Doloresa Kazragytė - žymi Lietuvos aktorė, kurios kūrybinis kelias prasidėjo 1967 metais Nacionaliniame dramos teatre, vėliau peraugęs į Kauno dramos teatro sceną. Per savo karjerą ji dirbo su garsiausiais teatro režisieriais ir sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų. Tačiau D. Kazragytė yra ne tik aktorė, bet ir rašytoja, daugelį metų kurianti miniatiūrines noveles apie teatrą, gyvenimą, save ir sutiktus žmones. Jos kūrybinbinis palikimas apima tokias knygas kaip „Tiltas be turėklų“, „Gyvenimas prieš gyvenimą“, „Kasdienybės rožinis“, „Lengvi vienatvės atodūsiai“. "Ramybės nerimas" - tai šeštoji aktorės autobiografinių esė knyga.
Knygos "Ramybės nerimas" apžvalga
"Ramybės nerimas" - tai intymi ir atvira Doloresos Kazragytės kelionė per savo gyvenimą, mintis ir jausmus. Autorė knygoje dalinasi savo įžvalgomis apie laukiančius Anapus ir esančius šalia, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime, apie Dievą, meilę ir mirtį. Visa tai pateikiama be patoso, nemoralizuojant, su šviesia išmintimi, leidžiančia pro mažą kaimo trobos langelį pamatyti visą pasaulį.
Knygoje atsiskleidžia D. Kazragytės požiūris į kūrybą. Ji teigia: "Nesu rašytoja (tūkstantį kartų sakiau), rašau, ką pasiūlo gyvenimas, ką mato akys, kas sujaudina sielą. Apskritai tai joks rašymas (nors lapas ir rašiklis prieš akis), gal tik išsikalbėjimas?". Autorė tiki kelionės ženklais, kurie, jos teigimu, kartais būna aiškūs, kartais vos juntami, tačiau pabaigoje išryškėja ir tampa apčiuopiami. Šie ženklai kalba apie Anapusinį gyvenimą, žmogaus Dvasios amžinybę ir tai, kad Mirtis - tik nesuvokiamos durys į kitą pasaulį.
Gyvenimo spalvos: nuo teatro iki kasdienybės
Knyga atskleidžia platų D. Kazragytės gyvenimo spektrą. Autorė prisimena savo karjerą teatre, vaidmenis, kolegas ir patirtis, kurios formavo ją kaip asmenybę ir aktorę. Tarp įsimintiniausių jos vaidmenų teatre minimi Ramunė Justino Marcinkevičiaus „Mindauge“, Ramunė Kazio Sajos „Šventežeryje“, Elžbieta Juozo Grušo „Barboroje Radvilaitėje“, freken Julija Augusto Strindbergo „Freken Julijoje“, Teklė Augusto Strinbergo „Kreditoriuose“, Angelė Sauliaus Šaltenio „Duokiškio baladėse“, Klerė Tennesee Williamso „Šauksme“, fru Tesman Henriko Ibseno „Hedoje Gabler“ ir daugelis kitų.
Tačiau knygoje dėmesys skiriamas ne tik teatro pasauliui. D. Kazragytė atvirai ir jautriai rašo apie savo asmeninį gyvenimą, patirtis, išgyvenimus ir santykius su artimaisiais. Ji prisipažįsta, kad pastaruoju metu Vilniuje yra reta viešnia, atvažiuojanti kartą per mėnesį Nacionaliniame dramos teatre vaidinti Sigito Račkio režisuotame spektaklyje „Duburys“. Aktorė teigia, kad šiuolaikinis Vilnius jai jau atrodo kiek svetimas, per didelis, todėl keliaudama po Europą ji renkasi mažus miestelius, gamtą, pajūrį.
Taip pat skaitykite: Poilsis Gijos Sodai
Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas gamtai. D. Kazragytė pabrėžia, kad gamta yra jos egzistencijos prasmė. Ji teigia, kad žmogus, mylintis gamtą ir mokantis džiaugtis kiekvienu jos pasireiškimu, nepatiria depresijos ar agresijos, jam nesinori vogti, žudyti ir pačiam žudytis. Aktorė įsitikinusi, kad žmogus, gyvenantis darnoje su jį supančiu pasauliu bei savimi, yra atsparus išoriniams poveikiams.
Katinas Kieša ir kiti gyvenimo fragmentai
Knygoje skaitytojai susipažįsta su įvairiais personažais, kurie paliko pėdsaką D. Kazragytės gyvenime. Vienas iš jų - katinas Kieša, apibūdinamas kaip asmenybė, aistringas, gražus, pasipūtęs ir savarankiškas. Aktorė prisimena smagias situacijas, susijusias su Kieša, ir jo vardą sieja su garsiuoju rusų aktoriumi Inokentijumi Smoktunovskiu.
D. Kazragytė atvirai kalba apie savo dvasinius išgyvenimus. Ji prisimena atvejį, kai, priblokšta suvokimo, kad jai viskas gerai, o kitiems blogai, nulėkė į mažytę Prisikėlimo bažnytėlę ir ėmė juoktis, kalbėti, dėkoti. Šis epizodas atskleidžia aktorės gebėjimą džiaugtis gyvenimu ir dėkoti už jam suteiktas dovanas.
"Ramybės nerimas": tarp tikslo ir kliūčių
Knygos pavadinimas "Ramybės nerimas" simbolizuoja nuolatinę žmogaus būseną - siekį ramybės ir harmonijos, kurį nuolat drumsčia įvairūs neramumai ir iššūkiai. D. Kazragytė ramybę įvardija kaip tikslą gerai nugyventi savo gyvenimą ir to tikslo siekį, o nerimą - kaip visas aplinkybes, trukdžius, kurie lyg bangos plaka einant gyvenimo keliu link tikslo.
Knygoje galima rasti D. Kazragytės įspūdžius iš kelionių į Ispaniją ir Prancūziją, kurios įvyko labai netikėtai. Aktorė susipažino su lietuve, gyvenančia Londone, kuri ir pasisiūlė padovanoti jai kelionę. Šios kelionės praturtino D. Kazragytės pasaulį ir suteikė naujų įspūdžių.
Taip pat skaitykite: Streso valdymas: patarimai ir technikos
Didelį skyrių autorė skyrė mirusiems aktoriams ir draugams, kurį simboliškai pavadino „Eskizai atminties migloje“. Jame sudėti atsiminimai, pamąstymai apie tuos žmones, egzistenciją, savęs pažinimą. Šis skyrius - tai pagarba tiems, kurie paliko pėdsaką D. Kazragytės gyvenime ir kūryboje.
Aktorės gerbėjai naujojoje jos knygoje galės rasti užrašytą istoriją kaip iš „didelės aktorės“ ji tapo „provincijos primadona“. Dabar, vaidinanti su mėgėjais, ji sakė esanti daug laimingesnė, nes didžiajame teatre buvo per daug konkurencijos, skubėjimo ir lenktyniavimo. Šis poslinkis atspindi D. Kazragytės vertybių pokytį ir siekį rasti ramybę ir pilnatvę paprastesniame gyvenime.
Dar vienas nemažos apimties skyrius, pavadintas „Uždanga“, skirtas buvusiam D. Kazragytės vyrui Viktorui Šinkariukui. Jame rašoma apie pastaruosius 3-4 metus, V. Šinkariuko gyvenimo. Susitikimo metu vienos skaitytojos paklausta, ar nemigos naktimis nejaučia kaltės dėl tokio savo buvusio vyro likimo, aktorė samprotavo, kad dėl to kalta visa įvykių grandinė. Ji sakė, kad tarp jos ir vyro buvo labai stiprus dvasinis ryšys, o jauna mergina turėjo gražų kūną ir aistros, todėl V. Šinkariukas paslydo. Šis atviras ir jautrus pasakojimas atskleidžia sudėtingus žmogaus santykius ir jų pasekmes.
Kūrybinis vakaras Vilniuje
Doloresos Kazragytės knygos "Ramybės nerimas" pristatymas įvyko Vilniaus mažajame teatre. Kūrybos vakaro metu aktorė pristatė ištraukas iš naujausios knygos, vaidybines scenas, monologus iš spektaklių ir fragmentus iš įvairių literatūros kūrinių.
Prieš kūrybos vakarą Vilniuje, Mažajame teatre, kuriame, prisipažįsta, niekada nėra vaidinusi, truputį baiminasi, bet paskui ramina pati save, kad svarbiausia - ne miestas. „Sakau sau: „Pamanyk - Vilnius! Juk esu išlaksčiusi visą Lietuvą - miestus, miestelius, bažnytkaimius, svarbiausia - žiūrovai, mylintys žmonės visada susirinks“.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą ramybės būsenoje