Demencija yra terminas, apibūdinantis simptomų rinkinį, atsirandantį dėl neigiamų pokyčių smegenyse. Tai yra sindromas, o ne konkreti liga, ir gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo pažeistos smegenų srities. Dažniausiai demencija išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra neišvengiama senėjimo dalis.
Demencijos Tipai
Dažniausiai pasitaiko keturi demencijos tipai:
- Alzheimerio liga: Tai yra labiausiai paplitusi demencijos forma, sudaranti apie 55-70% visų atvejų. Alzheimerio liga pažeidžia smegenų sritis, atsakingas už atmintį, mąstymą ir kalbą.
- Kraujagyslinė demencija: Šią demencijos formą sukelia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, tokie kaip insultas. Kraujagyslinė demencija sudaro apie 15-25% demencijos atvejų.
- Demencija su Lewy kūneliais: Šis tipas pasižymi Lewy kūneliais - nenormaliais baltymų telkiniais smegenyse. Demencija su Lewy kūneliais sudaro apie 15% demencijos atvejų.
- Frontotemporalinė demencija: Ši demencijos forma pažeidžia priekinę ir smilkininę smegenų dalis, atsakingas už elgesį, asmenybę ir kalbą.
Ankstyvieji Demencijos Požymiai
Skirtingi demencijos tipai gali skirtingai paveikti žmones, tačiau yra šeši bendri ankstyvieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti:
- Atminties praradimas, ypač trumpalaikės atminties.
- Negalėjimas susikaupti.
- Sunkumas atlikti kasdienines užduotis.
- Sunkumas sekti pokalbį ar rasti tinkamus žodžius.
- Pasimetimas vietoje ir laike.
- Nuotaikų kaita.
Jeigu pastebėjote šiuos požymius, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei įmanoma, geriausia apsilankyti su jus pažįstančiu žmogumi, kad jis ar ji galėtų apibūdinti jumyse pastebėtus pokyčius ar problemas.
Demencija ir Psichozė: Kliedesiai, Haliucinacijos ir Paranoja
Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją - demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.
Taip pat skaitykite: Parkinsono ligos simptomai ir stadijos
Haliucinacijos: Tai jutiminės patirtys, kurių negali patvirtinti joks kitas žmogus, išskyrus tą, kuris jas patiria. Šios patirtys gali apimti bet kurią juslę, tačiau dažniausios yra vizualinės ir garsinės haliucinacijos - asmuo mato ar girdi tai, ko nėra. Gali būti girdimi balsai ar triukšmai, matomi žmonės, kurių nėra.
Paranoja: Tai nerealių įsitikinimų turėjimas, dažniausiai susijęs su persekiojimu ar didybe. Demenciją turintys asmenys gali būti įsitikinę, kad kiti žmonės juos persekioja arba kad jie turi nežemiškų galių. Asmenys, turintys demenciją, kartais gali tapti labai įtarūs, kaltinti kitus, esą šie vagia daiktus, gali pradėti kaupti daiktus arba imti slėpti, manydami, kad kiti kėsinasi juos pasisavinti. Vienas dažnų kaltinimų - esą partneris(-ė) yra neištikimas(-a). Tokie įsitikinimai gali paskatinti demenciją turintį asmenį tapti baugštų, atsisakyti pagalbos ar paramos.
Kliedesiai: Tai realybės neatitinkančios mintys, tačiau demenciją turintis asmuo laiko jas tiesa. Dažniausiai kliedesiai susiję su tikėjimu, kad aplinkiniai vagia jo pinigus ar kitą turtą. Tokie asmenys būna įsitikinę, kad kokie nors žmonės siekia jiems pakenkti.
Neatpažinimas: Demenciją turintys asmenys gali mistifikuoti kitus asmenis arba save. Kartais jie sau artimo žmogaus neidentifikuoja kaip pažįstamo asmens. Dėl sutrikusios orientacijos savo atvaizdą veidrodyje gali palaikyti kitu žmogumi ir išsigąsti. Asmuo gali radijo imtuvo ar televizoriaus leidžiamus garsus palaikyti kartu su juo kambaryje esančių žmonių leidžiamais garsais.
Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena. Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus. Toks žmogus gyvena neprisimindamas ką tik įvykusių įvykių, tokiu atveju daiktai tiesiog „išnyksta“, pamirštami tam tikri paaiškinimai, vykstantys pokalbiai neturi jokios prasmės.
Taip pat skaitykite: Kliedesių formos ir priežastys
Veiksniai, Skatinantys Elgesio Pokyčius
Yra keletas veiksnių, kurie gali paskatinti elgesio pokyčius demenciją turintiems asmenims:
- Jutimų trūkumas - pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa.
- Šalutinis vaistų poveikis.
- Psichikos liga.
- Nepažįstama aplinka.
- Netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių.
- Fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija.
- Nepažįstami globėjai.
- Įprastos dienotvarkės sutrikdymas.
- Žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones.
- Per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.
Demencijos Valdymas
Nors nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų ir vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, yra būdų, kaip sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Medicininė apžiūra: Gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.
Gydymas vaistais: Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą.
Sveikas gyvenimo būdas: Nors nėra garantuoto būdo apsisaugoti nuo visų demencijos tipų, tačiau yra aiškių įrodymų, kad sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti senatvinės silpnaprotystės riziką. Norint nesirgti vyresniame amžiuje demencija labai svarbu yra paisyti sveikos mitybos principų. Vartojantiems daug sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus, bet mažai skaidulų, rizika susirgti senatvine silpnaprotyste labai padidėja. Ne mažiau svarbu yra ir nerūkyti bei daugiau mankštintis. Manoma, kad tai taip pat sumažina senatvinės silpnaprotystės riziką.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Simptomai
Laisvalaikio veikla: Tyrimai parodė, kad kasdien po valandą skiriant savo hobiui galima ateityje apsisaugoti nuo demencijos. Susitelkimas į laisvalaikio veiklą padeda išlavinti geresnius kovos su Alzheimeriu ar kitomis demencijomis mechanizmus. Tiesa, jeigu norite gerų rezultatų, turėtumėte tai daryti nuolat.
Parama ir palaikymas: Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.
Kliedesiai: Suvokimo ir Mąstymo Sutrikimai
Mūsų suvokimas apie pasaulį remiasi logika, patirtimi ir informacija, kurią gauname iš aplinkos. Tačiau kartais žmogaus protas pradeda interpretuoti tikrovę klaidingai - atsiranda tvirtas, nekoreguojamas įsitikinimas, kuris neatitinka realybės. Tokie įsitikinimai vadinami kliedesiais. Kliedesiai gali būti įvairūs - nuo persekiojimo baimės iki įsitikinimo, kad žmogus turi ypatingų galių ar net kad pasaulis išnyko. Kliedesiai - tai patologiniai įsitikinimai, kurie yra nekoreguojami net susidūrus su aiškiais faktais, prieštaraujančiais šiems įsitikinimams.
Kliedesiai gali būti skirstomi pagal jų turinį:
- Persekiojimo kliedesiai: Tai vieni dažniausių kliedesių, kai žmogus įsitikinęs, kad yra sekamas, stebimas ar prieš jį rezgamos sąmokslo intrigos. Pavyzdžiui, žmogus įsitikinęs, kad jo kaimynai slapta įrengė kameras jo bute ir klausosi jo pokalbių.
- Didybės kliedesiai: Pavyzdžiui, žmogus tvirtina, kad yra išrinktas gelbėti žmoniją ir turi ypatingą ryšį su dieviškomis jėgomis.
- Nihilistiniai kliedesiai: Tai retesni, bet labai sunkūs kliedesiai, kai žmogus įsitikinęs, kad jo kūnas ar net visas pasaulis nustojo egzistuoti. Pavyzdžiui, pacientas tiki, kad jo organai sunyko, kad jo kūnas jau miręs ir jis egzistuoja tik iliuzijoje.
- Imperatyviniai kliedesiai: Kai žmogus tiki, kad jį valdo išorinės jėgos, kurios jam liepia ką nors daryti.
Svarbu laiku kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes kliedesiai dažnai yra rimtų psichikos sutrikimų požymis. Taigi kliedesiai - tai rimti suvokimo ir mąstymo sutrikimai, dėl kurių žmogus praranda ryšį su realybe. Jie gali būti įvairių formų - nuo persekiojimo baimių iki įsitikinimo, kad žmogus yra nemirtingas ar kad pasaulis išnyko. Kai kliedesiai tampa stiprūs ir nekoreguojami, jie gali kelti pavojų pačiam žmogui ar aplinkiniams.
tags: #kliedesiai #per #demencija