Stresas - tai neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Nors kartais jis gali būti netgi naudingas, padedantis mums mobilizuotis ir susidoroti su iššūkiais, tačiau per didelis arba ilgai trunkantis stresas gali turėti neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Svarbu atpažinti streso simptomus ir išmokti jį valdyti, kad išvengtume alinančio poveikio.
Streso rūšys ir jų poveikis
Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Vida Uzelienė pažymi, kad stresas nėra vien tik blogas dalykas. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes jis pagerina mūsų reakciją į aplinką, pagyvina pažintines funkcijas, palaiko budrumą ir mobilizuoja veikti. Tačiau vidutinės trukmės stresas, kuris tęsiasi kelias savaites ar net mėnesius, jau yra pavojingas. Ilgalaikis stresas, kuris tęsiasi kelis mėnesius ar net metus, yra alinanti būklė, kuri gali sumažinti darbingumą, produktyvumą, sutrikdyti miegą ir sukelti fizinius negalavimus.
Gydytoja išskiria du pagrindinius streso tipus: psichologinį ir fizinį.
- Psichologinis stresas patiriamas tada, kai staiga stipriai išsigąstame. Toks stresas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri signalizuoja smegenims apie pavojų. Dėl to išsiskiria adrenalinas ir kitos aktyvios medžiagos, kurios pagreitina širdies veiklą, pakelia kraujospūdį ir paruošia organizmą gintis.
- Fizinis stresas patiriamas, kai kūnas patiria šaltį, karštį, skausmą, virusinę ar bakterinę infekciją arba labai didelį darbo krūvį. Tokių būklių metu aktyvinama imuninė sistema ir paleidžiamos įvairios imuninę sistemą veikiančios medžiagos ir ląstelės.
Tiek fizinis, tiek psichologinis stresas, jei jie veikia trumpą laikotarpį, yra naudingi organizmui. Tačiau, jei stresas tampa nuolatinis, jis gali sekinantį poveikį.
Streso simptomai
Nuvargintą streso organizmą išduoda įvairūs simptomai:
Taip pat skaitykite: Sąveika ir įtaka: vadovo elgesys ir klimatas
- Emocijos: liūdesys, nusivylimas, baimė, sumažėjusi savivertė, nenoras bendrauti, apatija, depresija.
- Įpročiai: miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis, padažnėjęs alkoholio vartojimas ir rūkymas, susilpnėjęs libido, apetito sutrikimai.
- Kūnas: galvos, pečių skausmai, alinanti imuninė sistema, kartojasi infekcijos, oro trūkumas, raumenų trūkčiojimai, lėtinis nuovargis, padidėjęs kraujospūdis.
Atidžiai klausant savo kūno, galima aiškiai matyti tą ribą, kai organizmas šiais simptomais signalizuoja, kad laikas sustoti.
Kaip valdyti stresą?
Išmokti valdyti stresą gali visi. Gydytoja V. Uzelienė teigia, kad mūsų streso hormonai gaminami antinksčiuose, kurie turi didžiules hormonų atsargas. Taigi, belieka išmokti stresą suvaldyti.
Štai keletas būdų, kurie gali padėti valdyti stresą:
- Socialiniai ryšiai: bendravimas malonioje aplinkoje, taip pat ir virtualioje, yra vienas geriausių streso valdymo būdų. Bendravimas su augintiniais taip pat turi tokią pat reikšmę.
- Fizinis aktyvumas: sportas aktyvuoja kitas smegenų dalis nei dirbant darbe, jos tarsi persikrauna ir pailsi, atsipalaiduoja raumenys, pagerėja kraujotaka. Lengvas fizinis nuovargis atpalaiduoja nuo patirtos įtampos dienos metu, nes įsijungia parasimpatinė sistema. Jos dėka sumažėja streso hormonų poveikis.
- Miegas: gilus nepertraukiamas miegas taip pat yra labai svarbi priemonė streso sumažinimui. Svarbu miego ritmas, pakankamas miego laikas, miego higiena ir ritualai.
- Mityba: tinkama mityba taip pat gali padėti sumažinti stresą.
- Atsipalaidavimo būdai: susirasti sau priimtiną atsipalaidavimo būdą, kuris priverstų bent trumpam laikui išjungti protą ir pasidžiaugti buvimu realiame veiksme.
Farmacijos įmonės „Aconitum“ generalinė direktorė dr. Rima Balanaškienė pataria ištrinti žodį „stresas“ iš mūsų atminties ir pakeisti jį švelnesniais žodžiais. Ji taip pat pabrėžia, kad patys geriausi vaistai, kokius tik galime sau suteikti, yra tie, kuriuos kiekvienas galime pasigaminti savo organizme - gerieji mūsų hormonai - oksitocinas ir dopaminas.
- Dopaminas yra pergalės hormonas. Jį galime gauti pasiekę net ir mažus tikslus, pavyzdžiui, nusipirkę skanaus patiekalo.
- Oksitociną labai lengva gauti - apsikabinkime mylimą žmogų. Tereikia apsikabinti, prisiliesti prie jo ir mūsų organizme pasigamins tiek oksitocino, kad visas adrenalinas ir kortizolis bus neutralizuoti. Taip pat oksitocino galime gauti darydami gerus darbus.
Dr. R. Balanaškienė pabrėžia, kad didžiulis pliūpsnis oksitocino ir dopamino hormonų išsiskiria intymių santykių metu. Mylėkimės ir tiesiog mylėkime vienas kitą - tai labai svarbu ir to neatstos niekas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas medicinos srityje
Streso poveikis organizmo sistemoms
Stresas gali paveikti pagrindines organizmo sistemas:
- Centrinė nervų sistema: stresas gali sukelti galvos skausmą ir migreną.
- Miego ciklas: stresas gali sutrikdyti miegą.
- Imuninė sistema: stresas gali susilpninti imuninę funkciją ir sukelti lėtinį uždegimą.
- Virškinimo sistema: stresas gali sukelti arba išryškinti tam tikras virškinimo problemas, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, rėmenį, opas ir uždegimines žarnyno ligas.
- Reprodukcinė sistema: stresas gali turėti įtakos spermos gamybai ir jos brendimui, taip pat sutrikdyti mėnesinių ciklą moterims.
- Endokrininė sistema: stresas gali sumažinti jautrumą insulinui.
- Kvėpavimo sistema: stresas gali pasunkinti kvėpavimą, ypač astma sergantiems vaikams.
- Smegenys: lėtinis stresas gali sumažinti smegenų masę ir svorį.
Nerimo sutrikimai ir jų simptomai
Stipraus streso situacijos netrunka amžinai - kažkada prasideda, bet kažkada ir baigiasi. Tačiau, jei žmogus jaučiasi išsekęs fiziškai ir emociškai, nors ir išsimiegojęs, nesijaučia pailsėjęs, nuo pat atsibudimo jis dažnai jaučia nerimą, su kuriuo gyvena visą dieną, tai gali reikšti, kad prasideda neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai.
Labai svarbus dalykas, atskiriantis šį nerimo tipą nuo tiesiog situacinio nerimo yra tai, kad tokį nerimą žmogus jaučia visą laiką, nors jokių aiškių priežasčių jo gyvenimo situacijoje, dėl ko reikėtų nerimauti, ir dar taip stipriai, tarsi ir nėra.
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai:
- Nuolatinis nervingumas, nerimas.
- Bloga nuotauja, grėsmės, nesaugumo, lyg baimės jausmas (nerimas dėl būsimų nesėkmių, galimų nelaimių).
- Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne - virpulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas, nepastovus kraujospūdis.
- Sutrikęs virškinimas - pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas arba užkietėję viduriai.
- Dažnas šlapinimąsis.
- Negalėjimas atsipalaiduoti.
- Sutrikęs miegas.
- Varginančios įkyrios mintys.
Kartu su nerimo sutrikimu gali pasireikšti sociofobija ar panikos atakos.
Panikos atakos simptomai:
- Staiga prasidedantis stiprus širdies plakimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Smaugimo ar dusimo pojūtis.
- Galvos svaigimas.
- Realybės pojūčio sutrikimai.
Socialinės fobijos simptomai:
- Baimė būti žmonių grupės dėmesio centre.
- Baimė žiūrėti pašnekovui į akis.
- Netikėtas paraudimas.
- Rankų virpėjimas.
- Pykinimas.
- Staigus poreikis nueiti į tualetą.
Kaip įveikti nerimo sutrikimus?
Jeigu jaučiate stiprų nerimą, kuris nesusijęs su aplinkybėmis, visada reiktų ieškoti pasąmoninio ir neregimo vidinio konflikto, kurio jūs niekaip negalite išspręsti automatiškai.
Taip pat skaitykite: Subjektyvus sveikatos suvokimas studijų metu
Štai keletas būdų, kurie gali padėti įveikti nerimo sutrikimus:
- Psichoterapija: saugus išorinis pastebėjimas, atgalinis ryšys bei interpretacija padeda klientui pradėti koreguoti savo požiūrį, keisti įprastą inertišką mąstymą.
- Medikamentinis gydymas: antidepresantai, rečiau benzodiazepinai, nuo kurių gali atsirasti pripratimas.
tags: #vadovu #vyru #patiriamas #stresas