Pieno dingimas nuo streso priežastys: mitai ir tikrovė

Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas tiek motinai, tiek kūdikiui. Tačiau kartais moterys susiduria su iššūkiais, susijusiais su pieno kiekiu. Šiame straipsnyje aptarsime galimas mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis, ypač susijusias su stresu, bei pateiksime patarimus, kaip išvengti šių problemų ir ką daryti, jei pieno vis dėlto sumažėjo.

Pieno kiekio kaita: priežastys ir sprendimai

Daina: Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja - tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą - atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas - netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius. Jeigu dieną vaikelį žindome, o naktį ne, vadinasi, mamos organizmas galvoja, kad pienuko reikia mažiau - jo gamyba mamos organizme natūraliai mažėja.

Dažniausios priežastys, kodėl mažėja pienas:

• Psichologinė įtampa ir nepasitikėjimas savimi.
• Netaisyklingas kūdikio pridėjimas prie krūties.
• Nepakankamas žindymo dažnumas, ypač naktį.

Mitai ir tikrovė apie žindymą

Daugybė mitų apgaubia žindymo procesą, todėl svarbu atskirti tikrovę nuo išankstinių nuostatų. Nėštumo kursų „Sklandi pradžia“ bendraautorė Miglė Rimeikė ir Mylu.lt žindymo konsultantė, dula Eglė Gurčinė apžvelgė populiariausius žindymo mitus ir paaiškino, kodėl jie yra netiesa.

„Man dingo pienas“

Šis mitas ypač dažnas tarp vyresnės kartos moterų. Eglė Gurčinė pabrėžia, kad pienas imti ir dingti negali. Po gimdymo už pieno gamybą atsakinga endokrininė sistema ir hormonai. Maždaug po 1-2 savaičių po gimdymo už pieno gamybą tampa atsakinga autokrininė sistema, veikianti pagal paklausos ir pasiūlos principą. Kol kūdikis žįs, tol pieno bus. Pieno kiekis gali skirtis, ypač kai kūdikis pradeda miegoti ilgiau arba mama sportuoja, tačiau jis nedings. Net ir prieš nujunkymą, kai lieka tik 1-2 žindymai per parą, pieno vis dar yra, tik mažiau.

„Neprivalgo - arba per liesas pienas“

Mamos dažnai nerimauja, jei kūdikis lėčiau auga svoris arba yra neramus, manydamos, kad jis neprivalgo arba pienas per liesas. Gurčinė paaiškina, kad pieno kiekis priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Visų moterų pieno santykis (baltymų, riebalų, angliavandenių) yra labai panašus. Pieno riebumo matavimas rankomis ar pientraukiu skirtingu paros metu gali duoti skirtingus rezultatus, tačiau tai neparodo pieno kokybės. Pienas visada yra geras, todėl, jei kūdikiui neauga svoris, priežasties reikėtų ieškoti ne pieno liesume ar riebume. Prolaktinas, hormonas, atsakingas už pieno kiekį, geriausiai skiriasi naktį, tarp 1-4 valandos ryto, kai gauname daugiausia poilsio.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą ir depresiją

„Žindanti mama negali gerti kavos“

Reikėtų vertinti individualias situacijas. Jeigu tai labai jautrus vaikas, jis gali reaguoti į didesnį kofeino kiekį, ypač pirmaisiais mėnesiais iki primaitinimo. Svarbu atsižvelgti į išgeriamą kiekį ir kavos paruošimo būdą. Espresso kavos puodelyje yra mažiau kofeino nei užplikytoje ir ilgai su tirščiais laikomoje kavoje. Mokslas teigia, kad 1-2 kavos puodeliai per dieną kūdikiui įtakos neturės, tačiau visada galite pasitikrinti pagerdami savaitę kavą be kofeino. Taip pat nepamirškite, kad kofeino yra ir juodoje arbatoje, kakavoje, juodame šokolade bei energetiniuose gėrimuose.

„Skausmas žindant yra normalu“

Skaudėti neturi, bet jautrumas gali būti. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo speneliai jautrūs, nes vyksta adaptacija. Jautrumas jaučiamas, kai liečiasi rūbai, kai šluostote rankšluosčiu, kai vaikas netyčia sučiumpa. Tačiau tai neturi būti nepakeliamas skausmas. Jeigu skauda, kreipkitės pagalbos. Apžiojimą vertiname ne pagal išvaizdą, o pagal pojūtį.

„Pieno gamybą skatinantys produktai“

Moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad kažką vartodami mes padidinsime pieno gamybą. Pieno gamybą skatina pats kūdikio maitinimas, t. y. stimuliacija. Norint ją didinti, reikėtų dažninti žindymą arba nutraukiamo pieno kiekį. Pankolis nėra tinkamas, o vaistinė ožragė gali prisidėti prie pieno gausinimo. Alaus mielės gali padėti atsipalaiduoti, o tai irgi svarbu. Svarbiausia yra pasirūpinti, kad pakankamai valgytumėte ir gertumėte. Pieno gamybai organizmas papildomai išnaudoja apie 300-500 kalorijų, tad tam reikia turėti papildomai energijos.

„Krūtį reikia saugoti nuo šalčio, kad neperpūstų“

Vėjas „nupūsti“ pieno negali. Jeigu jus vėjas veikia ir įprastai jo saugotės, tuomet ir žindymo metu tai darykite. Tačiau mastitai ir uždegimai kyla ne nuo perpūtimo. Svarbiau pasirūpinti tinkamais žindymui rūbais ir prisidengti šaliku.

„Jei kūdikis neėmė krūties per pirmas valandas, tai ir nebežįs“

Tai liūdnas ir vis dar gajus mitas. Jei kūdikis per pirmas valandas ar pirmą parą nežįs krūties, tėčiai jau gali keliauti pirkti mišinuko. Savaime suprantama, kad kūdikiui reikia pavalgyti, tačiau mamoms nėra pasiūloma nusitraukti savo pieno. Kūdikiai po gimdymo elgiasi skirtingai. Jei gimdymas buvo sunkus, kūdikis gali būti mieguistas. Tokiu atveju mamai reikės nusitraukti priešpienio į indelį, kiekvieno valgymo metu jo pasiūlyti, pavilgyti lūpytes ir tiesiog pabūti tokiame kontakte. Jeigu kūdikis vis nevalgo iš krūties, toliau maitinti kitu būdu, bet kitą kartą vėl pirmiausia pradėti nuo krūties. Tam gali prireikti kelių parų ar net savaičių.

Taip pat skaitykite: Dingusios Linos Velykytės tyrimas

„Juk žindyti natūralu, tai ir labai lengva“

Natūralumas ir lengvumas ateina su žiniomis. Kol žinių nėra, deja, tai nėra taip lengva. Mūsų smegenys pilnos mitų ir mums sudarytos visos sąlygos nežindyti. Tad susirinkti tinkamą informaciją, gauti pagalbą ir palaikymą pakankamai sudėtinga, tam reikės jūsų užsispyrimo ir kantrybės. Žindymo sėkmę lemia būtent palaikymas. Tad linkiu skirti laiko žinioms ir į šį procesą įtraukite tėčius.

Stresas ir pieno gamyba

Skamba kiek banaliai, tačiau mamos psichoemocinė būsena labai stipriai veikia žindymo sėkmę. Stresas tiesiogiai susijęs su nuovargiu ir skausmu. Taip pat pastebėta, jog stresas trukdo išsiskirti oksitocinui, hormonui „paleidžiančiam“ pieno tekėjimą žindymo pradžioje. Kiekviena mama su stresu susidoroja skirtingai. Šiuo atveju be galo svarbi motinos motyvacija žindyti - jei ji vidinė, o ne primesta aplinkinių („žindau, nes taip daryti yra gerai“), stresas greičiausiai neturės didesnės neigiamos įtakos žindymui. Kiek išpūsta yra nuomonė, jog nuo didesnio streso staiga ima ir dingsta pienas. Tokie atvejai yra gana reti - nuo streso pienas greičiau gali užsilaikyti krūtyje ir sunkiau ištekėti, o ne dingti visiškai.

Kaip įveikti stresą ir išsaugoti pieną

• Psichologinis nusiteikimas: Jei moteris norės, ji tikrai galės išmaitinti savo kūdikį. Didžiausia klaida tikėti, kad „nepieningumas“ paveldimas.
• Po didelių sukrėtimų: Keletą dienų reikėtų nusitraukti pieną ir jį išpilti. Organizme esantys streso hormonai neigiamai paveiktų kūdikį. Tuo metu mama galėtų gerti raminamųjų žolelių arbatos, valerijono tinktūros. Pagrindinis vaistas - geras miegas.
• Žindymas kaip atsipalaidavimo priemonė: Vaikučio artumas ir malonumas, patiriamas maitinant, padės greičiau atgauti dvasinę pusiausvyrą. O pienukas po truputį sugrįš.
• Artimųjų palaikymas: Jei tik mama žinotų, į kokį žindymo specialistą galima kreiptis ir gauti pagalbos! Jei tik ją palaikytų vyras ir artimieji! Jei tik ji nepultų taikyti visų iš eilės kaimynių ar internete sutiktų mamų patarimų!
• Savęs pliekimas: Susidūrusios su bėdomis pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!

Kitos priežastys, galinčios turėti įtakos pieno gamybai

• Krūties operacijos: Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti.
• Policistinių kiaušidžių sindromas.
• Viršsvoris.
• Nepakankamai išsivysčiusios krūtys. Taip, krūtys gali būti nepakankamai išsivysčiusios, Tačiau vien iš pažiūrėjimo į krūtis nepasakyčiau, kad mama neturės pakankamai pieno, nes vien išvaizdos negana. Krūtys gali gaminti skirtingą pieno kiekį, viena gali gaminti daugiau, nei kita, o žinome, kad ir viena krtūimi galima išmaitinti kūdikį.
• Gimdymo būdas: Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis. Tyrimai rodo, kad po jo mamoms pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau oda prie odos kontaktas su kūdikiu gali pakelti mamos oksitocino kiekį, palengvinti skausmą ir liūdesį dėl operacijos, o tuo pačiu ir palengvinti pieno tekėjimą. Planuoto cezario pjūvio atveju įmanoma organizuoti gimdymą taip, kad kūdikis būtų iš karto padėtas mamai ant krūtinės ir galėtų žįsti dar operacijos metu.
• Nukraujavimas po gimdymo: Jeigu kraujavimui stabdyti buvo ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, jie gali turėti neigiamą poveikį pieno gamybai. Mamos po didelio kraujo netekimo gali jaustis išsekusios ir neturinčios jėgų 6-12 savaičių po gimdymo.
• Šyhano (Sheehan) sindromas: Taip vadinamas didelio kraujo kiekio netekimas gimdymo metu, sukeliantis priekinės hipofizės skilties pažeidimą. Kadangi hipofizė išskiria prolaktiną, netekus daug kraujo ir sutrikus hipofizės veiklai pieno gamyba gali neprasidėti, nes neesant prolaktino kraujyje, pieną gaminančios ląstelės gali sunykti. Situaciją galima bandyti keisti vartojant prolaktiną imituojančius vaistus ir tęsti žindymą ar pieno ištraukinėjimą. Jeigu hipofizės sutrikdymas nebuvo didelis, pieno gamyba gali kiek vėluoti.
• Vaistų naudojimas gimdymo metu: Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindimo metu. Dėl to net ir priešpienį kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti. Be to, vaistų poveikis naujagimiui gali trukdyti tinkamai elgtis prie krūties, kai kurių vaistų poveikis naujagimiams gali trukti iki 63 valandų. Odos kontaktas ir kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi bei svorio pokyčių stebėjimas turėtų teigiamą poveikį. Kai mama yra odos kontakte su kūdikiu, šalia būtinai turi būti dar vienas žmogus, galintis prižiūrėti juos abu ir padėti. Po epidūrinės nejautros naujagimiams gali būti labai sunku žįsti, daugelis per pirmas 4 val nesugeba pažįsti pirmą kartą, o per 24 valandas pažinda vos porą kartų.
• Tarpvietės kirpimas ir siuvimas: Kadangi tokius kirpimus paprastai mamoms skauda labiau ir ilgiau, skausmas gali slopinti natūralaus oksitocino išsiskyrimą.
• Vakuumo naudojimas: Gali sukelti sunkumų kūdikiui žįsti krūtį dėl patirtos traukimo traumos. Su vakuumo naudojimu susijęs ir padidėjęs bilirubino kiekis - didesnė naujagimių gelta, kuri gali kelti mieguistumą.
• Placentos likučiai gimdoje: Placentos likučiai gimdoje gali neleisti prasidėti pieno gamybai, o mamai pasireikšti kaip tebesitęsiantis kraujavimas skaisčiai raudonomis išskyromis, kurios po 3 dienų nesikeičia į rusvas, o dar po 9 į blyškias su rusvu atspalviu. Jeigu iki 5 dienos mama nepajuto krūtų prisipildymo jausmo, priešpienis nekeičia savo spalvos ir kiekio po 4 paros, o kūdikis nuolat atrodo nepatenkintas prie krūties, nepakankamai šlapinasi ir tuštinasi, tai gali būti placentos likučių gimdoje padariniai.
• Pogimdyminis tiroiditas: Jeigu po gimdymo sutrinka skydliaukės veikla ir išskiriama per mažai skydliaukės hormonų, tai gali turėti pieno gamybą mažinantį poveikį. Tai, kad skydliaukė puikiai veikė iki gimdymo, nieko nesako, nes šis sutrikimas atsiranda būtent po gimdymo . Todėl esant mažai pieno gamybai, kai viska kita puiku, verta pasidaryti skydliaukės hormonų tyrimą.
• Mažakraujystė mamai: Kai mamos hemoglobinas yra mažesnis nei 100 g/l, mamos dažniau įvardija pieno trūkumo simptomus nei tos mamos, kurios turi aukštenį hemoglobiną.
• Naujagimių gelta: Didelė naujagimių gelta gali kelti mieguistumą ir kūdikis gali nepajėgti išsitraukti viso jam reikalingo priešpienio ar pieno.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais: Kai mišinys duodamas neesat būtino reikalo, kūdikis pasisotina nevalgydamas iš krūties.
• Čiulptuko davimas: Čiulptukas, ypač daug naudojamas, gali keisti kūdikio čiulpimo judesius. Maža to, tėvams gali būti lengva praleisti alkio ženklus, o kūdikiui gali būti sunkiau juos parodyti.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas: Apie 4-6 savaitę gali atsirasti jausmas, kad krūtys, iki tol nuo maitinimo iki maitinimo prisipildydavusios pieno, kurį mama gali jausti fiziškai, ima nebeprisipildyti. Tai visiškai normalu, tačiau kai kurios mamos išsigąsta, kad trūksta pieno ir pradeda ilginti tarpus tarp maitinimų iš krūtų laukdamos prisipildymo jausmo, o tuo metu kūdkį maitina mišinuku.
• Mieguistas kūdikis: Nors rekomenduojama žindyti naujagimį pagal poreikį, visgi yra riba kiek kūdikis gali miegoti nevalgęs, ypač kol jis yra labai mažas ir pieno kiekis reguliuojasi. Mažiausias maitinimų skaičius turėtų būti 8, o tai reiškia, kad kūdikį reiktų žadinti kas 3 valandas ir maitinti, visą parą. Po 4-6 savaičių galima leisti kūdikiui, kuris nori, miegoti ilgiau, tačiau gali reikti pasižadinti, jeigu krūtinė prisipildė arba, jei nepavyksta pažadinti, pieną ištraukti rankomis ar pientraukiu. Kai kurie kūdikiai iš karto užmiega, vos pridėti prie krūties. Jeigu taip nutinka dažniausiai, būtina stebėti kūdikio augimo ir pakankamo maisto gavimo požymius, o pieną po bandymo pažindėti ištraukti.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu: Paaugusiems kūdikiams vienos krūties gali puikiai užtekti, tačiau kuo mažesnis kūdikis, tuo atidžiau reikia sekti jo ženklus. Jeigu aktyviai žindęs prie vienos krūties kūdikis paleidžia ir ima rodyti mamai alkio požymius, galite bandyti priglausti prie tos pačios krūties, galite pritaikyti krūties kompresiją. Bet jeigu jis nepatenkintas vėl atsitraukia ir nori valgyti, duokite ir antrąją.
• Teka liuteinininė cista: Ši cista susidaro kiaušidėse nėštumo metu ir išskirdama testosteroną gali slopinti pieno gamybą. Galiausiai sunyksta savaime ir apie 3-4 savaitę pieno gamyba galiausiai susinormalizuoja.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis: Jeigu ištraukinėjate pieną pientraukiu, svarbu, kad jis tikrai gerai veiktų.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą: Nėra tvirtų įrodymų, tačiau laikomasi nuomonės, kad dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtų, rozmarinų ir petražolių gali mažinti pieno gamybą, tačiau vartojami nedideliais kiekiais, kaip prieskoniai, neturėtų turėti įtakos.
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas: Dirbtinis estrogenų ir progesteronų vartojimas gali neigiamai veikti pieno gamybą. Renkantis hormonines šeimos planavimo priemones geriau pradėti nuo tablečių, kad pastebėjus neigiamus pokyčius būtų galima jų vartojimą nutraukti.
• Mėnesinių ciklas.
• Nėštumas: Nėštumo atveju kūnas persitvarko taip, kad galėtų auginti kitą kūdikį ir ruošia krūtis kitam kūdikiui žindyti. Staigus pieno kiekio sumažėjimas ir taip pat atsiradęs spenelių jautrumas žindymo metu gali būti nėštumo požymiai.
• Alkoholis.
• Vitaminas B6: Dideli B6 vitamino kiekiai galėtų slopinti pieno gamybą, nors tyrimai nėra vieningi. Jeigu vartojate įvairius maisto papildus, pasitikrinkte kiek vitamino B6 iš viso suvartojate per parą.
• Vaistai: Pseudoefedrinas, dedamas į įvairius vaistus nuo alergijos, slogos, sinusito, bronchito ar astmos yra žinomas pieno gamybos slopintojas. Xylometazoline Hydrochloride, dedamas į vaistus nuo slogos, jeigu naudojamas didelėmis dozėmis ilgiau kaip 3 paras gali mažinti pieno gamybą. Taip pat verta pasižiūrėti kokia sudėtis yra gydomųjų arbatų, kurios reklamuojamos kaip vieno puodelio vaistas nuo blogos savijautos.
• Neteisingas ir/ar retas žindymas: Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą. Tai natūralūs procesas, įvykstantis vaikeliui paaugus, kuomet jis žindomas vis rečiau, o mamos pieno (bei žindymo teikiamo artumo) poreikis palaipsniui išnyksta.
• Hormoniniai sutrikimai, ligos: Pieno gamybą (kaip ir kitas mūsų organizmo reakcijas) reguliuoja hormonai, tad endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
• Vaistai, homeopatiniai preparatai: Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs krūtimi maitinančioms motinoms ir jų kūdikiams, tačiau kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
• Čiulptukai ir buteliukai: Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą. Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės.

Kaip žindyti taisyklingai

Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas. Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties.

Ką daryti, jei pieno sumažėjo?

• Dažnas žindymas: Kūdikis turėtų būti žindomas pagal poreikį, ne rečiau kaip 8 kartus per parą.
• Teisingas pridėjimas prie krūties: Svarbu, kad kūdikis taisyklingai apžiotų krūtį, kad efektyviai trauktų pieną.
• Naktinis žindymas: Prolaktinas, hormonas, atsakingas už pieno gamybą, geriausiai skiriasi naktį, tarp 1-4 valandos ryto.
• Pilnavertė mityba ir pakankamas skysčių vartojimas: Maitinanti moteris turi gerti pakankamai daug skysčių (1,5-2 l per parą) ir pilnavertiškai maitintis.
• Atsipalaidavimas ir streso valdymas: Stresas gali trukdyti pieno tekėjimui, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti (pvz., raminamųjų žolelių arbata, geras miegas).
• Žindymo specialistų pagalba: Jei kyla sunkumų, kreipkitės į žindymo konsultantus, kurie padės išspręsti problemas.

Svarbu atsiminti

• Jei kūdikis keliasi naktimis, tai nereiškia nei kad pieno trūksta, nei kad pienas „per liesas“ ir problemą išspręs „sotesnis“ mišinukas.
• Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys „sprogsta“ nuo pieno. Pieno gamybai susireguliavus (krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis „užsako“), krūtys turi būti gan minkštos, kartais net atrodyti tuščios.
• Matuoti krūtyse pagaminamą pieną pientraukiu yra netinkamas būdas, nes tiek, kiek ištraukia kūdikis, neištraukia joks pientraukis.
• Nepriklausomai nuo to, kiek pieno ištraukiate, pagrindinis požymis, kad maisto kūdikis gauna pakankamai, yra jo svorio augimas ir sauskelnių turinys.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #dingo #pienas #nuo #streso