Šiame straipsnyje apžvelgiamos sveikatos psichologijos temos, aktualios moterims, ypač brandaus amžiaus. Remiantis įvairių knygų ir psichologų įžvalgomis, siekiama atskleisti, kaip moterys gali pagerinti savo gyvenimo kokybę, susidoroti su iššūkiais ir atrasti naujus džiaugsmus. Straipsnyje remiamasi LRT televizijos laidoje „Ryto suktinis“ psichologės Editos Čekuolienės mintimis apie jos knygą „Flirtas su rudeniu“, taip pat kitų autorių darbais, nagrinėjančiais panašias temas.
Brandos iššūkiai ir galimybės
Įžengus į brandos amžių, moteris susiduria su įvairiais iššūkiais: vaikų išėjimas iš namų, santykių su vyru pokyčiai, menopauzė, senstančių tėvų slauga. E. Čekuolienė teigia, kad svarbu suvokti šiuos pokyčius ir į juos reaguoti kaip patyręs išminčius, o ne kaip išgąsdintas vaikas. Šis laikotarpis gali tapti galimybe pasirūpinti savimi, atrasti naujų pomėgių ir pomėgių, skirti laiko savo išvaizdai, dvasiniam pasauliui ir sveikatai.
Tuščio lizdo sindromas ir naujas santykių etapas
Vaikams palikus namus, moteris gali patirti tuščio lizdo krizę. Atrodo, kad viskas sudėta į vaikus, o dabar motina, nebežinodama ko griebtis, tik vaikšto po tuščius kambarius ir verkia. E. Čekuolienė pabrėžia, kad šeima prasidėjo ne nuo vaikų, o nuo santykių su antrąja puse. Todėl svarbu atrasti vienas kitą iš naujo, įsiklausyti į partnerio poreikius ir norus.
Vyrų „zyliojimo“ metas ir moters pasimetimas
E. Čekuolienė atkreipia dėmesį į vyrų „zyliojimo“ metą, kuris gali prasidėti nuo 43 metų ir trukti septynerius metus. Šiuo laikotarpiu vyras gali atkreipti dėmesį į kitas moteris, o moteris, pasimetusi tarp vaikų išėjimo, vyro dėmesio stokos ir senstančių tėvų slaugos, gali pasijusti vieniša ir nereikalinga. Svarbu išlaukti šį laikotarpį ir prisiminti, kad santykiai keičiasi, todėl reikia keistis ir pačiai.
Susidraugauti su savimi
E. Čekuolienė pataria susidraugauti su savimi, nes iki tol visi metai buvo skirti kitiems - vaikams, vyrui, anytai, ir tiesiog nebuvo laiko pagalvoti apie save, nes tai įėjo į tavo šeimynines pareigas. Reikia pagalvoti apie savo išvaizdą, dvasinį pasaulį, sveikatą. Daugelis susidomi joga, meditacija. Tuomet moteris prisimena save, ir tai yra puikus laikas sau. Toms moterims, kurios anksčiau visiškai savimi nesirūpino, tas laikas būna tiesiog tragedija. Jos sako: mano gyvenimas baigėsi, mano vaikai išėjo, mano anūkai paaugo, mano kompotų niekam nereikia, mano agurkėlių niekas nevalgo, ką man dabar daryti?.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai testai ir seminarai Kaune
Santykiai su artimaisiais
Brandos amžiuje keičiasi ne tik santykiai su vyru, bet ir su vaikais, anūkais, tėvais. Svarbu išmokti naujų vaidmenų ir rasti harmoniją su artimaisiais.
Eksmama ir santykiai su suaugusiais vaikais
Vaikams užaugus, moteris tampa eksmama. Šešiolikmečiai sako: mama, tu per daug būni namuose, tu per daug visur kišiesi. Svarbu pripažinti, kad vaikai turi savo gyvenimus, ir nesikišti į juos be reikalo. Tačiau tai nereiškia, kad reikia visiškai atsiriboti nuo vaikų. Svarbu palaikyti ryšį, domėtis jų gyvenimu ir būti pasiruošusiai padėti, kai jie to prašo.
Kaip būti gera senele
E. Čekuolienė atkreipia dėmesį į tai, kad moterys, kurios atiduoda save anūkams ten, kur jų nereikia, sukelia konfliktus su savo dukromis. Svarbu suprasti, kad dukra yra motina, o senelė turėtų būti pagalbininkė, o ne auklėtoja. Taip pat svarbu nepamiršti, kad anūkai nėra skirti atitaisyti klaidas, padarytas auginant vaikus. Jeigu ten buvo daromos klaidos, tai bus daromos ir čia.
Anyta ir uošvienė
Knygoje „Flirtas su rudeniu“ nagrinėjama, kaip elgtis mamai, tapusiai anyta arba uošviene. Svarbu suprasti, kad santykiai su žentu ar marčia yra kitokie nei su savo vaikais. Reikia gerbti jų pasirinkimus ir nesikišti į jų šeimos gyvenimą be reikalo.
Asmeninis tobulėjimas ir nauji atradimai
Brandos amžius - puikus metas pasirūpinti savimi, atrasti naujų pomėgių ir pomėgių, įgyvendinti senas svajones.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
Nebijoti keistis
E. Čekuolienė pataria nebijoti keistis, nebijoti daryti taip, kaip iki šiol nedarei. Rengdama šią knygą aš sužinojau daug įdomių dalykų, kad, pavyzdžiui, vyrai iki 50-60 metų nori nepriklausomybės, o moteris priešingai - nori pakalbėti, kad jas išklausytų. Tačiau vėliau moterį tai pradeda slėgti, jai pradeda patikti būti savarankiškai, nebesikalbėti, išeiti su drauge susitikti ir neduoti ataskaitos. Tame pakitime įtaką daro hormonai.
Išvaizda ir saviraiška
Svarbu, kad moteris būtų savimi. Ir jeigu ji staiga tampa tokia paaugle, babyte-paaugle, tai yra juokinga. Man labai patiko žinomos režisierės J. Lapinskaitės pasakymas, kaip ji nugalėjo kūno baimę. Kai režisierė buvo jauna moteris, jai atrodė, kad būti sena yra baisu, nes eidavo maudytis į pirtį ir jai būdavo baisu matyti senstančius moterų kūnus.
Nauji pomėgiai ir svajonės
E. Čekuolienė pateikia pavyzdį buvusios mokytojos, kuri žinojo, kad nemoka piešti. Bet ji visada apie tai svajojo, gerbė tuos žmones, kurie moka piešti, grožėjosi kol vieną dieną nuėjo nusipirkti popieriaus, akvarelę ir pradėjo piešti. Ir aš žinau, kai jai buvo 65 metai, buvo surengta pirma personalinė paroda. Įsivaizduokite, kas būtų buvę, jei moteris būtų buvusi savimi, kai jai buvo 20 metų?
Klaidų pripažinimas ir atleidimas sau
E. Čekuolienė mano, kad suklysti nėra baisu. Svarbiausia - pripažinti savo klaidą. Arba, jei įmanoma, - atitaisyti. Tačiau mūsiškės nenori tų klaidų pripažinti, ir čia, man atrodo, yra didžiausia bėda. Jos paskui puola prie anūkų ir galvoja, kad atitaisys tas klaidas, bet jeigu ten buvo daromos klaidos, tai bus daromos ir čia.
Aukojimasis ir savęs praradimas
E. Čekuolienė teigia, kad tai yra išmokta, atsinešama iš savo šeimų. Labai gera mokinė gyvenimo mokykloje yra pirmoji dukra - ji kartoja trijų moterų klaidas - savo mamos, senelės ir prosenelės. Ir jeigu mama kentė kažkokius vyro poelgius, tai reiškia ir dukra kentės. Ji lyg susikuria sau tokias aplinkybes, kuriose gali aukotis visiems, nors tai net nėra svarbu. Svarbu, kaip ji jaučiasi dėl tos aukos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Pasyvumas ir likimo kaltinimas
E. Čekuolienė mano, kad pasyvume. Mūsų žmonės yra gana melancholiški. Dažniausiai užduodami klausimai - kodėl toks likimas? Kodėl dievas man taip skyrė? Kodėl man? Kodėl reikia kaltinti likimą, Dievą ar dar kažką?
Knygos, padedančios auginti vaikus
Straipsnyje pateikiamas knygų sąrašas, kuris, tikimės, bent iš dalies padės atsakyti į jums rūpimus klausimus ir padės apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus. Pirmojoje dvidešimtuko dalyje rasite bendro pobūdžio vaikų ugdymo knygas, antrojoje - siauresnio profilio knygas apie konkrečias temas, problemas, o paryškintas šriftas leis lengviau suvokti kiekvienos knygos išskirtinumą.
- Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Tai yra mamos biblija visais vaiko auginimo klausimais (knygos apimtis virš 600 psl.) - tiek medicininiais, tiek ugdymo. Esminis šios knygos išskirtinumas, kad joje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija.
- Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“ apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste.
- Danielis J. Siegel, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“
- Tai dar viena bendro pobūdžio ir plataus temų spektro knyga apie vaikų auginimą, parašyta psichologės Editos Čekuolienės.
- Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“ - psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai.
- Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“
- Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“
- A. Faber ir E. Adele Faber ir Elaine Mazlish „Kaip kalbėtis su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų“
- Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą.
- Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau“
- Dr. Dan Kindlon ir Dr. Michael Thompson „Tikrasis berniuko balsas“
- Bruno Bettelheimas „Kodėl mums reikia stebuklo“
- Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“
- Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos“
- Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli parašė knygą „Laiškai sūnui vegetarui“
- Rosso Campbello knyga „Kaip mylėti savo paauglį“
- Alice Miller „Gabaus vaiko drama“
- Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“
- Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“
- Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai“
Gyvenimo džiaugsmas ir harmonija
E. Čekuolienė pabrėžia, kad gyvenimas nėra nei geras, nei blogas. Mes pačios jam suteikiame vienokį ar kitokį turinį. Į kiekvieną gyvenimo etapą žmogus gali reaguoti ir kaip išgąsdintas vaikas, ir kaip patyręs išminčius. Tai priklauso nuo mūsų išprusimo, nuo neišpręstų vidinių konfliktų ir nuo mūsų gyvenimo pakeleivių.
Emocijos ir jausmai
Tik išgyventi neigiami jausmai - liūdesys, baimė, kančia, ilgesys, netekties skausmas - atveria mūsų esybę. Tai nereiškia, kad neigiamomis emocijomis reikia mėgautis. Bet nereikia jų vengti. Nereikia nuo jų saugoti ir vaikų. Ir nereikia manyti, kad susigaudyti savo jausmuose aktualu tik jaunystėje, kai dar neturėjome sukaupusios gyvenimiškos patirties.
Namai ir vidinis pasaulis
Mūsų namai ir juose esantys daiktai atskleidžia ne tik tai, kokioje aplinkoje gyvename, jie atspindi vidinio pasaulio tvarką. Įeidami į namus, įžengiame ir į slaptą jų savininko pasaulį. Mūsų elgesį ir pasirinkimus dažniausiai lemia ne sąmoningi, o pasąmonės diktuojami sprendimai, perėję griežtą vidinių draudimų ir normų kontrolę.
Padėti sau ir kitiems
Dažnai nukenčiame ir dėl savo prigimtinio jautrumo kitų žmonių bėdoms, noro padėti visam pasauliui. Jei jautiesi suirzusi dėl nesibaigiančių namų ūkio darbų ir nesitiki, kad namiškiai teiksis padėti, žinok, kad pati esi dėl to kalta. Kai anyta prašo savaitgalį nuvežti tvarkyti kapų, kenčiam kietai sučiauptomis lūpomis, bet nepasakom, kodėl esame nepatenkintos. Neturime laukti, kol kas nors susipras ir duos mums tai, ko labiausiai trokštame. Reikia kalbėti tiesiai. O greičiausiai žmonės reaguoja į teigiamas frazes, todėl verta pasimokyti šios kalbėjimo gudrybės. Pakeisti žmonių negalime, tačiau puikiausiai galim keistis pačios, kartu keisdamos ir aplinkinių požiūrį į mus.
tags: #edita #cekuoliene #sveikatos #psichologija