Žmonės skiriasi savo charakterio savybėmis, pomėgiais, talentais ir pasiekimais. Kai kurie iš jų išsiskiria iš minios savo neeiliniais darbais, iniciatyvomis ar asmeninėmis savybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra išskirtinė asmenybė, kokie bruožai jai būdingi ir kokią įtaką tokios asmenybės daro mūsų visuomenei.
Išskirtinė Asmenybė: Apibrėžimas ir Savybės
Išskirtinė asmenybė - tai žmogus, kuris dėl savo unikalių savybių, talentų, pasiekimų ar iniciatyvų yra pastebimas ir vertinamas visuomenės. Tokios asmenybės dažnai įkvepia kitus, skatina pokyčius ir prisideda prie visuomenės pažangos. Išskirtinumas gali pasireikšti įvairiose srityse - nuo mokslo ir verslo iki kultūros ir sporto.
Nors kiekviena išskirtinė asmenybė yra unikali, galima išskirti keletą bendrų bruožų, kurie joms būdingi:
Motyvacija ir ryžtas: Išskirtinės asmenybės dažnai yra labai motyvuotos ir ryžtingos siekti savo tikslų. Jos nebijo iššūkių ir sunkumų, yra pasiryžusios įdėti daug darbo ir pastangų, kad pasiektų norimų rezultatų.
Kūrybiškumas ir inovatyvumas: Išskirtinės asmenybės dažnai pasižymi kūrybiškumu ir inovatyvumu. Jos geba mąstyti nestandartiškai, rasti naujus sprendimus ir idėjas, kurios gali pakeisti pasaulį.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros asmenybės metamorfozės
Lyderystė ir įkvėpimas: Išskirtinės asmenybės dažnai yra lyderiai, kurie geba įkvėpti kitus žmones. Jos turi viziją, geba ją perteikti kitiems ir suburti žmones bendram tikslui.
Empatija ir atjauta: Išskirtinės asmenybės dažnai pasižymi empatija ir atjauta. Jos supranta kitų žmonių jausmus ir poreikius, yra pasirengusios padėti tiems, kuriems to reikia.
Nepalaužiamumas: Išskirtinės asmenybės dažnai susiduria su įvairiais sunkumais ir kliūtimis savo kelyje. Tačiau jos nepasiduoda, išlieka nepalaužiamos ir toliau siekia savo tikslų.
Išskirtinės Asmenybės Sporte: Willie O'Ree Pavyzdys
JAV ambasada Vilniuje kviečia nepraleisti filmų „Bėgikas“ ir „Vilis“. Willie O‘Ree tapo pirmuoju afroamerikiečiu žaidėju NHL, dar vykstant kovoms dėl rasinės atskirties įstatymų panaikinimo ir pilietinių teisių judėjimo. Tuo metu tai buvo įspūdingas pasiekimas, minėtas nacionalinėje spaudoje ir radijo laidose.
Visgi, paties sportininko teigimu, žaisdamas jis patyrė patyčias iš kitų ledo ritulio žaidėjų ir sporto mėgėjų, bet tai nepaveikė jo nusiteikimo sportuoti ir išlaikyti tvirtas pozicijas ledo arenoje. Tuo metu Amerikoje jau buvo įsibėgėjęs pilietinių teisių judėjimas, prasidėjęs 1948 metais Prezidento Hario Trumano išleistu įstatyminiu potvarkiu nutraukti JAV karinių pajėgų gretose vyraujančią segregaciją. Po šio įvykio, JAV afroamerikiečių kova už savo teises tęsėsi dar du dešimtmečius. Tai buvo organizuotas ir kryptingas judėjimas, siekęs nutraukti JAV rasinę diskriminaciją bei įstatymiškai užtikrinti lygias teises visiems JAV piliečiams, nepaisant jų odos spalvos, rasės, lyties arba kilmės. Šis judėjimas nutiesė kelią svarbiems pokyčiams JAV teisėtvarkoje ir paskatino visuomenę keisti įsigalėjusias nuostatas ir atsiverti Amerikos kultūrinei ir etninei įvairovei.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie išskirtines asmenybes
Willie O‘Ree pavyzdys, jo atkaklumas ir pasitikėjimas savimi bei išmintingas požiūris padėjo jam pasiekti didelių aukštumų sporto srityje nepaisant rasinių užgauliojimų ir paniekos, kurią teko patirti. Tačiau vienas iš svarbiausių sportininko pasiekimų - gebėjimas įkvėpti ištisas kartas jaunųjų sportininkų - įvairių rasių atstovų ir ypatingai, afroamerikiečių - pasitikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų ir kovoti dėl teisės būti JAV sporto pasaulio dalimi. Praėjus daugeliui metų po pasitraukimo iš NHL, 1998-aisiais metais O’Ree tapo NLRL ambasadoriumi, skatinančiu jaunų sportininkų iš įvairių etninių ir socialinių grupių rengimo programas. Net šiandien, būdamas garbingo amžiaus jis aktyviai dalyvauja vaikų švietime. Jo indėlis, atveriant kelius jaunimui į profesionalųjį sportą, suteikiant jiems pasitikėjimo savimi ir savo gimtąja šalimi, įkvepiant jiems stiprybės išmintingai kovoti su rasine neapykanta išlieka itin svarus.
Svarbu paminėti, kad sportas JAV buvo viena iš ryškiausių ir pirmųjų socialinių ir kultūrinių terpių, priėmusių juodaodžius atletus, kaip lygiaverčius dalyvius, tad sportui šiuo aspektu tenka išskirtinis vaidmuo Amerikos kultūroje. Rasinė atskirtis Amerikos sporto pasaulyje XX amžiaus pradžioje vyravo beveik visose sporto šakose. Pavyzdžiui, beisbolo sporto šakoje buvo kuriamos „juodaodžių“ lygos, gyvavusios iki šeštojo dešimtmečio, tačiau situacija ėmė smarkiai keistis pilietinių teisių judėjimui iškovojus pergalę JAV teisėtvarkoje, įtvirtinusią įvairių rasių atstovų pilietinių teisių lygybę šalyje. Taigi buvo nueitas ilgas ir sunkus kelias nuo draudimų juodaodžiams atletams rungtis greta baltųjų sportininkų iki sunkiai, išskirtiniu talentu ir valios tvirtybe iškovotos teisės dalyvauti profesionaliajame sporte ir net kai kurių afroamerikiečių kultūros tradicijų įtvirtinimo tam tikrose sporto šakose.
Juodaodžiai sportininkai, kovojantys dėl galimybės tapti įvairių nacionalinio lygmens sporto lygų dalyviais - beisbolo, amerikietiškojo futbolo, ledo ritulio - turėjo dėti dvigubai daugiau pastangų ir pasižymėti ypatingu atkaklumu, kad pasiektų savo tikslą. Šiandieniniame Amerikos profesionalaus sporto sektoriuje afroamerikiečiai atletai sudaro 70 % žaidėjų JAV nacionalinėje amerikietiško futbolo lygoje, o JAV nacionalinėje krepšinio lygoje žaidžia daugiau nei 80 % afroamerikiečių.
Vyresnio Amžiaus Žmonių Integracija: Willie O'Ree ir Savanorystės Programos JAV
Filme ypatingai subtiliai atskleidžiama ir pagyvenusių žmonių socialinės integracijos tema. Willie būdamas 85-erių toliau aktyviai dirba NHL socialinėse programose. Willie pavyzdys įžiebia aktyvumo kibirkštį ir suteikia pasitikėjimo ir jauniems, ir vyresniems žmonėms. Galime sakyti, kad tai išskirtinės asmenybės stiprybė ir degantis troškimas padėti jaunajai kartai ugdytis valią ir mokytis dialogo kultūros per sporto kalbą Amerikoje - visuomenėje, kurioje dera itin skirtingų kultūrų, papročių ir įsitikinimų pasauliai.
Kita vertus, jo pavyzdys įveda mus į platesnį, vyresnių žmonių integracijos į visuomenę, klausimą. Žvelgiant į situaciją JAV, prieš akis iškyla šioje šalyje tradiciškai nusistovėjęs ir valstybės skatinamas vyresnių visuomenės narių integravimo būdas - savanorystės programos. Savanorystė JAV yra giliai įsišaknijusi šalies kultūrinėse bei politinėse institucijose, o institucinė savanorystė yra išskirtinis JAV bruožas. Federalinė politika ir iniciatyvos suvaidino ryškų vaidmenį kuriant ir palaikant senjorų savanorystės programas.
Taip pat skaitykite: Išskirtinės asmenybės literatūroje
Vyresni amerikiečiai savanoriškai įsitraukia į įvairių organizacijų veiklas ir puikiai įrodo, kad jie yra pajėgūs ir efektyviai veikiantys šių organizacijų nariai. Specialiai įkurtos savanorių organizacijos kviečia į savo veiklas vyresnius visuomenės narius iš pačių įvairiausių socialinių, ekonominių ir etninių grupių. Šių žmonių indėlis įvairiose programose remiasi itin plačiu jų pažinimo, žinių ir gebėjimų šaltiniu - tai, visų pirma, jų gyvenimiškoji išmintis ir amerikietiškasis atvirumas kitoniškumui bei naujovei, profesinės veiklos patirtis ir aktyviai puoselėjami mėgstami užsiėmimai.
JAV yra įprasta vietiniame miesto muziejuje išvysti garbaus amžiaus senjorą, pasakojantį apie savo miesto istoriją muziejaus lankytojams arba stebėti vyresnio amžiaus fotografės dirbtuves jaunų entuziastų grupei iš socialiai remtinos aplinkos. Tai tik keli įkvepiantys savanorystės pavyzdžiai, leidžiantys susikurti įspūdį apie Amerikos tradicijas įtraukiant vyresniąją kartą į aktyvų socialinį gyvenimą. Be abejonės, vyresnių žmonių indėlis į švietimo, kultūros, socialiai remtinų žmonių palaikymo veiklas yra itin vertinamas pačiose organizacijose, senjorų socialinėje aplinkoje, o svarbiausia, jis suteikia paskatą priimti naujoves ir džiaugtis gyvenimu paties senjorams. Žinoma, egzistuoja ir kiti socialinės integracijos būdai, pavyzdžiui Amerikoje klestinti klubų ir asociacijų kultūra, kuriuose patirtis yra itin vertinama ir novatoriškumas atrandamas užsimezgus dialogui tarp jaunosios ir vyresniosios kartos.
Pabėgėlių Integracija ir Sporto Svarba: Guoro Marialio Istorija
JAV ambasada Vilniuje kviečia nepraleisti filmų „Bėgikas“ ir „Vilis“. Tai itin jaudinanti ir meistriškai papasakota istorija, kuri byloja apie šios išskirtinės asmenybės gebėjimą siaubingą karo, netekties, atsiskyrimo nuo šeimos patirtį paversti pozityviu ir nepalaužiamu siekiu ginti ir astovauti savo šalį Olimpinėje sporto arenoje. Guoro Marialio istorija itin jautriai atskleidžia, kaip žmogus, patyręs daugybę negandų, išlaiko aukštą vidinę kultūrą, gebėjimą mąstyti plačiai ir mylėti savo šalies žmones giliai ir su visišku atsidavimu.
Filmas taip pat demonstruoja jo atvirumą naujai kultūrai ir draugystės su amerikiečiais, kurie pastebėjo Guoro talentą, svarbą. Nuoširdaus jų palaikymo ir paties atleto didžiulio atkaklumo dėka, pasaulis sužinojo apie pietų Sudaną ir per asmeninę sportininko perspektyvą, išvydo skriaudas, kurias patyrė šios šalies gyventojai. Guoro nepalaužiamas ryžtas kovoti, nepaisant visų kliūčių įkvėpė ne vien tik jo šalies sportininkus, jaunimą ir bendruomenę, bet ir daugelį žmonių visame pasaulyje.
Sportas yra galinga jėga, gebanti suvienyti skirtingų pažiūrų, kultūrų ir socialinių grupių žmones. Be jokios abejonės, tai yra vienas iš geriausių būdų pabėgėliams įsitvirtinti naujoje, mažai pažįstamoje šalyje. Sporto veiklos - treniruotės ir varžybos, padeda visuomenės paraštėse atsidūrusiems žmonėms užmegzti ryšius su vietine bendruomene, suteikia saugaus įprasto gyvenimo pojūtį. Sportas yra priemonė suteikianti galimybę naujiems bendruomenės nariams įsilieti į visavertį gyvenimą, nepaisant socialinių, ekonominių ir kultūrinių skirtumų.
Gebėjimas dalintis patirtimi, siekti tų pačių tikslų sporto arenoje padeda skirtingų kultūrų atstovams keisti įsigalėjusias nuostatas bei griauti stereotipus. Taip stiprinamas bendruomeniškumo, socialinio stabilumo jausmas, kurio poveikis siekia gerokai toliau už sporto žaidimo aikštelės ribų. Tokiu būdu, naujai atvykusieji greičiau išmoksta prieglobstį suteikusios šalies kalbą, susipažįsta su vietiniais papročiais bei lengviau susiranda darbą.
Išskirtinės Asmenybės ir Psichikos Sutrikimai: Mitai ir Tikrovė
Posakis, kad visi genijai buvo išprotėję - buityje paplitęs mitas. Jį dažnai mėgsta kartoti primityvios asmenybės tam, kad pažemintų talentingus žmones, prilygintų jiems save ir pateisintų savo kvailus poelgius. Manoma, kad turėdamas duomenų tapti genijumi gimsta tik vienas iš tūkstančio. Tuo tarpu psichikos sutrikimais visuomenėje serga kur kas daugiau žmonių - vidutiniškai apie 10 proc., kai kurie tyrinėtojai nurodo net iki 30 proc.
Tariamos teorijos, kad visi talentingi žmonės buvo ar yra išprotėję, nepatvirtina jokių žinomų asmenybių biografijos. Apie ligos istorijas apskritai kalbėti beprasmiška, kadangi mes neturime pakankamai objektyvių duomenų apie daugelio genialių asmenybių gydymą psichiatrijos ligoninėse, o jei ir turėtume - ligos istorijų vertinimas visuomet išliks subjektyvus, priklausomas nuo ligos istoriją nagrinėjančio psichiatro asmenybės, vertybių suvokimo, laikotarpio ir psichiatrijos mokyklos. Todėl nurodomi genijai (V. van Goghas, A. Einsteinas, E. Hemingway‘us, L. van Beethovenas, I. Newtonas ir t. t.) negali būti pavyzdžiai jokioms pseudomokslinėms „teorijoms“.
Sakykim, olandų dailininkas Vincentas van Goghas tikrai sirgo psichikos liga, gydėsi psichiatrijos ligoninėje Sen Remi, Prancūzijoje (jo ligos istorija yra išlikusi, išliko ir amžininkų liudijimai), galiausiai nusižudė. Apie V. van Gogho ligą ir gydymą prirašyta šimtai straipsnių ir knygų, bet iki šiol autoriai nesutaria, kokia gi psichikos liga iš tikrųjų sirgo dailininkas. Sutrikimų skalė, kuri buvo įtariama žymiajam postimpresionistui, labai plati: tai ir šizofrenija, epilepsija, bipolinis afektinis sutrikimas, Menjero liga, cikloidinė psichozė, Karlo Leonardo baimės-laimės psichozė, ūmi intermituojanti porfirija, intoksikacija digitaliu, ksantopsija, progresyvusis paralyžius, psichopatija, piktnaudžiavimas alkoholiu, vertigo. Taigi bendros nuomonės apie dailininko psichikos sutrikimą nėra ir visokie teoriniai išvedžiojimai yra kiek spekuliacinio pobūdžio.
Ryšys tarp talento ir beprotybės domina žmoniją daug šimtmečių. Graikijoje ši problema svarstyta jau daugiau kaip prieš 2500 metų. Graikų filosofas Platonas (422-347 m. pr. Kr.) skyrė klinikinį pamišimą nuo kūrybinio pamišimo, būdingo pranašams ir poetams. Kitas graikas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) pastebėjo, kad išskirtinės asmenybės filosofijoje, valstybės mene, poezijoje arba menuose akivaizdžiai skendėjo melancholijoje. Romos stoikų atstovas Seneka (~IV a. pr. Kr. - 65 m.) sakė: „Nebūna didelio proto be beprotybės priemaišos“ (lot. Non est magnum ingenium sine mixture dementiae).
Per pastaruosius kelis šimtmečius prirašyta daug knygų apie genialių asmenybių psichikos ypatumus. 1864 m. Vokiečių psichiatras Ernstas Kretschmeris 1929 m. išleistoje knygoje „Genialūs žmonės“ („Geniale Menschen“) plačiai nagrinėjo šį klausimą, remdamasis žymių žmonių biografijomis. Trumpai pagrindines jo knygos mintis galima išdėstyti taip: daug genialių žmonių arba sirgo psichikos ligomis, arba turėjo patologiškų (psichopatiškų) asmenybės bruožų. Tarp genijų kur kas daugiau psichikos ligonių ir sutrikusių asmenybių nei populiacijoje.
Klaidinga manyti, kad sveikas žmogus socialiniu požiūriu vertingesnis nei neįgalus. Psichiškai sveiku mes pagrįstai galime laikyti žmogų, kuris pusiausviras ir gerai jaučiasi. Tačiau dvasinės ramybės ir komforto pojūtis niekada netapdavo impulsu didingiems darbams. E. Kretschmerio nuomone, psichopatai ir psichikos ligoniai tautos vystymosi istorijoje vaidina ypač svarbų vaidmenį, kurį vaizdingai galima palyginti su bacilų vaidmeniu. Kai epochos temperatūra lygi ir socialinis organizmas sveikas, šios asmenybės ištirpsta sveikų žmonių masėje. Bet kai tik visuomenės atmosfera įkaista, bacilos tampa virulentiškos ir gali sukelti audringą reakciją. E. Kretschmeris teigė, kad „fanatikai, pranašai ir entuziastai - taip pat, kaip smulkūs sukčiai ir nusikaltėliai - jų yra visada, jų pilna supančioje atmosferoje“. Psichopatai - visada tarp mūsų. Bet ramiais (šaltais) laikotarpiais mes juos nukreipiame į ekspertizę, o karštais - jie mums vadovauja.
Pasak E. Kretschmerio, talentas paveldimas giminėse ir kartose. Vienas iš įdomesnių biologinių faktų - dėsningas genijaus palikuonių išmirimas vyriškojoje linijoje. Dauguma genijų buvo nevedę, bevaikiai, kai kurių iš jų lytinis potraukis buvo nusilpęs, iškrypęs. Iš dailininkų E. Garsių asmenybių biografijas tyrinėjo žymūs psichiatrai Carlas Gustavas Jungas, Sigmundas Freudas, Karlas Jaspersas ir kiti.
1987 m. Nancy Andreasen iš Ajovos universiteto (JAV) ištyrė 30 rašytojų, palygino juos su kontroline grupe ir pastebėjo, kad rašytojų grupėje daug dažniau pasitaiko sergančiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu. Ji nustatė, kad tarp pirmos eilės rašytojų giminių taip pat daugiau asmenų, linkusių tiek į kūrybiškumą, tiek į psichikos sutrikimus. Neverta net aiškinti, kad tiriamoji grupė labai siaurai specifinė ir labai maža. Vėliau apie kūrybiškumo ir psichikos sutrikimų sąsajas N. Andreasen parašė daug straipsnių bei knygų.
Didelio populiarumo susilaukė amerikietės psichologės Kay Redfield Jameson knyga „Ugnies paliesti: maniakinė depresinė liga ir artistiškas temperamentas“ („Touched With Fire: Manic-depressive Illness and the Artistic Temperament“, 1994), pagal ją sukurtas ir filmas. Autorė pati sirgo maniakine depresine psichoze (dabar vadinama bipoliniu afektiniu sutrikimu) ir šiam sutrikimui priskyrė daug pasaulyje žinomų kūrėjų. Pastaraisiais dešimtmečiais knygų apie beprotybės ir genialumo sąsajas dar padaugėjo. 2004 m. Maskvoje išleista rusų psichiatro Aleksandro Šuvalovo knyga „Beprotiškos talento ribos“ („Bezumnyje grani talanta“). 1214 puslapių knygą autorius traktuoja kaip „patografijų enciklopediją“.
Talentingos, kūrybiškos asmenybės visuomet atsiduria visuomenės dėmesio centre, todėl atsiranda tiek daug straipsnių, nagrinėjančių galimą šių asmenybių psichopatologiją. Psichikos sutrikimus bandoma nustatyti ir iš atskirų autorių kūrinių. Kiekvienas tyrinėtojas ieško sau įdomios ir aktualios patologijos. Todėl nestebina tų pačių kūrėjų priskyrimas keliems sutrikimams. Jeigu internete paieškosime talentingų asmenybių, sergančių šizofrenija, tai dažnai tą pačią pavardę rasime ir sąraše tarp sirgusiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu ar vien tik depresija.
Meno istorija - tai žmogaus išgyvenimų, jo kančios istorija. Tapytojai, skulptoriai, literatai - kone visi tam tikru savo meninio gyvenimo momentu jautė poreikį nupiešti, nulipdyti arba aprašyti žmogaus kančias, jo pykčio, nevilties, silpnumo, siaubo jausmus, remdamiesi jų epochai būdinga estetika. Talentingi kūrėjai savo kūryboje dažnai vaizdavo įvairius psichikos sutrikimus, parodydami neįtikėtinus sugebėjimus stebėti aplinką, gyvenimo reiškinius, aprašydami save ar savo giminaičius. Studijuojant psichikos sutrikimus, grožinės literatūros kūrinys gali būti gera iliustracija perskaitytam vadovėliui. Williamas Shakespeare‘as neįtikėtinai talentingai ir tiksliai savo tragedijose aprašė depresiją ir šizofreniją, pavydo kliedesį ir senatvinę silpnaprotystę, Fiodoras Dostojevskis savo kūriniuose - epilepsiją. Dažnai perskaitę talentingai aprašytus psichikos sutrikimus mes nepagrįstai ir lengvabūdiškai darome išvadą, kad kūrėjas sirgo viena ar kita liga. Nebūtinai.
Šiandien dar nėra jokių moksliškai patvirtintų duomenų, kad talentingų asmenų smegenys turi kokių nors išskirtinių ypatumų, kitokių ląstelių ar pan. Neįrodyta, kad talentingų žmonių smegenys kuo nors panašios į psichikos sutrikimų patyrusių asmenų smegenis arba kaip nors panašiai veikia. Nenustatyti nei šizofrenijos, nei autizmo genai. Kai kurie skelbiami tyrimai ir jų išvados kelia didelių abejonių. Mistiškos atrodo prognozės apie tikimybę susilaukti autistiškų vaikų dirbantiesiems informacinių technologijų centruose. Kyla klausimas: ar informacinės technologijos taip paveikia tėvus, kad jie gimdo autistus?
Tačiau vis dažniau pasirodo ir neuromokslinių tyrimų, ypač eksperimentinių, apie smegenų pokyčius, susijusius su kūrybine žmogaus veikla. 2014 m. Rebecca Chamberlain iš Leveno universiteto (Belgija) ištyrė dvi nedideles studentų grupes: 21 meno specialybę studijuojantį ir 23 ne meno studijų atstovus. Tiriamiesiems ji atliko galvos smegenų skenavimą, pritaikė skaitmeninį vaizdų vertinimo metodą ir pastebėjo, kad studijuojančiųjų menus galvos smegenyse, būtent momeninėje skilties dalyje - priešpleištyje (precuneus), yra daug daugiau pilkosios medžiagos nei lyginamojoje grupėje. Kyla klausimas: ar šie fiziniai skirtumai yra individualaus asmenybės susidomėjimo menu ir nuolatinės praktikos šioje srityje padariniai, ar įgimtos smegenų savybės suponuoja meninius gebėjimus? Tyrimas yra labai siauras, nedidelės apimties, todėl daryti kokias nors išankstines išvadas tikrai neįmanoma. Reikėtų palyginti pradedančiųjų meno studentų tyrimų rezultatus su tyrimais asmenų, ilgą gyvenimo tarpsnį užsiimančių daile. Kažin kokius duomenis gautume, jeigu patyrinėtume kitas profesines grupes, pavyzdžiui, virėjus, jūreivius, astronomus ar santechnikus?
2018 m. psichologas Rogeris Beaty su bendraautoriais iš Harvardo universiteto paskelbė teiginį, kad kūrybiškos smegenys veikia kitaip, t. y. kad tokiose smegenyse susidaro kitokie tarpneuroniniai ryšiai. Tyrime dalyvavo 163 savanoriai. Jie atliko tam tikrą „alternatyvaus panaudojimo“ testą, kuriame buvo prašoma panaudoti pateiktus objektus neįprastais būdais (autorius pateikia pavyzdį apie kojines - galima pasiūlyti jas užsimauti, kad šildytų kojas, bet galima pasiūlyti ir košti per kojines vandenį). Testo metu buvo atliekamas funkcinis magnetinis rezonansas ir matuojama kraujotaka skirtingose smegenų dalyse. Tais atvejais, kai tiriamas asmuo pasirinkdavo sudėtingesnį sprendimo būdą, atskirose jo smegenų dalyse susidarydavo sudėtingesni tarpneuroniniai ryšiai.
Šie ir kiti panašūs tyrimai - tai tik ieškojimų pradžia. Galbūt ateityje, patobulėjus neurofiziologiniams, genetiniams tyrimams, bus nustatyta, kokie genai ar smegenų ypatumai (įgimti ar įgyti) nulemia žmogaus kūrybines galias. Galbūt veikiant atskiras smegenų sritis bus galima nukreipti žmogaus kūrybiškumą tam tikra kryptimi.
Išskirtinės Asmenybės Kauno Rajone: Parodos Pristatymas
Įgyvendinant Kauno rajono savivaldybės dalinai finansuojamą projektą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui, Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusio renginio metu projekto vadovė - vyr. bibliotekininkė Regina Vasauskaitė pristatė kilnojamąją parodą „Iš praeities į ateitį: šimtas faktų apie Kauno rajono iškilias asmenybes, kūrusias ir išsaugojusias Lietuvos valstybingumą“. Šios parodos tikslas - atkreipti dėmesį į Kauno rajono iškilias asmenybes - gamtos, menų, istorijos, literatūros mokslų bei politikos pirmeivius: R. Šliūpą, K. Aglinską, V. Andziulį, B. Buračą, P. Dovydaitį, J. Gabrį - Paršaitį, M. Gustaitį, J. Naujalį, T. Ivanauską ir Juozą Lukšą - Daumantą, kūrusius ir išsaugojusius Lietuvos valstybingumą ateinančioms kartoms.
Parodos sumanytojos ir rengėjos vyr. bibliotekininkės R. Vasauskaitės teigimu, kilnojamojoje parodoje iškilios asmenybės pristatomos tokios, kokius juos įsivaizdavo amžininkai ar jie patys, nepagražinti ir neidealizuoti, per mažytę ištraukėlę bei biografijos faktus buvo stengiamasi pagauti kažką esminio, charakteringo šiems asmenims, pateiktą informaciją papildant šių asmenų nuotraukomis ir jų veiklos liudijimais vaizduose. Kiekvieno herojaus indėlis į Lietuvos valstybės kūrimą ir išsaugojimą gali būti vertinamas labai skirtingai ar net prieštaringai, tačiau daugelio herojų veikla pasižymėjo įvairiapusiškumu, skirtingais nuopelnais visuomeninio gyvenimo srityse, kurių dėka šiandien turime valstybę, kuria galime pagrįstai didžiuotis.
Parodoje akcentuotos veiklos sritys, kuriose šios išskirtinės asmenybės matė savo gyvenimo esmę ir prasmę, kuriose pasiekė išskirtinių laimėjimų ir pelnė pripažinimą, todėl pagrįstai laikomos šimtmečio asmenybėmis, kūrusiomis ir išsaugojusiomis Lietuvos valstybingumą. Kilnojamojoje parodoje pristatyta 10 iškiliausių Kauno rajono asmenybių, kurios buvo tik maža dalelė mechanizmo, užtikrinančio Lietuvos valstybės pagrindų sukūrimą ir funkcionavimą. Tačiau šios Kauno rajone gyvenusios ir dirbusios Lietuvai asmenybės savo pavyzdžiu įrodė, kaip mažas sraigtelis gali nuveikti didžiulius darbus.
Po kilnojamosios parodos pristatymo renginyje dalyvavusiems Garliavos Jonučių ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų moksleiviams Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresn. bibliografas, VDU istorijos mokslų daktaras Mindaugas Balkus skaitė pranešimą tema - „Kauno ir Pakaunės reikšmė atkurtos Lietuvos valstybingumui“. Savo pranešime M. Balkus apžvelgė svarbiausius šimtmečio įvykius, vykusius Kauno ir Pakaunės vietovėse bei lėmusius tolimesnę Lietuvos valstybingumo raidą.
Lietuvos Katalikų Spaudos Raida: Dokumentų Rinkinys ir Pasaulinė Paroda
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje netikėtai surastas menkai tyrinėtas didelės apimties dokumentų rinkinys, atspindintis Lietuvos katalikų ir pasaulietinės spaudos raidą nuo 1832 iki 1935 metų. Tyrinėjant fondo dokumentus, paaiškėjo šio rinkinio sudarymo priežastis: 1935 m. Lietuva sulaukė iš Vatikano kvietimo 1936 m. dalyvauti Pasaulinės katalikų spaudos parodoje. Šis kvietimas buvo priimtas, teigiant, kad ,,mūsų tautai ir kraštui yra gyvo reikalo reprezentuoti tarptautinėje manifestacijoje“. Įgyvendinant šį projektą, t. y. įrengiant Lietuvos tautinį skyrių, arkivyskupas metropolitas Juozas Skvireckas sudarė organizacinį komitetą.
tags: #domejimasis #isskirtines #asmenybes #rasinys