Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais. Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc. - 7,1 proc. žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą. Ši liga apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai - kaip padėti depresija sergančiam artimajam? Pirmiausia - tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją.
Depresijos požymiai ir simptomai
Depresija gali prasidėti labai skirtingais požymiais ir ne visada yra lengvai atpažįstama. Visgi, tai nuotaikos sutrikimas, todėl net ir ne specialistui pirmiausia asocijuojasi su prislėgtumu ir liūdesiu. Ir tai ne vienadienis liūdesys, o ilgą laiką (bent dvi savaites) besitęsianti bloga nuotaika. Kartais (dažniau vyrams) dominuoja ne liūdesys, o pyktis ir žmogus gali skųstis padidėjusiu dirglumu, greitu susierzinimu. Būna ir „besišypsanti depresija“, kur iš pažiūros gali nebūti akivaizdžių liūdesio ar prislėgtumo požymių, nors giliai viduje žmogus jaučia, kad kažkas yra negerai, pasikeitę.
Kitas charakteringas depresijos simptomas - anhedonija. Tai būsena, kai nebepavyksta džiaugtis maloniais dalykais. Tai, kas anksčiau keldavo teigiamas emocijas, rodosi nebemiela ir nebeįdomu. Žmogus atžymi motyvacijos stoką, interesų praradimą. Sergant depresija, neretai vyksta pokyčiai ir pažintinėje sferoje. Žmogus skundžiasi pablogėjusia darbine atmintimi, susikaupimo sunkumais, išsiblaškymu. Jam daug sunkiau pavyksta susitvarkyti su kasdienine veikla, mokytis naujų dalykų.
Šalia minėtų simptomų gali pasireikšti ir įvairūs somatiniai negalavimai: galvos skausmai, spaudimo pojūtis krūtinės srityje, dusulys, gumulo jausmas gerklėje ir t.t. Neretai sutrinka miegas, apetitas. Žmogus jaučiasi pavargęs, be jėgų, energijos. Dar depresija pasireiškia ir neigiamu savęs vertinimu, pasikartojančia savigrauža ir kaltės jausmais. Žmogui atrodo, jog dauguma jo sprendimų beverčiai ar neteisingi, nesėkmės seka viena po kitos, o aplinkiniai, tikriausiai, jo nemėgsta. Žmogus niekaip negali pamiršti net ir menkiausių savo klaidelių ir nuolat analizuoja poelgius, pasakytus žodžius, taip save be galo išvargindamas. Ilgainiui sergantysis ima jausti stiprų nusivylimą savimi, beprasmybės jausmą ir pesimistiškai vertina ateitį.
Stebite sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius. Kartais žmonės, kurie turi labai mažai informacijos apie depresiją, patys nesupranta, jog serga, todėl artimųjų pagalba gali būti labai svarbi padedant atpažinti ligos simptomus. Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius - nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą.
Taip pat skaitykite: Dovanų idėjos depresijai įveikti
Depresijos priežastys ir gydymas
Depresijos išsivystymą, kaip jau minėta, gali sąlygoti įvairūs - biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Todėl ir gydymas dažniausiai taikomas kompleksinis. Aišku, lengva depresija ir kai kuriais atvejais vidutinio sunkumo depresija sėkmingai gali būti gydoma be medikamentų, t.y. psichologinėmis priemonėmis, meditacija, šviesos terapija. Bet geriausia, kai gydymo priemones parenka specialistų komanda, įvertindami žmogaus būseną ir sekdami paskirto gydymo efektyvumą. Tuo tarpu kitų vidutinio sunkumo ir sunkių depresijų gydymui neišvengiamai skiriami medikamentai. Vaistų pagalba reguliuojama ne tik nuotaika, tačiau ir energijos lygis, miego sutrikimai, bendra psichomotorinė būsena.
Depresija dažniausiai išsivysto kaip reakcija į patiriamą ūmų ar chronišką stresą. Artimojo netektis, besitęsianti įtampa tarpusavio santykiuose, smurto patirtis, finansinė krizė ar ilgalaikis nepriteklius, perdėti reikalavimai ar neapibrėžta situacija darbe, darbo netektis, ženkliai pablogėjusi fizinė sveikata, pasikeitęs socialinis statusas ar gyvenamoji vieta - tai tik kelios priežastys, iš kurių kiekviena gali įtakoti depresijos išsivystymą. Be kita ko, reikėtų paminėti, kad be stresinių situacijų depresijos simptomų atsiradimą įtakoja ir paveldimumas. Kitaip tariant, rizika susirgti didesnė asmenims, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių giminaičių.
Depresija nėra nepagydoma liga, tačiau sveikimo procesas gali skirtis. Lengviau sveikstama, kai liga diagnozuojama anksti, tinkamai parenkamas gydymas, jis tęsiamas suplanuotą laikotarpį ir yra nenutraukiamas per anksti. Gali būti, jog tam tikrais atvejais taip, jei turime omeny lengvą depresiją ir pakankamai neblogus asmens resursus tvarkytis su neigiamais išgyvenimais. Kita vertus, daug dažniau, jausdamasis prastai, žmogus tiesiog kenčia arba depresiją „gydosi“ alkoholiu, kitomis narkotinėmis medžiagomis. Save svaiginant, tikimasi bent laikinai pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų, įtampos. Delsimas neieškant specialistų pagalbos dėl gėdos ir manymas, kad „turiu susitvarkyti pats“ taip pat yra ganėtinai pavojingas.
Keletą sakinių dar norėčiau pridurti apie psichologinę, psichoterapinę pagalbą. Jos vaidmuo depresijos gydyme taip pat yra labai reikšmingas. Tai nėra įprastas pasikalbėjimas. Konsultacijos ar sesijos metu psichologas skatina klientą tyrinėti savo išgyvenimus, jausmus, mintis ir elgesį, siekiant geresnio savęs ir savo gyvenimo supratimo.
Sergančiojo indėlis į sveikimo procesą
Kaip bet kokia kita liga sergančiojo indėlis į asmeninio sveikimo procesą yra be galo svarbus. Net ir vartojant vaistus, lankant psichoterapiją, žmogus dar turi daugybe kitų papildomų priemonių pagerinti savo savijautą. Visų pirma tai padaryti žmogus gali būdamas fiziškai aktyvesnis: eidamas kasdien pasivaikščioti, mankštindamasis ar pasirinkdamas be kurią jam priimtiną sporto rūšį ar bent jau masažą. Moksliškai įrodyta, kad aktyvus judėjimas teigiamai koreliuoja su serotonino ir dopamino gamyba, todėl reikalingas, norint pagreitinti depresijos įveiką. Antra - kasdien suplanuodamas ir įgyvendindamas kad ir nesudėtingą malonią veiklą. Jei atrodo, kad šiuo metu niekas neteikia džiaugsmo, prisiminkite, kuo džiaugdavotės anksčiau ir pamėginkite pakartoti. Trečia - sveikiau maitindamasis: praturtindamas savo racioną Omega-3 rūgštimis, vartodamas žuvies taukus, žmogus gali reikšmingai prisidėti prie sveikimo proceso. Ketvirta - daugiau būdamas lauke, gryname ore, mėgaudamasis saulės voniomis. Kaip žinia, mūsų savijauta susijusi su saulės šviesa ir jos trūkumas taip pat gali didinti mieguistumą, energijos trūkumą ir lemti nuotaikos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Vaikų dovanų gidas
Kaip elgtis su sergančiuoju
Kaip elgtis, jei artimoje aplinkoje yra žmogus, kuris galimai susiduria su depresija? Bendrauti su depresija sergančiu žmogumi, ypač kai tokia jo būsena tęsiasi ilgesnį laiką, gali būti labai nelengva. Neretai pasitaiko, kad artimieji patys nesusitvarko su savo neigiamomis emocijomis ir ima „auklėti“ sergantįjį ar jo vengti. Būna, kad liūdesys, verksmo priepuoliai ar irzlumas pavadinami „sunkiu charakteriu“ ir pasipila kaltinimai bei reikalavimai „susiimti“. Toks artimųjų elgesys, nors suprantamas, gali ženkliai pabloginti sergančiojo būseną. Žmogus gali jaustis atstumtas, nereikalingas, našta savo namiškiams. Todėl, galvojant apie pagalbą jam, artimiesiems svarbu neužmiršti rūpintis ir savo gerove: prireikus, kreiptis pagalbos į specialistus, ieškoti palaikymo savitarpio pagalbos grupėse.
Norėdami padėti mylimam depresija sergančiam žmogui, nevenkite su juo kalbėtis apie jo savijautą, apmąstymus, elgesį. Stenkitės išklausyti nevertindami, neneigdami, neskubėkite patarti, gelbėti. Parodykite supratimą, rūpestį, tačiau nebūkite ir labai įkyrūs. Atminkite, jog depresija sergantis žmogus ne tik prastai jaučiasi, tačiau jo galvoje neretai sukasi ir tamsios mintys. Jomis pasidalinti gali būti nelengva ir netgi baisu. Būkite kantrūs, aiškiai parodykite, kad esate pasiruošę išgirsti ir kalbėtis apie viską.
Jeigu atpažinote depresijos simptomus savo artimojo elgesyje ar nuotaikos pasikeitime - neignoruokite to ir nelaukite kol depresija praeis. Svarbu imtis veiksmų ir padėti savo artimajam. Priešingai nei kai kurie mano, kalbėjimas apie depresiją, situacijos tikrai nepablogins. Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką - nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti. Pirmiausia pasakykite, kad jums rūpi jūsų artimasis, jūs jam visada padėsite ir paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu žmogus išsakys depresijai būdingus simptomus, kaip prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, energijos trūkumas, pasitikslinkite, kaip seniai vargina šie simptomai. Sergantis depresija greičiausiai turės kažkokį pasikeitusios būsenos paaiškinimą - nesiginčykite su interpretacijomis, empatiškai išklausykite.
Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus. Klausykitės aktyviai - reflektuokite mintis, jausmus, parodykite supratimą. Dažnai sergantys depresija gali kalbėti lėtai, jiems gali būti sunku išreikšti mintis - būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą. Kalbėdami būkite pagarbūs - supraskite, kad kiekvienas žmogus į situaciją žiūri savaip. Gerbkite žmogaus autonomiją, užtikrinkite konfidencialumą (išskyrus tais atvejais, kai žmogus gali kelti pavojų savo ar kitų sveikatai). Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite.
Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas. Paklauskite, ar galite padėti artimajam praktiškai. Galbūt galite suplauti indus, pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus. Kalbėdami suteikite vilties. Sergant depresija, ateitis gali atrodyti beviltiška, juoda. Nesakykite „susiimk“. Patikėkite, žmogus tikrai nenori jaustis prislėgtas, liūdnas. Nereikalaukite elgtis taip, tarsi artimasis nesirgtų depresija. Nesakykite „pažiūrėk koks esi laimingas“, „daugiau šypsokis“. Nesiūlykite vien tik problemų sprendimo ir nebandykite greitais būdais padėti pasveikti nuo depresijos. Pasiūlykite būdus, kuriais žmogus gali gauti profesionalią pagalbą. Depresijai būdinga apatija, beviltiškumo jausmas ir jėgų trūkumas labai apsunkina pačiam žmogui kreiptis į specialistą. Galite padėti artimajam užsiregistruoti pas psichiatrą, šeimos gydytoją ar psichologą, kuris galėtų įvertinti situaciją. Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako. Apdovanokite artimąjį paskatinimais, kad ir šypsena, už nuoseklų psichoterapijos lankymą. Pabrėžkite, kad džiaugiatės, jog žmogus stengiasi sau padėti. Pasiteiraukite, kokios yra pagalbos atsisakymo priežastys. Dažnai žmogui kreiptis pagalbos į specialistą trukdo klaidinantys mitai, jog žmogus prievarta bus laikomas psichiatrinėje ligoninėje, jam bus atimtos vairavimo teisės, žmogus turės „įrašą“, kuris bus prieinamas darbdaviams. Paneikite šiuos mitus, tačiau visada gerbkite žmogaus sprendimą. Tais atvejais, kai žmogus išsako suicidinius ketinimus ir yra didelė savižalos ar savižudybės rizika - kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
Taip pat skaitykite: Dovanų Reikšmė Vaikams
Depresija yra didelis išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimajam. Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Išlaikykite jums tinkamas ribas - pirmiausia pasirūpinkite savimi, nors ir atrodo, kad kitas žmogus kenčia labiau.
Ko nedaryti
Anksčiau esu aptarusi 10 dalykų, kurių nederėtų sakyti depresija sergančiai artimai moteriai, jei nenorite, kad jūsų vardas būtų linksniuojamas jos psichoterapijos metu.
Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami „atsipeikėk“, „visiems kartais būna sunku“ , „aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati“, „kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?“, „kodėl tau negerėja?“, „kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko“ ar „tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti“ ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų „pamokymo“ žmogus pasveiks.
Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus „į viską taip jautriai reaguoja“ sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite „tu man jau atsibodai su savo skundais“. Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau.
Netaikykite „griežtos meilės“ technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip „motyvacinę“ techniką naudoja ultimatumus („arba atsipeikėk, arba paliksiu tave“), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą („kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan.
Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.
Ką galima sakyti
Visuose patarimuose yra pabrėžiamas vienas dalykas: PARODYKITE, o ne SAKYKITE. Su depresija kovojančiam žmogui iš žodžių - menka nauda. Pasakysiu iš savo pačios patirties, kad beveik viską, ką jai pasakysite, ji apsuks taip, kad tai skambės kone kaip įžeidimas. Bet koks patarimas - „Gal išbandyk jonažoles? Organinius obuolius? Kai nebepajėgdavau ištempti savęs už ausų, labiausiai man padėdavo, kai užeidavo draugė ir pagamindavo man pietus arba pasisiūlydavo sutvarkyti namus. Suprantu, gali kilti įarimų, kad žmogus šiek tiek save lepina ir sau nuolaidžiauja, tačiau juk nė nesusimąstydami atskubėtume pagelbėti žmogui, besigydančiam chemoterapija.
Ar galiu tau kuo nors pagelbėti? Kaip ir pirmame punkte, kalba eina apie tai, kad svarbu PARODYTI, o ne SAKYTI, šie metodai labai veiksmingi, jei norite parodyti supratimą. Didelė tikimybė, kad depresija sergantis žmogus tik verkdamas papurtys galvą, tačiau, patikinu jus, jūsų pasiūlymas nusės jos širdies skyrelyje pavadinimu „Šiam žmogui aš rūpiu“.
Kaip gali pati sau padėti? Šį tobulą sakinį galėdavau girdėti 50 kartų per dieną tuo metu, kai norėdavosi dingti, dingti, dingti iš šio pasaulio. Šie žodžiai neteisia, nieko neteigia, jais nebandoma nemanipuliuoti.
Kuris dienos metas tau yra sudėtingiausias? Šį genialų klausimą man uždavė mama . Ji paskambindavo porą kartų per dieną, ryte - nes depresija paprastai ūmiausiai pasireiškia bundant („O velnias, aš vis dar čia“) - ir apie trečią ar ketvirtą po pietų, kai sumažėja cukraus kraujyje kiekis ir padidėja nerimo tikimybė.
Kartais geriausia, ką galime padaryti - nesakyti nieko ir tiesiog klausyti… Manyčiau, kad pats esmingiausias ir galingiausias būdas atrasti ryšį su kitu žmogumi - tai tiesiog klausytis. Tiesiog klausykite. Bene vertingiausia dovana, kurią galime padovanoti vienas kitam - tai dėmesys, ypač jei tas dėmesys skirimas nuoširdžiai. Kai žmonės kalba, nereikia nieko, tik juos išklausyti. Gerkite juos į save. Klausykite, ką jie kalba. Tegul jums rūpi tai, apie ką jie kalba. Daugeliu atveju parodyti rūpestį yra netgi svarbiau nei suprasti.
Ką dovanoti sergančiam depresija
Svarbu ne tik ką dovanojame, bet ir kaip dovanojame. Jokiais pinigais nepamatuosime jausmų, nuotaikos su kuria dovanojame. Kartais didžiausia nepamirštama dovana yra rankos paspaudimas, geras žodis, apkabinimas.
Pamąstykime, ką galime padovanoti ir sergantiems, ir sveikiems šalia materialių dovanų - nematerialaus: žodį, maldą, palinkėjimą, prisiminimą. Sergantis žmogus taip pat nori dovanoti. Jo dovana gali būti patarimas, malda už Jus, jo žodžiai ir laikysena artėjančios mirties akivaizdoje. O jei ligonis yra veiklus, gali kažką sukurti, sukonstruoti, dirbti, realizuoti save, jo dovana tampa kaip relikvija. Nuoširdžiai priimkime įvairias dovanas.
Psichologė ir psichoterapeutė Rita Zykienė teigia, kad iš tiesų yra keli punktai, kuri itin svarbūs dovanojant dovanas sergantiesiems:
- Neakcentuokime ligos. Matykime žmoguje žmogų, o ne ligonį.
- Jeigu dėl ligos jau yra visiškai nedarbingas, laiką leidžia namuose ar gydymo, slaugos įstaigoje, gali būti labai apribotas ir finansiškai. Gali būti, kad svarbesnė dovana jam būtų mėgstamas maistas ar buities reikmenys, drabužiai.
- Tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus reikia klausti, ko jis norėtų. Jeigu vaikai rašo laiškus Kalėdų seneliui su savo svajonėmis, tai sergančių suaugusiųjų norai ir svajonės yra taip pat svarbūs ir gali keistis.
- Sergantis žmogus ne tik apribotas finansiškai, bet ir dažnai yra pamirštamas draugų, giminaičių ir gali jaustis tarsi būtų gyvas palaidotas, niekam nebereikalingas. Kad jis kuo ilgiau gyventų ir kad sveikata būtų geresnė, jam gyvybiškai reikia kontaktų su kitais žmonėmis.
- Jeigu sergantis žmogus tikrai yra visapusiškai materialiai turtingas, ir atkakliai teigia, kad nieko jam nereikia, galima pajuokauti, kad, galbūt jam nieko nereikia, tačiau mums reikia… Mums reikia dovanoti, nes jaučiamės laimingesni dovanodami. Prie universalių dovanų priskiriama tam tikri maisto produktai: medus, riešutų, šokoladinių gaminių, vaisių rinkiniai, arbata, kava ir pan., šiltos vilnonės kojinės, pirštinės, šaliai, skaros. Jeigu žinome sergančiojo hobį - gali būti atitinkama knyga, mėgstamos muzikos įrašai, laikraščio ar žurnalo prenumerata, įvairūs kalendoriai ir t.t.
- Kartais vaikai, anūkai dovanoja tėvams, seneliams kelialapį į gydymo/reabilitacijos įstaigą. Įvairiose Lietuvos gydymo/reabilitacijos įstaigose galima nusipirkti gydymo, sveikatinimo paslaugas su apgyvendinimu, maitinimu. Tačiau reikia žinoti, kad galbūt sveikam jaunam žmogui trys paros šioje įstaigoje sugrąžina gyvybingumą, tačiau sergančiam tos trys ar penkios paros gali būti papildomas stresas. Reikalingas ilgesnis laikas pabūti gydymo/reabilitacijos įstaigoje, kad sergantis žmogus sustiprėtų, atsigautų. Todėl tokios rimtos brangios dovanos turėtų būti aptariamos, planuojamos su ligoniu, kad nesukeltų daugiau streso, negu džiaugsmo ir naudos.
Svarbu vengti tam tikrų dovanų, kurios gali būti netinkamos sergančiam depresija:
- Nepirkite sergančiam žmogui dovanos, kur žmogus būtų priverstas kažkur eiti. Nebent 100 proc. žinote, kad žmogus tikrai norės ir galės tai padaryti.
- Pagalvokite, ar kvepiančios dovanos taip pat bus geriausias pasirinkimas. Kai kurie žmonės turi padidėjusį jautrumą kvapams, alergijų.
- Dėl valgomų dovanų galioja ta pati taisyklė kaip ir dėl kvepiančių. Turite būti tikri, kad žmogus toleruoja dovanos turinį, nėra alergiškas.
- Netinkamos ir trumpo galiojimo dovanos. Pavyzdžiui, dovanų kuponas, kurį reikia išnaudoti per mėnesį ar kažkas, ką būtina daryti tik tam tikromis dienomis.
- Jei žmogus rimtai serga, reikėtų vengti dovana priminti jam, koks jis buvo laimingas iki tol kol nesirgo.
Tinkamos dovanos idėjos:
- Paprasčiausiai paklauskite, ko jie nori. Ši taisyklė labai paprasta, bet tuomet niekada neprašausite. Nebūtina gadinti staigmenos, gi yra daugybė būdų, kaip galima paklausti nepareiškiant, jog būtent tai ir dovanosite.
- Patikrinkite to žmogaus socialinius tinklus. Ten galite pamatyti idėjų, kas galėtų praversti ligotam artimajam.
- Dovanų kuponai, kuriuos galima panaudoti ir internetu. Puiki atsvara, jei žmogus negalės ar nenorės kažkur eiti.
- Gera dovana bus ir gražus vaizdas prieš akis. Jei žmogus daug laiko praleidžia lovoje, prieš akis pakabintas gražus paveikslas ar kitas daiktas, kuris pakeis kambario aplinką, nuramins, suteiks gerų emocijų. Tiesa, nuotraukų variantą jau aptarėme, tad geriau rinktis kažką neutralaus.
- Lovoje gulinčiam žmogui gera dovana bus ir priemonės kažkokiam užsiėmimui, ką galėtų daryti sėdėdami.
Sezoninė depresija ir dovanos
Ruduo ir žiema neišvengiamai yra sunkesnis metas visiems. Pasibaigia vasara, kai daugelis atostogauja, aktyviai leidžia laisvalaikį ir savaitgaliais, vakarais. Tamsiuoju metų sezonu užgriūva susikaupę darbai, nauji planai, mokymai, konferencijos - profesinės veiklos srityje intensyvumas gerokai padidėja.
Kadangi tamsa stimuliuoja melatonino išsiskyrimą taip paruošiant kūną miegui, tamsiais rudens ir žiemos mėnesiais žmonės tampa labiau mieguisti ir apatiški. Padaugėjus melatonino, sumažėja serotonino kiekis.
Artėjant rudeniui svarbu pasirūpinti ne tik šaltojo sezono drabužiais, pokyčiais namų interjere, bet ir rasti veiklą, kuri šaltuoju sezonu padės palaikyti gerą nuotaiką. Tai gali būti bet kokia fizinė veikla, pavyzdžiui, naujos treniruotės ar šokių užsiėmimai, galima įstoti į kokį nors klubą, bendruomenę, paramos organizaciją ar imtis kito prasmingo laisvalaikio užsiėmimo. Išbandykite šviesos terapiją. Galima įsigyti specialų šviesos terapijos prietaisą, pavyzdžiui, lempą arba akinius naudojimui namuose. Rekomenduojama jį naudoti iš ryto, vos prabudus, bent pusę valandos. Saulės šviesą imituojantis prietaisas padės apgauti organizmą, net jei lauke tamsu ar lyja. Sumažės mieguistumas, padaugės energijos, išvaikysite niūrias mintis. Kuo daugiau būkite gryname ore. Ypač svarbu vaikščioti lauke dienos šviesoje, net jeigu ir nėra saulės, apsiniaukę ar lyja, sninga. Mažiausiai pusvalandį. Neužmirškite, kad nėra blogo oro, tik netinkama apranga. Galima tam išnaudoti pietų pertrauką. Jeigu manote, kad tiesiog vaikščioti nuobodu, pasidarbuokite sode ar kieme. Peržiūrėkite savo valgiaraštį.
Sezoninė depresija, rudenį ir žiemą gali varginti mažiau, jei atkreipkite dėmesį į mitybą: rekomenduojama racioną papildyti omega-3 riebiųjų rūgščių turinčiais produktais, o taip pat esant poreikiui, gali būti vartojami ir žuvų taukai. Taip pat svarbu užtikrinti, kad organizmui nepritrūktų vitamino D. Šaltuoju metu, kai mažai saulės, kuri skatina jo gamybą, prireiks naudoti daugiau riebios žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Jeigu kyla abejonių, galima pasidaryti tyrimą šio vitamino kiekiui nustatyti. Griežta rutina valgiui ir miegui. Išgyventi rudenį ir žiemą taip, kad neužvaldytų liūdesys ir niūruma, padeda ir griežta dienotvarkė. Pirmiausia svarbu tuo pačiu laiku eiti miegoti ir keltis, tai pagerina miego kokybę, o kartu savijautą atsibudus. Atostogaukite ne vasarą, o žiemą. Psichikos sveikatos specialistai dalijasi, kad jų pacientai, kurie išgyvena sunkią sezoninę depresiją rudenį atostogauti turėtų ne vasarą, o viduržiemį.
tags: #dovana #nuo #depresijos