Šis straipsnis skirtas išsamiai analizei apie dvasinį pasikeitimą psichologijoje, apimančiai psichozės apibrėžimą, tipus, gydymo būdus, taip pat skirtumus tarp dvasinio užvaldymo ir psichikos sutrikimų. Straipsnyje nagrinėjami neuroziniai sindromai, isterijos, įkyrių būsenų neurozės bei kitos būsenos, siekiant suprasti haliucinacijų kilmę ir pasireiškimą.
Psichozė: Sutrikęs Santykis su Realybe
Psichozė apibūdinama kaip psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ryškiai išreikštas sutrikęs santykis su realybe. Asmenys, išgyvenantys psichozę, patiria haliucinacijas, kliedesius, jų mąstymas tampa nenuoseklus, o nerimo lygis - padidėjęs. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės Tipai
Psichozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo priežasčių ir trukmės:
- Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
- Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozės forma trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
- Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Dvasinis Užvaldymas vs. Psichikos Sutrikimas
Susiduriant su sveikatos sutrikimais, kurie pasireiškia nervinės sistemos sutrikdymu, asmenį pradeda kamuoti simptomai, slopinantys gyvenimo džiaugsmą, kartu keičiantys ir gyvenimo kokybę. Asmuo, anksčiau gyvenęs aktyvų gyvenimą, ištikus dvasiniam ar psichiniam pablogėjimui, ilgainiui tampa apatiškas, užsisklendęs, o gyvenimas prisipildo pagrįstos ar nepagrįstos, priklausomai nuo asmens veiklos ir savęs realizavimo aspektų, baimės. Norint išsiaiškinti asmens būsenos sutrikdymo priežastis ir gyvenimo pusiausvyros sugrąžinimo būdus, būtina atsižvelgti į asmens gyvenimo istoriją.
Demonų Pavergimo Priežastys
Demonų pavergimo galimybę lemia sąmoningas ir savanoriškas nuodėmių darymas. Nusidėjėliai leidžiasi šėtono užvaldomi per pačią nuodėmę, kartais užmezga ryšius su tamsybių pasauliu per neapdairumą, siekdami žmogiškos naudos. Šėtonas įkvepia postūmius, išvedančius iš pusiausvyros arba kreipiančius degradavimo link. Įklampina į apgaulingas besotiškumo, psichoaktyvių medžiagų, sekso viliones. Jis kreipia asmenį į nusikalstamą silpnumą, smurtą ar valdymą, stumia žmogų nuo tvirtos ir kantrios Dievo stiprybės. Trokšdamas atitraukti žmogų nuo elgsenos, kuri atitiktų Dievo valią, jis sukelia stiprių išorinių ir vidinių poveikių, kuriuos priimdamas asmuo atsisako gyvenimo, atitinkančio krikščioniškos moralės principus.
Taip pat skaitykite: Dvasinio pasaulio įtaka psichikai
Šėtonas pasinaudoja žmogiškaisiais geidulingumais, kuriems reikia naujų jutiminių potyrių, gali išnaudoti kitus žmones, kurie įkalbinėtų ar kitais būdais stengtųsi, kad asmuo pakeistų savo elgseną. Šėtonas per pagundas mėgina palenkti žmogų nuodėmei. Amoralus gyvenimas, netinkami lytiniai santykiai, sadizmas, abortas, blogis - veiksmai, kuriuos žmogus supranta kaip nuodėmingus, tačiau vis tiek juos pasirenka - gali įleisti šėtono veikimą. Nagrinėjant psichikos sutrikimo priežastis, remiantis psichiatrijos mokslu, susiduriama su vidiniais ir išoriniais veiksniais, kurie išbalansuoja asmens psichinę pusiausvyrą. Neurozių priežastis - pertempta psichinė veikla.
Psichopatija - tai liguisti asmenybės jausmų ir valios pakitimai bei jų sąlygojama ryški charakterio disharmonija. Psichopatiškumas gali išryškėti jau vaikystėje. Asmenybės sutrikimai kaip charakterio anomalija formuojasi pirmus du gyvenimo dešimtmečius. Psichopato elgesį lemia emocijos, įspūdžiai ir motyvai, kuriuos diktuoja charakteris, bet ne protas ir aplinkybės. Šiems asmenims būdingas egoizmas, nesugebėjimas suprasti ir atjausti kitų. Dėl charakterio trūkumų asmenims sudėtinga ugdyti ir atskleisti savo gabumus. Jie blogai mokosi, trūksta energijos, atkaklumo, pastovumo, nuoseklumo. Dėl nesėkmių asmenys linkę kaltinti kitus žmones, nepalankias aplinkybes, tačiau ne save ar savo charakterį. Psichopatinio tipo asmenims nebūdingi kliedesiai, taip pat jų nevargina haliucinacijos, o jų elgesys nebūna absurdiškas. Dažnai jie supranta savo veiksmus ir gali susivaldyti. Gydytojų psichiatrų teigimu, psichopatija yra paveldima arba atsiranda dėl gemalo ir vaisiaus pažeidimo. Žmogus pradeda perdėtai reaguoti į tam tikrus išorinius dirgiklius, jaustis nesaugus.
Demoniškas veikimas sukelia žmogui minčių ir impulsų, kurie skatina palūžti, pasiduoti nevilčiai, netyrumui, savęs žeminimui, į save nukreiptai agresijai. Piktoji dvasia sukelia sumaištį asmens viduje, versdama patirti kančias, prieš kurias asmuo jaučiasi bejėgis. Piktosios dvasios skatinimas asmeniui nemoraliai veikti yra toks stiprus, kad žmogui sunku savo jėgomis atsispirti, net ir prašant Dievo pagalbos. Palaipsniui apsėstasis asmuo tampa vis uždaresnis, nuolat slopinamas vidinių apsaugos resursų biologinio ir psichinio išnaudojimo. Apsėstojo dvasinis gyvenimas tampa sudėtingas, pilnas nepagrįstos baimės. Piktosios dvasios išbandymai atgrasyti ar apsunkinti žmogaus dvasinį gyvenimą dažniausiai pasireiškia įvairiais nepaaiškinamais reiškiniais, kurie atsiranda konkretaus asmens buvimo vietoje.
Neuroziniai Sindromai
Neuroziniai sindromai apima įvairias psichikos būsenas, kurios pasireiškia įvairiais simptomais.
Neurastenija: Padidėjęs Nervingumas
Neurastenija - liguista psichinė būsena, kurios požymiai yra padidėjęs nervingumas, jautrumas, nesugebėjimas valdytis, emocijų nevaldymas. Žmogus per daug jautriai reaguoja į išorinius įspūdžius. Jį pradeda jaudinti ir nervinti įvairios gyvenimo smulkmenos, kurioms anksčiau neteikdavo dėmesio. Neurastenijos būklei būdingas protinis ir fizinis nuovargis, kurio nepašalina nei poilsis, nei pramogos, nei miegas. Sergantiems neurastenija būdingi galvos skausmai įvairiose vietose. Galvos skausmai pasireiškia priepuoliais arba lydi asmenį nuolat. Taip pat būdingi somatiniai simptomai: raumenų skausmas, gerklės peršėjimas, padidėję limfmazgiai, širdies skausmai, virškinimo sutrikimai, pykinimas, lytinio potraukio ir pajėgumo sumažėjimas. Asmeniui sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, sutrinka miegas, vargina nemalonūs sapnai. Ilgai sergant neurastenija, keičiasi ir asmenybė.
Taip pat skaitykite: Pokalbiai su paaugliais
Isterija: Emocijų Nepastovumas
Isterija pasireiškia judesių, jutimų, psichikos sutrikimais. Sergantieji isterija yra labai jautrūs, nepastovios nuotaikos. Ligoniai esti labai įtaigūs, nes aplinkos dirgikliai juos labai stipriai veikia. Sergantieji greitai netenka pusiausvyros, susijaudina, audringai reaguoja į menkiausius nemalonumus, garsiai rauda, blaškosi. Isterija gali pasireikšti net paralyžiumi, kurtumu, aklumu. Asmenims, kurie linkę į isterines reakcijas, pakanka menkiausios priežasties, kad juos apimtų nepakeliamas skausmas ar paralyžius. Isterija sergantiems asmenims gali sutrikti sąmonė, pasireikšti prieblandinė sąmonės būsena su sąmonės susiaurėjimu. Šiems asmenims dažnai pasireiškia vegetaciniai sutrikimai, tokie kaip padažnėjęs pulsas, skausmai širdies plote, pykinimas, viduriavimas, obstipacijos. Isteriniai priepuoliai paprastai sukeliami kokio nors psichinio afekto, tačiau jų niekuomet neseka visiškas sąmonės netekimas.
Įkyrių Būsenų Neurozė (Obsesinis-Kompulsinis Sutrikimas)
Įkyrių būsenų neurozė arba obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Asmuo jaučia impulsus, bei stimulus, kurie jam atrodo visiškai svetimi. Atlikdamas šiuos veiksmus asmuo nepatiria jokio malonumo. Nors asmuo ir stengiasi atsispirti įkyrioms mintims, tačiau to padaryti nesugeba. Impulsai, kuriuos žmogus jaučia, gali būti vaikiški ir beprasmiai, tačiau dažniausiai jų turinį sudaro negatyvios ir skatinančios aplinkiniams kenkti, idėjos. Asmens mintyse bunda bjaurios mintys, nemalonūs prisiminimai, nemotyvuota neapykanta artimiesiems, įkyrus noras padaryti ką nors negera.
Tiesioginis Velnio Veikimas
Tiesioginiam velnio veikimui būdinga ypatinga prievarta, staigus puolimas, dažnai be regimos priežasties. Nepastebint asmens apsėdimo proceso eigos, šėtono įtaka minčių ir veiksmų kontrolei darosi aktyvesnė ir žmogus tampa nepajėgus save kontroliuoti. Apsėdimas gali pasireikšti laikinu arba nuolatiniu pamišimu. Apsėdimo metu piktoji dvasia sukelia asmeniui transo būseną ir žmogus atitrūksta nuo realybės. Apsėstasis praranda sąmonę, nežino, kas su juo vyksta, ir vėliau negali to prisiminti. Demono buvimo asmenyje metu apsėstasis atlieka nenatūralius judesius - sudėtingai šliaužioja, puola, be jokios priežasties krenta, šokinėja, jį apima konvulsijos.
Prieblandinė Sąmonės Būsena
Dėl psichinės sveikatos sutrikdymo asmuo gali patirti simptomus ir emocijas, kurios moksliškai įvardijamos kaip prieblandinė sąmonės būsena. Prieblandinės sąmonės būsenai būdinga visiškai sutrikusi orientacija aplinkoje, haliucinacijos, ūmus vaizdinis kliedesys, pykčio, baimės ir liūdesio afektai, labai didelis susijaudinimas. Kliedesių, haliucinacijų ir afektų būsenos asmuo gali staiga įvykdyti sunkų nusikaltimą, palaikyti priešais, sužaloti, nužudyti artimuosius ar kitus žmones. Įniršio apimtas asmuo praranda savikontrolę, daužo ir naikina viską, neskirdamas gyvų būtybių nuo negyvų daiktų. Ši sąmonės sutrikimo būsena prasideda staiga, trunka neilgai - keliasdešimt minučių, kartais keletą valandų, labai retai 1-2 dienas. Sąmonės užtemimo būsena dažniausiai baigiasi giliu miegu, o pabudęs asmuo neatsimena, ką yra padaręs. Funkcinės prieblandinės būsenos dažniausiai yra psichogeninės kilmės. Sutrikimas gali pasireikšti sergant infekcijomis, intoksikacijomis ir kitomis ligomis.
Kliedesiai: Liguistos Mintys
Kliedesys priklauso mąstymo turinio sutrikimui. Kliedesiu vadinamos liguistos mintys, kurios neatitinka tikrovės, taip pat klaidingi įsitikinimai ir samprotavimai, kurie užvaldo asmens psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda koregavimui. Įvairias kliedėjimo formas skatina haliucinacijos, tam tikra nuotaika, atminties sutrikimai, išgyvenimai. Asmuo esti nekritiškas, remdamasis savais argumentais gali priešintis akivaizdžiausiems gyvenimo faktams. Kliedesys neatsiranda be priežasties. Juos gali sąlygoti klaidingi sprendimai, neteisingi įsitikinimai ir samprotavimai.
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimas su konfliktiškomis asmenybėmis
Haliucinacijos: Nesamų Potyrių Jautimas
Haliucinacijos pasireiškia ir sveikam žmogui, dažniausiai prieš įmingant ar nubundant, taip pat labai susijaudinus. Tačiau dažniausiai haliucinacijas patiria psichikos ligomis sergantys asmenys. Jos pasireiškia tuomet, kai esti nuolatinė psichotraumuojanti situacija ir visa psichika būna nukreipta į ją. Nuolatinės haliucinacijos - neesamų daiktų ir potyrių jautimas, rodo sunkų psichinį pažeidimą. Demoniško apsėdimo momentu susiduriama su dviem asmenybėmis - žmogaus ir piktosios dvasios, kuri valdo žmogų. Transo metu piktoji dvasia daugeliu atveju pranoksta žmogaus mintis. Demonas naudodamasis žmogaus balsu gali kalbėti tokius dalykus, apie kuriuos apsėstasis asmuo neturi jokio supratimo, demonstruoti asmenį pranokstančią jėgą, kalbėti kitomis kalbomis. Egzorcizmo metu užvaldžiusi dvasia gali tariamai apleisti apsėstąjį, taip sudarydama klaidingą įspūdį, jog kūnas yra išvaduotas iš priespaudos. Demono užvaldymui pasiduoda tik kūnas, demonai neapsigyvena žmogaus sieloje. Kiekvienas bandymas nusižudyti artimiesiems bei asmenį lydintiems yra liūdna patirtis. Tačiau reikia suprasti, jog apsėstojo išgelbėjimo faktas yra Dievo malonės veikimo rezultatas, ir tai liudija Viešpaties Dievo rūpinimąsi šiuo asmeniu ir Jo valią jam.
Somatoforminiai Sutrikimai
Somatoforminiai sutrikimai apima įvairias būsenas, kuriose psichologiniai veiksniai pasireiškia fiziniais simptomais.
Somatizacijos Sutrikimas
Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų, juos gali neigti. Toks atminties sutrikimas vadinamas simptomų amnezija. Juos galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose. Kita problema nustatant diagnozę - duomenų trūkumas, nes šie pacientai linkę gydytis ir tirtis daugelyje ligoninių, pas įvairius gydytojus. Somatizacijos sutrikimu sergantys pacientai pateikia daug somatinių negalavimų, komplikuota jų ligos istorija. Dažniausi simptomai yra pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai.
Nediferencijuotas Somatoforminis Sutrikimas
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos. Terminas pradėtas vartoti nuo 1987 m. DSM-III-R klasifikacijoje. Manoma, kad ankstyva šio sutrikimo diagnostika gali užkirsti kelią somatizaciniam sutrikimui. Šis sutrikimas labiausiai paplitęs iš visų somatoforminių sutrikimų ir jį diagnozuoti reikėtų dažniau vietoje somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos, kuri Lietuvoje diagnozuojama labai dažnai. Manoma, kad šis sutrikimas yra pradinis somatizacinio sutrikimo variantas.
Konversinis Sutrikimas
Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos, XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu, isterinės neurozės, pavadinimu, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžimas susiaurėjo, aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme (t.y. pykčio protrūkis virtęs rankos paralyžiumi, kai asmuo norėjo „pakelti ranką prieš kitą“).
Hipochondrija
Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai. Pacientas taip pateikia savo negalavimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar kvėpavimo sistemos. Dažniausiai ir labiausiai būna susiję: su širdies ir kraujagyslių sistema („širdies neuroze“), kvėpavimo organais (psichogeninė hiperventiliacija ir kosulys) ir virškinamuoju traktu („skrandžio neurozė“ ir „nervinis viduriavimas“). Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų.
Dvasinė ir Psichinė Sveikata
Dvasinė ir psichinė sveikata yra neatsiejama mūsų pilnavertės sveikatos dalis. Jau nuo pat mažens reikėtų vaikus mokyti netik pažinti kūną išoriškai, bet gilintis ir į vidinį pasaulį.
Dvasinė, psichinė sveikata ir jos vaidmuo žmogaus gyvenime
Psichinė sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kurio remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.
Dvasinė sveikata - viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Stiprios valios žmonės lengviau nei kiti įveikia stresus, produktyviau dirba ir duoda daugiau naudos visuomenei, o dvasios, psichikos ligos trukdo žmogui patirti gyvenimo pilnatvę. Dvasinė sveikata yra mūsų gyvenimo dalis.
Šių dienų žmogui vertėtų paisyti Vydūno prisiminimo: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo sąmonės ir dvasios galių ugdymui, tuo labiau jis geba pajusti gyvenimo turtingumą ir įvairovę, tuo labiau gali atskleisti savo asmenines galias ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Žmogus, tenkinantis tik kūno poreikius, t.y. save tapatinantis su kūnu, galų gale pasijunta persisotinęs ir abejingas, jeigu jį lydi sėkmė, ir amžinai neramus bei nelaimingas, jei nesiseka tenkinti šių poreikių.
Šiandieną nesunku pastebėti, kad įvairiuose leidiniuose apstu pranašysčių, buvusių gyvenimų (reinkarnacijų) prisiminimų, horoskopų, astrologijos populiarinimo, spiritizmo aprašymų, taip pat mokymą kaip galima „pamatyti“ aurą, gydyti ligas, koreguojant biololauką arba kaip atpažinti energetinius vampyrus. Visa tai yra susiję su tuo, kad žmogus prarado savo dvasingumą, savo dvasinę sveikatą ir tokios „magijos“ - tai jo pastangos atsakyti į daugelį jį kamuojančių klausimų, atrasti save. Tačiau masiškas susidomėjimas parapsichologija, mistika nėra išeitis.
Dvasinė ir psichinė sveikata - tai nėra vien psichikos ligos nebuvimas. Didžiausia valstybės problema yra ne keli procentai žmonių, kurie serga psichikos ligomis, o plačioji visuomenė, kurios dvasinė sveikata yra pažeista. Todėl dvasinė sveikata yra kiekvieno iš mūsų rūpestis. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuva vis dar pirmauja Europoje ir pasaulyje savižudybių skaičiumi, daug mūsų piliečių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Todėl reikėtų jau nuo mažens ugdyti vaikų dvasinę sveikatą, ją apsaugančius įpročius.
Žmogus kaip asmenybės samprata integruoja žinias apie žmogaus fizinę sandarą, psichiką, socialinį veidą, asmenybę bei jos pažinimą, apie žmogaus sielą. Šiuolaikiniu požiūriu žmogus yra tikrovės fenomenas, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais, ir todėl jį tiria daugelis mokslų. Pavienio žmogaus kūno egzistavimui įvardyti paprastai vartojamas individo terminas. Tačiau žmogus nėra vien kūniškoji būtybė. Būtent todėl būtina kalbėti apie žmogaus dvasią, apie dvasinę sveikatą.
Lietuvoje tik dabar pradedama susivokti, kad dvasinė sveikata - tai viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, ir kad šios problemos turi būti civilizuotai sprendžiamos, ne psichiatrijos įstaigose, o atviroje visuomenėje, dalyvaujant kiekvienam piliečiui. Vaikai gyvena nuolatinės įtampos, nerimo, susvetimėjimo, materialinių vertybių ir patogumų klestėjimo laikotarpiu. Vaikystės problemos gali pranešti apie visą gyvenimą truksiančius didelius socialinius ir psichologinius sunkumus.
Dvasiniai ir psichiniai sutrikimai bei juos sukeliantys veiksniai
Psichikos ligų ir sutrikimų yra labai daug. Kiekvienam žmogui jie pasireiškia individualiai, atsiradimo priežastys - pačios įvairiausios. O be psichinės sveikatos neįmanoma nei fizinė, nei dvasinė, nei socialinė žmonių gerovė. XX amžiaus pabaigoje lietuviai išgyveno sudėtingą pereinamąjį laikotarpį, kuris sukėlė stiprią visuomenės psichikos sveikatos krizę. Ji pasireiškė save bei kitus naikinančio socialinio elgesio - savižudybių, narkotinių medžiagų vartojimo, prievartos ir smurto - paplitimu.
Dvasinės sveikatos nebuvimas, dvasinės sveikatos sutrikimai gali sukelti tokius neigiamus reiškinius kaip:
- Depresiją ir nuotaikos svyravimai;
- Drovumas ir socialinis nerimas;
- Įkyrios mintys ir veiksmai;
- Ilgalaikis lėtinis nerimas;
- Potrauminio streso simptomai;
- Nesugebėjimas užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, taip pat santuokos problemos
- Pasyvumas ir pasyvi agresija;
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis;
- Nesugebėjimas kontroliuoti jausmus, pvz., liūdesio, baimės, kaltės.
- Nesugebėjimas išreikšti jausmų
Pasaulio bankas ir PSO apskaičiavo, kad trys didieji psichiniai sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas ir šizofrenija sudaro 9,5 proc. Bendros ligų ir negalios naštos. Kitos ligos, pasireiškiančiomis ryškiomis psichologinėmis problemomis, yra: Alzhaimerio liga, kitos demencijos ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos; alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais; miego sutrikimai. Duomenys rodo, kad savižudybės labai susijusios su depresija, o nediagnozuotos ir negydytos depresijos, yra svarbus veiksnys, lemiantys tokį didelį jų skaičių.
Psichinių sveikatos problemų rizikos veiksnių skaičius didėja. Juos sudaro nedarbas ir skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didėjanti įtampa tarp etninių ir kitokių grupuočių, didėjantis benamių skaičius, įvairių formų narkomanijos plitimas, vienatvė ir socialinių ryšių praradimas, socialinis - ekonominis nestabilumas ir neužtikrintumas.
Jei ilgai kankina prasta nuotaika, nerimas ar baimė, jei pasitaiko keistų minčių, pojūčių ar veiksmų, jei sugaudus kuriam nors organui ar kitaip sunegalavus, nepavyksta nustatyti ligos, būtina kreiptis į psichiatrą.
Prasta fizinė sveikata gali kenkti psichinei sveikatai ir gerovei, o rimti psichikos sutrikimai dažnai pasireiškia sunkiomis ligomis. Gera psichine ir fizinė sveikata vienodai svarbios.
Psichikos ligos tokios pat kaip ir širdies, inkstų ar kitų organų sutrikimai. Tyrimai parodė, kad yra ir genetinės, ir biopsichosocialinės psichikos sutrikimų priežastys, bet visi gali būti sėkmingai gydomi.
tags: #dvasinis #pasikeitimas #psichologija