Įvadas
Psichologinės traumos gali turėti gilų ir ilgalaikį poveikį žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, veikia specializuoti skyriai ligoninėse, skirti padėti asmenims, patyrusiems psichologines traumas. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinių traumų skyrių ligoninėse funkcijas, teikiamą pagalbą, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje, remiantis ekspertų įžvalgomis ir esama informacija.
Psichotraumatologijos Centras Vilniaus Universitete
Vilniaus universitete veikia Psichotraumatologijos centras, vadovaujamas psichologijos profesoriaus Evaldo Kazlausko. Šis centras atlieka tarpdisciplininius psichotraumatologijos tyrimus ir dalijasi žiniomis apie moksliniais įrodymais pagrįstus pagalbos būdus. Centro komanda turi didelę patirtį atliekant tyrimus, susijusius su traumomis ir stresu, atsparumo ir rizikos veiksniais, kuriant ir taikant psichosocialines intervencijas asmenims, patyrusiems psichologines traumas. Centras bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Misija: Pripažinti traumų ir streso padarinius asmeniui ir visuomenei teikiant įrodymais pagrįstas žinias, kad būtų plėtojama veiksminga psichologinė pagalba.
Vizija: Lyderiaujantis psichotraumatologijos kompetencijos centras regione.
Traumų Sezoniškumas ir Priežastys
Traumų sezonas tęsiasi visus metus, tačiau pagal sezoniškumą keičiasi traumų specifika. Traumų priežasčių yra tūkstančiai - nuo aštrių įrankių (peiliai, pjūklai, kirviai), autoavarijų, iki susimušimų ir pan. Žiemą prisideda slidūs keliai, tad nors pacientų ir turime kiek mažiau pagal skaičių, tačiau daugelį vienija traumos paslydus. Šios traumos kiek kitokios - patempimai, sumušimai, trumpų/ilgų kaulų lūžiai, muštinės žaizdos. Moterų vyraujančios traumos - stipinkaulio distalinės dalies lūžimai (šiek tiek aukščiau riešo). Apie 80 proc. parkritusių, susimušusių moterų nukenčia būtent taip. Vyresnio amžiaus žmonėms kritimas pavojingas, mat gali lūžti šlaunikaulio kaklas. Rizika didesnė dėl osteoporozės, kaulų išretėjimo. Taip pat lūžta stuburo slanksteliai, dubens kaulai (gaktikaulio šakų). Sužalojimo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo kinetinės energijos. Kuo ji didesnė, tuo ir trauma didesnė.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Pacientų Lūkesčiai ir Darbo Kasdienybė
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pacientų srautas būna toks didelis, kad nepadeda jokie resursai. Vienu metu užsiregistruoja 30-40 žmonių, o vieno paciento aptarnavimas (su konsultacija, dokumentų sutvarkymu) vis vien užtrunka nuo 15 minučių iki valandos. O jei dar atveža žmogų, patekusį į auto įvykį? Viską reikia mesti ir gelbėti gyvybę - pagalbos reikia nedelsiant. Dažniausiai nepasitenkinimą skleidžia žmonės, kuriems apskritai reikalinga ambulatorinė pagalba poliklinikoje. Tačiau visi sako tą patį - moku mokesčius, tad turiu būti aptarnautas čia ir dabar. Kartais žmonėms atrodo, kad mes geriam kavą ir ilsimės tik, tačiau taip tikrai nėra.
Traumų Prevencija
Traumų prevencija - svarbi tema. Ortopedai, traumatologai gydome tik pasekmes. Traumų priežasčių - tūkstančiai, tad žmonės išties turėtų mėginti jas pašalinti. Pavyzdžiui, kelio dangai pasidengus ledo sluoksnio, užsidėti patogesnius batus, skirtus tam sezonui. Reikia neskubėti, stengtis vaikščioti tik nuvalytais takeliais. Visgi nežinau, kiek ta prevencija veikia. Kasmet darau ataskaitas ir matau, kad, pavyzdžiui, Vilniaus mieste traumas patyrusių pacientų daugėja - po 2-3 proc. Galbūt tai susiję su miestų plėtra - daugiau žmonių koncentruojasi monopolijoje, čia atvyksta daugiau studentų, vyksta daugiau renginių. Todėl traumatologai dažnai savo darbą planuoja atsižvelgdami į tai, kokie mieste renginiai, kada išmokamos pašalpos, atlyginimai. Alkoholio pavartoję žmonės dažniau tampa traumų aukomis, dingsta jų budrumas, atsargos jausmas. Tai labiau matyti savaitgalio naktimis, kai iš nuotykių grįžinėja „klubinėtojai“.
Intensyvios Terapijos Skyrius (ITS)
Intensyvios terapijos skyrius ligoninėje - tai vieta, kurioje kasdien sprendžiama, kaip padėti pacientui išgyventi. Doc. dr. Intensyvios terapijos skyrius tretinio lygio ligoninėje - tai vieta, kur kasdien susiduriama su būkle tarp gyvybės ir mirties, o medikų komanda daro viską, kad gyvybė nugalėtų. Čia susitelkusi komanda dirba su pačiais sunkiausiais pacientais, kuriems reikalinga nuolatinė gyvybinių funkcijų priežiūra, sudėtingas gydymas ir moderniausios medicinos technologijos.
ITS Gydytojų Kompetencijos
Intensyvistų žinios ypač plačios, nes turime mokėti valdyti bet kurias ligas, sukeliančias grėsmę paciento gyvybei. Mūsų darbas apima pacientus su sepsiu, kvėpavimo, kraujotakos, inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumu. Vienas pagrindinių mūsų darbo aspektų yra organų funkcijų palaikymas įvairiomis priemonėmis - aparatūra, vaistais - kol organas pasveiks arba paciento būklė stabilizuosis. Dažnai susiduriame su situacijomis po sudėtingų operacijų, kurios labai stipriai apkrauna organizmą. Todėl mūsų žinios aprėpia ne tik reanimaciją - mums reikia išmanyti ir chirurgiją, ir terapiją, ir onkologiją. Pagrindinis mūsų darbo principas - komandiniai sprendimai. Mes niekada nedirbame vieni. Kritines paciento būkles valdome mes, o kitų specialybių gydytojai prisijungia pagal savo sritis. Viskas vyksta bendradarbiaujant, sprendžiant drauge. Turime labai glaudžiai dirbti kartu, nes nuo to priklauso paciento išgyvenimas.
Psichologiniai Aspektai ITS
Įprastai, kai žmogus guli vienas intensyvios terapijos skyriuje, jo aplinkos suvokimas labai ribotas. Ir toje jo aplinkoje esame mes. Daugelis procedūrų, kurios čia atliekamos, yra intervencinės ir reikalauja paciento nuskausminimo ar net dirbtinio migdymo, kad būtų galima užtikrinti kiek įmanoma daugiau komforto. Labai dažnai kritinė būklė pasireiškia sąmonės sutrikimais, sujaudinimu. Tai nereiškia, kad žmogus turi psichikos ligą - tiesiog taip organizmas reaguoja į kritinę būklę.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
Nemaža dalis mūsų pacientų, net pasveikę, patiria sunkių psichologinių sutrikimų: potrauminio streso sindromą, košmarus, baimes. Ir tai dažniausiai susiję ne tik su sunkia liga, bet ir su gydymu bei pagalba, ką jie patyrė intensyvios terapijos skyriuje. Čia ne kurortas - kalbame apie skausmą, nepatogią padėtį lovoje, sutrikusį paros ritmą, haliucinacijas. Dėl to dažniausiai žmonės nelinkę nei prisiminti, nei grįžti čia aplankyti gydžiusio personalo. Ir ne todėl, kad nemėgtų, o dėl to, kad nenori grįžti į buvusią sunkią emocinę būseną.
ITS Tikslai ir Iššūkiai
Mes „statome tiltus“ pasveikimo link: dirbtinė plaučių ventiliacija, pakaitinė inkstų terapija, vaistų švirkštimo pompos, kurios padeda reguliuoti kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų veiklą. Mūsų tikslas - sudaryti optimalias sąlygas pacientui sveikti ir tam pasitelkti įvairiausią aparatūrą bei ją tinkamai panaudoti. Tam reikia ne tik aparatūros, bet ir gydytojų komandos, kuri žino, kaip, kada ir ką taikyti.
Pacientai mūsų irgi nesirenka, kaip kitų specialybių gydytojų, pavyzdžiui, chirurgų. Gydytojai pabrėžia, kad svarbu komunikabilumas, gebėjimas greitai priimti sprendimus, nes mūsų darbe nėra galimybės darbą atidėti vėlesniam laikui. Labai svarbu - atsakomybė. Čia tu atsakai ne tik už save, bet ir už kitų žmonių gyvybes. Žingeidumas. Labai svarbi empatija. Nemažą dalį savo laiko tenka praleisti su mirštančiais žmonėmis. Ir reikia mokėti emociškai tai atlaikyti: išklausyti artimųjų skausmą, jų nerimą, kurį dažnai nukreipia į mus. Reikia mokėti to neišsinešti namo.
Kasdienybė ITS
Rutina prasideda septintą ryto - perimame pacientus, peržiūrime ligos istorijas. Bet jau po pirmos minutės rutinos nelieka ir viskas gali greitai pasikeisti. Žinai, kad pirmadieniais ir ketvirtadieniais bus vizitacijos (tarkime, tai rutina), bet nežinai, kiek bus pacientų, kokių. Niekada nežinai, ar tavo pacientas rytoj dar bus gyvas. Mes neturime standartinės darbo dienos rutinos. Niekada negali numatyti, kokia bus ateinanti darbo diena, negali žinoti, kada baigsis ramiai ir kada teks skubėti žmogų gaivinti.
Dirbame kitaip nei kiti gydytojai. Mes visada dirbame paromis, savaitgaliais, mūsų darbo niekaip negali sudėlioti pagal kitokius standartus ar „ofisinio“ darbo šablonus. Kai dirbi parą, ryte išeini namo, pacientus perduodi kolegoms, kuriais visiškai pasitiki. Vienas iš svarbiausių dalykų - kolektyvinis pasitikėjimas. Ir tai yra mūsų stiprybė. Todėl reanimatologų, anesteziologų kolektyvai dažniausiai laikomi vienais tvirčiausių. Kai ateina naujas pacientas, šeima klausia, kas bus gydantis gydytojas, o mes atsakom - čia nėra vieno gydytojo, čia visi 16 yra jo gydytojai. Vieną dieną jūs kalbėsitės su vienu gydytoju, rytoj kalbėsite su kitu, bet visi jie žinos jūsų ligos istoriją. Tai ir yra vienas iš didžiausių mūsų iššūkių - tu nežinai, kada bus „normali“ diena. Mūsų darbe mažai rutinos.
Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida
Psichologinių Paslaugų Prieinamumas
Kauno klinikose siekiama užtikrinti psichologinių paslaugų prieinamumą pacientams, jų artimiesiems ir personalui. Taip pat skiriamas išskirtinis dėmesys socialinių paslaugų teikimo kokybei, diegti planingą ir koordinuotą požiūrį į socialinių paslaugų teikimo kokybės užtikrinimą. Dėl pacientui reikalingų socialinių paslaugų, prašome per LIS padaryti prieigą socialiniam darbuotojui, kviesti kaip konsultantą.
Gydytojų Klinikinių Farmakologų (GKF) Paslaugos
Kauno klinikose GKF konsultuoja pacientus ir ambulatoriškai, pacientui įtariant nepageidaujamą reakciją, vaisto sukeltą ligą, ieškant gydymo alternatyvų, kai reikia stebėti vaisto koncentraciją kraujyje, nėštumo laikotarpiu, vartojant daug vaistų, esant gydymo neveiksmingumui. Gydytojai klinikiniai farmakologai vertina, ar tikslinga pacientui atlikti farmakogenetinį tyrimą, parodantį, kaip organizmas veikia vaistus, o vaistai organizmą, ir vėliau vertina jo rezultatus.
tags: #psichologiniu #traumu #skyrius