiais šildytuvais, kūrensite židinį ar krosnį, nepamirškite, kad būtų užtikrinta geras vėdinimas. Bet kokio kuro krosnelės patalpose kelia ne tik pavojų apsinuodyti smalkėmis. Yra ir kita potenciali problema: degimui sunaudojamas patalpoje esantis deguonis, o tai yra pavojinga žmonių gyvybei.
Kūnas ilgiau saugos šilumą, jeigu pasirūpinsime, kad būtų šilta galvai, rankoms ir kojoms. Galvą apsaugoti nuo šalčio lengviausia - pakanka užsidėti šiltą kepurę. Tačiau šaltoje patalpoje pabuvus ilgesnį laiką, pradės šalti rankos ir kojos - pirštinių, šiltų kojinių ir batų gali nepakakti. Yra ir kitokių rankų ir kojų šildymo priemonių, bet apie tai turite būti pagalvoję iš anksto. Pavyzdžiui, tikrai galima įsigyti ir savo „atsargų krepšyje“ turėti vienkartinių ar daugkartinių rankų ir kojų pirštų šildytuvų, kurie, priklausomai nuo tipo gali veikti nuo kelių iki keliolikos valandų. Tokie šildytuvai yra lengvi ir kompaktiški, jie gali būti nešiojami kišenėje ar rankinėje, yra lengvai aktyvuojami. Nesušalti galima įsisiautus į kūno šilumą atspindinčią antklodę.
Nenaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Saugus elgesys miške žiemą
Žiemą miške galima sugalvoti nemažai pramogų: slidinėti, pramogauti su rogutėmis, leistis į žygius. Miške bet kur stovyklauti negalima. Motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Keturračiai yra motorinės transporto priemonės, kuriomis galima važinėti tik oficialiais keliais.
Nors žiemą miško paklotė pasidengusi sniegu, tačiau svarbu tinkamai statyti transporto priemones miškuose. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Važiuojant automobiliais, keturračiais ar kitomis motorinėmis transporto priemonėmis ne miško keliais ar statant juos neleistinose vietose, žalojama ir naikinama žolinė danga, natūrali miško paklotė, teršiami šalia esantys vandens telkiniai. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, tai gali užtraukti įspėjimą arba baudą iki 140 eurų.
Jei į mišką susiruošėte su keturkoju augintiniu ir jei net ir esat įsitikinę, kad šalia nėra kitų asmenų su jų augintiniais, paleisti miške šuns be antsnukio negalima. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Nors žemę gaubia storas sniego sluoksnis, svarbu žinoti, kad neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas ir laužų kūrenimas tam neskirtose vietose gali sukelti gaisrą. Pastebima, kad žiemą poilsiautojai labai dažnai palieka sulūžusias žiemos sporto prekes - rogutes, slides, susprogusias pripučiamas slidinėjimo padangas ir kt.
Saugios šventės
Ruošiantis artėjančioms gražiausioms žiemos šventėms - Šv. Kalėdoms, Naujųjų Metų sutikimui, kiekvienuose namuose puošiama Kalėdinė eglutė. Svarbu žinoti, kad sausoje patalpoje gyva eglutė greitai išdžiūsta ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Eglutei svarbu parinkti tinkamą vietą - atokiai nuo durų, nuo šildymo priemonių ir kad netrukdytų išeiti iš patalpos. Taip ji bus ne tik gražesnė, bet ir saugesnė. Draudžiama eglutes puošti degiomis medžiagomis, naudoti žvakutes ir šaltąsias ugneles, nes atvira žvakutės liepsna gali akimirksniu sukelti gaisrą.
Kitas Kalėdų akcentas - degančios žvakės. Svarbu parinkti deginamoms žvakėms tinkamą vietą, kad niekam nekliudytų, kad prie jų neprieitų mažyliai ir naminiai gyvūnai. Nepatariama statyti žvakių ant palangės, prie užuolaidų, arti kitų degių medžiagų, nes skersvėjis gali įpūsti liepsną, o prie jos prisilietus besiplaikstanti užuolaida tikrai užsidegs. Svarbiausia - nepalikti degančios žvakės be priežiūros, o išeinant iš kambario ją užpūsti.
Na ir žinoma, kokios šventės be fejerverkų. Tačiau, dėl neatsakingai naudojamų pirotechnikos priemonių, graži šventė gali virsti rimta tragedija, atimanti gyvybę ar suluošinanti visam gyvenimui. Kiekvienais metais kyla ne vienas gaisras, kurio priežastis - neteisingas naudojimasis pirotechnikos priemonėmis. Paprastai nelaimė nutinka leidžiant fejerverkus gausiai užstatytuose gyvenamuose rajonuose: jie įlekia į namų balkonus, išdaužia langus, sukelia gaisrus. Fejerverkui pataikius į žmogų, pasekmes sunku prognozuoti - jis gali uždegti drabužius, apdegti veidą, rankas. Taip pat primename, kad DRAUDŽIAMA pardavinėti bei NAUDOTI civilines pirotechnikos priemones (išskyrus 1 kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais, taip pat kitose savivaldybės tarybos nustatytose vietose.