Aplinkos psichologija - tai sritis, kuri nagrinėja sudėtingą ryšį tarp žmonių ir jų aplinkos. Nors Lietuvoje ši sritis dar palyginti nauja, pasaulyje ji įgavo pagreitį jau 1970-aisiais. Ši psichologijos šaka tiria, kaip aplinka veikia žmogaus elgesį, emocijas ir gerovę, ir atvirkščiai - kaip žmogaus veiksmai daro įtaką aplinkai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra aplinkos psichologija, kokie yra jos pagrindiniai tyrimų objektai ir kaip ji gali padėti mums suprasti ir spręsti ekologines problemas.
Kas yra aplinkos psichologija?
Ekologijos psichologija - tai interdisciplininė sritis, apjungianti ekologijos ir psichologijos principus. Ši sąvoka kilo iš dviejų žodžių: „ekologija“, kilusio iš graikų kalbos žodžio oikos, reiškiančio „namus“, ir logos, reiškiančio „mokslą“; bei „psichologija“, kuri taip pat turi graikišką kilmę - psyche, reiškiančią „sielą“ arba „protas“, ir logos.
Aplinkos psichologija atsirado iš poreikio sužinoti, kaip aplinka veikia žmones ir kaip žmonės - aplinką. Tai mokslo sritis, nagrinėjanti žmonių įsitraukimą į klimato krizės problemų sprendimą. Kaip savo elgesiu aplinką pakeičiame (ekologinė krizė yra pavyzdys, kad savo aplinką pakeitėme į blogąją pusę) ir kaip ji mus veikia, kai jau yra pakeista. O pagrindinis klausimas - kas lemia mūsų aplinką tausojantį ar netausojantį elgesį. Ir kokias poveikio priemones taikyti, kad pradėtume aplinką tausoti labiau.
Aplinkos psichologijos raida
Pasaulyje aplinkos psichologija pagreitį įgavo 1970 metais. Jos ištakos gana senos, bet apčiuopiamesnės tapo po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo didelis poreikis atstatyti, kas sugriauta - gyvenamuosius namus, ligonines, mokyklas, gamyklas ir t. t. Reikėjo suprasti, kaip turi būti suprojektuoti pastatai, kad geriausiai atitiktų žmonių poreikius.
Lietuvoje aplinkos psichologija atsirado 2015 metais, kai prof. dr. Ritos Žukauskienės iniciatyva pirmasis doktorantas šią temą ėmė tyrinėti Mykolo Romerio universitete. Po metų su šia tema į doktorantūrą įstojo ir A. Balundė. Dar po poros metų įkurtas Aplinkos psichologijos tyrimų centras.
Taip pat skaitykite: MRU aplinkos psichologija
Pagrindiniai tyrimų objektai
Aplinkos psichologija nagrinėja įvairius aspektus, susijusius su žmogaus ir aplinkos sąveika. Štai keletas pagrindinių tyrimų objektų:
- Aplinkos poveikis žmogaus elgesiui ir gerovei: Kaip aplinkos charakteristikos, tokios kaip spalvos, erdvių išplanavimas, apšvietimas ir triukšmas, veikia mūsų nuotaiką, darbingumą, psichologinę ir fizinę sveikatą?
- Žmogaus poveikis aplinkai: Kaip mūsų elgesys, kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai prisideda prie aplinkos žalojimo? Kas lemia mūsų aplinką tausojantį ar netausojantį elgesį?
- Erdvinė orientacija ir navigacija: Kaip žmonės orientuojasi erdvėje, atranda kelią ir pasiekia tikslą? Kaip aplinkos dizainas gali pagerinti ar pabloginti orientavimąsi erdvėje?
- Ekologinis nerimas ir klimato kaitos psichologiniai padariniai: Kaip žmonės reaguoja į informaciją apie klimato kaitą ir ekologines problemas? Kokias emocijas sukelia klimato kaita ir kaip su jomis tvarkytis?
- Aplinkosauginis elgesys ir vertybės: Kokios vertybės ir įsitikinimai skatina žmones imtis aplinkosaugos veiksmų? Kaip galima paskatinti žmones elgtis aplinkai draugiškiau?
Aplinkos psichologijos svarba
Aplinkos psichologija yra svarbi dėl kelių priežasčių:
- Ji padeda suprasti žmogaus ir aplinkos ryšį: Aplinkos psichologija atskleidžia, kaip aplinka veikia mūsų elgesį, emocijas ir gerovę, ir kaip mes savo ruožtu veikiame aplinką.
- Ji gali padėti spręsti ekologines problemas: Supratimas, kas lemia mūsų aplinką tausojantį ar netausojantį elgesį, gali padėti kurti efektyvesnes priemones, skatinančias aplinkai draugišką elgesį.
- Ji gali padėti kurti geresnes gyvenamąsias erdves: Aplinkos psichologijos žinios gali būti panaudotos kuriant pastatus ir erdves, kurios geriausiai atitiktų žmonių poreikius ir gerintų jų gerovę.
Aplinkos poveikis žmogaus elgesiui ir gerovei
Aplinka, kurioje gyvename, daro didelį poveikį mūsų elgesiui ir gerovei. Pastatų ir aplinkos charakteristikos, tarkime, spalvos ar erdvių išplanavimas, gali nulemti mūsų nuotaiką, darbingumo lygį, psichologinę ir fizinę sveikatą, pagerinti ar pabloginti orientavimąsi erdvėje.
Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad geltona spalva turi universalų poveikį žmogaus emocijoms - ji kelia džiugesį. Aplinkoje esančių stimulų poveikis gali būti aiškiai juntamas, pavyzdžiui, labai ryški šviesa, aštrūs kvapai, oro tarša ar triukšmas. Tačiau šis poveikis gali būti ir nepastebimas, neįsisąmonintas. Gali atsitikti ir priešingai - neįsisąmoninti aplinkos stimulai gali teigiamai paveikti.
Klasikinė aplinkos psichologija tyrinėja ir tai, kaip žmogus orientuojasi erdvėje, kaip jis atranda kelią, pasiekia tikslą. Šiuolaikinių didelių pastatų ir erdvių, pavyzdžiui, oro uostų, ligoninių planavimo principai neretai paremti aplinkos psichologijos mokslininkų atradimais.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Žmogaus poveikis aplinkai
Modernioji aplinkos psichologijos kryptis tyrinėja žmogaus poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, kaip mūsų elgesys, kasdieniai pasirinkimai ir įpročiai prisideda prie aplinkos žalojimo.
Šis ryšys yra abipusis. Pavyzdžiui, prišiukšlintose erdvėse žmonės linkę labiau šiukšlinti, o sutvarkytose - labiau saugoti aplinką. Kitaip sakant, žmogaus pakeista aplinka pradeda veikti jo paties elgesį. O žaliųjų erdvių plėtimas miestuose prisideda prie geresnės miestiečių psichologinės sveikatos.
Ekologinis nerimas ir klimato kaitos psichologiniai padariniai
Tyrimai rodo, jog nerimą, susijusį su ekologinėmis problemomis, jaučia vis daugiau žmonių, ypač jaunimas. Kalbant apie klimato kaitos ir jos padarinių sukeliamas reakcijas dažniausiai girdimos dvi sąvokos - ekologinis arba klimato nerimas.
Ekologinis nerimas - platesnis terminas, apimantis nerimą dėl klimato ir dėl to, kas vyksta aplinkoje dėl įvairiausių ekologinių, aplinkosaugos problemų. Klimato nerimas - labiau specifinė sąvoka, susijusi būtent su klimato kaita ir su žmonių nerimavimu dėl besikeičiančio klimato.
Ekologinis nerimas yra tik vienas iš psichologinių padarinių, siejamų su klimato kaita. Padarinių gali būti labai daug ir įvairių kitų - pavyzdžiui, atsiradę daugiau depresijos atvejų, labiau jaučiamas stresas, netgi potrauminio streso sutrikimas. Dažnai tas nerimas labai susijęs su nenuspėjamumo, negalėjimo prognozuoti, kontrolės praradimo jausmais. Žmogus reaguoja į tai, kas vyksta aplinkoje arba į tai, kas dar galbūt įvyks, tai gali būti baimė dėl ateities.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Anot D. Šorytės, ekologinis arba klimato nerimas tam tikra prasme gali būti teigiamas - nes paskatina žmones kažką daryti, mobilizuotis ir imtis veiksmų. Tačiau, jeigu tas nerimas yra labai stiprus, jis gali lemti net veiksmo paralyžių. Kai tai viršija jėgas ir žmogus nebetiki, kad gali kažką pakeisti, jį apima tarsi paralyžiuojanti būsena. Kai nerimas pernelyg stiprus, jis turi labai neigiamas pasekmes.
Kaip tvarkytis su ekologiniu nerimu?
Anot D. Šorytės, itin svarbu tai, kaip žmonėms komunikuojama apie klimato kaitą. Komunikuojant svarbu kalbėti ne tik apie patį reiškinį, pačią problemą, klimato kaitą ir jos padarinius, bet kalbėti ir apie tai, ką žmonės gali dėl to padaryti - kokių veiksmų galime imtis, kad prisidėtume prie klimato kaitos mažėjimo. Kita vertus, tai labai susiję su mūsų pačių nerimo mažėjimu. Kai mes jaučiame, kad kažką darome, tai padeda mažinti nerimą dėl pokyčių ir ateities.
Kitas svarbus dalykas, anot psichologės, pateikti aiškią informaciją - kokius padarinius klimato kaita sukels konkrečioje žmonių gyvenamoje vietoje. Reikia pateikti specifinę informaciją žmonėms apie tai, kas keisis jų aplinkoje.
Iš psichologinės pusės labai svarbi yra socialinė parama ir buvimas bendruomenės dalimi. Kai žmonės jaučiasi, kad yra bendruomenės dalis, tai labai padeda tvarkytis su tam tikromis problemomis - šiuo atveju, nerimu dėl klimato kaitos. Ypatingai jeigu tai yra bendruomenė, kuri kartu kažką daro arba dalinasi savo patirtimi, dalinasi tuo, kokių veiksmų kiekvienas imasi, išgirsta kitus, tai irgi labai prisidėtų prie nerimo mažėjimo.
Aplinkosauginis elgesys ir vertybės
Tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje turi gana stiprias aplinkosaugines vertybes. Tai reiškia, kad jie mano, jog gamtą ir jos išteklius reikia saugoti. Visgi problema ta, kad vertybės ne visada virsta gamtos tausojimu.
Amoralu kenkti aplinkai, bet kaip pasiekti, kad žmonės, jai kenkdami, jaustųsi blogai? Nežinau, ar reikėtų siekti, kad žmonės jaustųsi blogai, gal reikėtų, kad suprastų, jog tai nepriimtina. Visų pirma šeimoje vaikams demonstruojame tam tikras socialines normas, kas priimtina, o kas ne. Dauguma tėvų moko, kad nepriimtina skriausti draugą. Panašiai turėtume įdiegti normą, kad nerūšiuoti šiukšlių nepriimtina. Važinėti automobiliu be reikalo, jei galima nuvažiuoti dviračiu, nepriimtina. Arba maudytis duše ilgiau, nei reikia, valantis dantis leisti vandenį nepriimtina. Jei šiuos dalykus sugebame perduoti savo vaikams, tai tampa socialinėmis normomis.
Svarbi ir edukacinė sistema mokykloje. Nuo ankstyvo amžiaus galime mokyti vaikus pačių įvairiausių gamtos tausojimo formų.
Kaip moterys, mamos galėtų formuoti vaikų įpročius, padedančius gamtą saugoti, tausoti? Tai daryti galėtų ir tėčiai. Žinoma, vis dar daugiau laiko su vaikais praleidžia mamos. Kaip ir mokydami bet kokio kito elgesio, tėvai turi rodyti pavyzdį. Auklėjama ne kalbomis, o savo pavyzdžiu. Kai sakome: „Tu turi taip daryti“, o patys elgiamės priešingai, laukiamo rezultato nebus. Tarkim, tėvai rūko, o paauglį moko: „Nedaryk taip, tai negerai.“ Kokia tikimybė, kad vaikas klausys? Auklėjant vaikus visų pirma svarbu edukuoti save, suprasti, kokia padėtis, tada lengviau sugalvoti strategiją, kaip mokyti atžalas aplinkai draugiško elgesio. Mano supratimu, šiandien svarbu daryti pokyčius, kad savo vaikams, anūkams galėtume išsaugoti žemę. Jei šiandien vaikams nesuteiksime tinkamų įgūdžių, jie negalės tų įgūdžių perduoti savo vaikams.
Dar vienas geras būdas - kuo daugiau laiko su mažais vaikas praleisti gamtoje. Yra tyrimų, rodančių, kad vaiko ryšys su gamta padeda ją ateityje tausoti labiau. Jei gamtoje yra šiukšlių, surinkime jas. Vaikai matys, kad šiukšles reikia surinkti. Jie labai imlūs bet kokiai naujai informacijai.
Aplinkos psichologija Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuvoje aplinkos psichologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau pasaulyje ši sritis jau yra gerai įsitvirtinusi. Tarptautinė aplinkos psichologijos konferencija (angl. International Conference on Environmental Psychology, ICEP) yra svarbus renginys, suburiantis elgesio, socialinių bei aplinkosaugos mokslų ekspertus iš viso pasaulio. 2025 m. ši konferencija pirmą kartą vyks Baltijos regione, Vilniuje.
ICEP 2025 Vilniuje
Tarptautinė aplinkos psichologijos konferencija (angl. International Conference on Environmental Psychology, ICEP 2025), vyks 2025 m. birželio 15-18 d. Vilniuje, ir pirmą kartą - Baltijos regione. Konferenciją globoja Tarptautinė taikomosios psichologijos asociacija (angl. Vilnius 2025 m. paskelbtas Europos žaliąja sostine, o renginį palaiko miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) - vienintelis Lietuvos universitetas, įtrauktas į pasaulinį tvarumo reitingą „UI GreenMetric“. Konferenciją organizuoja MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centras - šios tyrimų srities pradininkas Lietuvoje, vadovaujamas dr. Audros Balundės.
ICEP konferencija vyksta kas dvejus metus ir suburia elgesio, socialinių bei aplinkosaugos mokslų ekspertus skirtinguose Europos miestuose. 2025-aisiais Vilnius taps pasaulinio lygio mokslinių diskusijų centru.
„ICEP bendruomenė gali inicijuoti pokyčius“, - teigia konferencijos pirmininkė, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. „Tikiu, kad galime stiprinti aplinkos tyrimų ir politikos sąsajas“, - profesorei antrina MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. A.
ICEP 2025 valdybos komiteto nariai - prof. Terry Hartig, prof. Sabine Pahl, prof. John Thogersen ir prof. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės pasipriešinimą pokyčiams. „Skatiname žmones keisti savo įpročius - mažiau naudotis automobiliais, atsisakyti tam tikrų produktų. Aplinkos psichologai pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip šios srities moksliniai tyrimai jau prisideda prie svarbių pokyčių, sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas.
ICEP 2025 taps tarpkultūriniu ir tarpdisciplininiu forumu, skatinančiu reikšmingus pokyčius aplinkosaugos ir urbanizacijos srityse. Dr. A. Balundė reziumuoja: „Mūsų diskusijos rodo, kaip svarbu stiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų ir aplinkosaugos politikos.
tags: #ekologijos #psichologija #mry