Įvadas
Aplinkos psichologija - tai mokslo šaka, nagrinėjanti žmogaus ir aplinkos, tiek sukurtosios, tiek gamtinės, sąveikas. Lietuvoje ši sritis dar nėra plačiai žinoma, tačiau pasaulyje ji įgauna vis didesnį pagreitį. Mykolo Romerio universitetas (MRU) yra vienas iš nedaugelio universitetų Lietuvoje, kuriame plėtojami aplinkos psichologijos tyrimai. Šiame straipsnyje aptarsime aplinkos psichologijos esmę, jos tyrimų kryptis MRU ir jos svarbą sprendžiant ekologines problemas bei kuriant aplinką, palankią žmonių sveikatai ir gerovei.
Aplinkos psichologijos ištakos ir raida
Aplinkos psichologija atsirado iš poreikio suprasti, kaip aplinka veikia žmones ir kaip žmonės veikia aplinką. Šios mokslo šakos ištakos siekia Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo didelis poreikis atstatyti sugriautus gyvenamuosius namus, ligonines, mokyklas, gamyklas ir t. t. Tuomet reikėjo suprasti, kaip turi būti suprojektuoti pastatai, kad geriausiai atitiktų žmonių poreikius.
Pasaulyje aplinkos psichologija pagreitį įgavo 1970 metais. Lietuvoje ši sritis pradėjo vystytis 2015 metais, kai prof. dr. Ritos Žukauskienės iniciatyva pirmasis doktorantas ėmė tyrinėti šią temą Mykolo Romerio universitete. Po metų su šia tema į doktorantūrą įstojo ir dr. Audra Balundė. Vėliau buvo įkurtas Aplinkos psichologijos tyrimų centras.
Pagrindinės aplinkos psichologijos kryptys
Aplinkos psichologija apima įvairias tyrimų kryptis, įskaitant:
- Klasikinė aplinkos psichologija: ši kryptis nagrinėja, kaip aplinka veikia žmones, pavyzdžiui, kaip darbo vietos apšvietimas, dizainas ir ergonominiai elementai veikia darbingumą, kokia aplinka greičiau sukelia nuovargį ir kokioje aplinkoje greičiau atsigauname ir atsistatome, arba kaip turėtų būti suplanuota ligoninės palata, kad pacientai greičiau sveiktų po chirurginių intervencijų ir t.t.
- Urbanizuotos aplinkos psichologija: ši kryptis tiria, kaip urbanizuotos vietovės ir jų specifika veikia mūsų psichinę ir fizinę gerovę. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys miestuose, turi didesnę tikimybę susirgti tam tikromis psichikos ligomis. Žaliųjų erdvių kiekis ir jų kokybė kaimynystėje turi teigiamą poveikį žmonių psichologinei ir fizinei sveikatai. Gyvenimas mieste praktiškai neatsiejamas ir nuo transporto skleidžiamo triukšmo (ir taršos), kuris anot tyrimų, turi daugybinių neigiamų pasekmių žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai.
- Ekologinė psichologija: ši kryptis gilinasi į ekologijos klausimus ir nagrinėja žmonių įsitraukimą į klimato krizės problemų sprendimą. Tai mokslo sritis, nagrinėjanti, kaip savo elgesiu aplinką pakeičiame (ekologinė krizė yra pavyzdys, kad savo aplinką pakeitėme į blogąją pusę) ir kaip ji mus veikia, kai jau yra pakeista. Pagrindinis klausimas - kas lemia mūsų aplinką tausojantį ar netausojantį elgesį ir kokias poveikio priemones taikyti, kad pradėtume aplinką tausoti labiau.
Aplinkos psichologijos tyrimai Mykolo Romerio universitete
Mykolo Romerio universitete Aplinkos psichologijos tyrimų centras vykdo tyrimus, kuriais siekiama suprasti aplinką tausojantį ar žalojantį elgesį. Taip pat kuriamos priemonės, kurios prisidėtų prie žmonių elgesio pokyčių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė ekologija
Vienas iš svarbių tyrimų, kuris iki šiol nebuvo sistemiškai tyrinėtas Lietuvoje, yra psichikos sveikatos ir ekologinės krizės sąsajos, arba ekologinis nerimas. Šiuo metu vykdomas tyrimas, kurio tikslas - išsiaiškinti, kaip žmonės Lietuvoje jaučiasi dėl ekologinės krizės ir kokie kiti dalykai prisideda prie to, kaip žmonės vertina ir suvokia ekologinę krizę.
Ekologinis nerimas: priežastys ir įveikimo būdai
Ekologinis nerimas yra emocinis žmonių atsakas į vis dažnėjančius įvairiausio pobūdžio su klimato kaita ir ekologine krize susijusius reiškinius. Žmonės, patiriantys ekologinį nerimą, jaučia padidėjusią riziką, kad jų gerovė gali būti neigiamai paveikta klimato kaitos ir ekologinės krizės reiškinių. Informacija apie ekologines nelaimes ar reiškinius gali sukelti pyktį, neviltį, nusivylimą, bejėgystę ir panašiai, o tai blogina žmonių psichologinę gerovę.
Viena efektyviausių priemonių, jaučiant ekologinį nerimą, yra imtis veiksmų. Žmogui, jaučiančiam ekologinį nerimą, reikėtų sau atsakyti į klausimą, ką aš galiu padaryti šiandien ir kas yra mano galioje, kad prisidėčiau prie problemos sprendimo? Svarbu pripažinti sau, jog neįmanoma ir nereikia bandyti įveikti visos didžiulės problemos. Visiškai pakanka spręsti kokią nedidelę jos dalį: rūšiuoti, valgyti mažiau mėsos, pirkti tik reikalingus ir būtinus dalykus ir t. t.
Amerikos psichologų asociacijos ekspertai yra numatę gaires, ką reikėtų daryti kilus ekologiniam nerimui:
- Jei nerimas yra įsisenėjęs, trukdo atlikti kasdienes veiklas, vertėtų kreiptis į savo psichinės sveikatos priežiūros specialistą ir prašyti pagalbos.
- Siekti patikimos informacijos apie su ekologine krize susijusį reiškinį, kuris kelia nerimą.
- Įvertinti ir nuspręsti, kuo žmogus gali prisidėti sprendžiant konkrečią problemą.
- Jungtis prie panašiai mąstančių žmonių grupių ar bendruomenių, kurie dirba spręsdami aplinkosaugines problemas. Tokios grupės gali suteikti paramą ir palaikymą.
Aplinkosauginis ugdymas ir aktyvizmas
Aplinkosauginio ugdymo, kuris pasiektų visas gyventojų grupes, formalizavimas yra svarbus žingsnis norint atliepti vis gilėjančią ekologinę krizę Lietuvoje ir pasaulyje. Tinkamai suplanuotas ir kontekstualizuotas aplinkosauginis ugdymas gali ne tik formuoti aplinkai palankias vertybes ir požiūrį, bet ir suteikti reikiamų žinių, įgūdžių ir formuoti aplinką tausojančius įpročius. Vienas iš svarbių aplinkosauginio ugdymo tikslų - įgalinti ugdymo procese dalyvaujančius žmones tapti pokyčių kūrėjais.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Aplinkosauginis aktyvizmas yra viena iš aplinkai draugiškiausio elgesio formų. Kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo to, kiek esame susipažinę su aplinkosaugos problemomis ir tematika, galime skatinti kitus žmones (šeimos narius, draugus, kolegas, darbdavius, politikus, verslo organizacijas) labiau tausoti gamtą ir jos išteklius. Pavyzdžiui, galime rašyti savo mėgstamos parduotuvės atstovams, kad diegtų sistemas, leidžiančias atsisakyti popierinių kasos kvitų ir taip taupyti resursus.
Moterų vaidmuo aplinkosaugoje
Istoriškai susiklostė, kad moterys į politikos formavimo reikalus įsijungė gan vėlai, lyginant su tuo, kada politiką formuoti pradėjo vyrai. Lietuvoje moterims balsavimo teisė suteikta 1918 metais. Kai kuriose kitose Europos bei pasaulio valstybėse - dar vėliau. Tai kertinės priežastys, kodėl moterys vėliau įsitraukė ir į aplinkosaugos politiką.
Tyrimai rodo, kad moterys už aplinkosaugai palankius įstatymus balsavo kur kas dažniau nei vyrai. Moterys linkusios priimti ne tik aplinkosaugai, bet ir įvairioms socialinėms problemoms (vaiko priežiūros, skurdo mažinimo ir pan.) spręsti palankius įstatymus. Todėl svarbi siekiamybė, kad moterys turėtų atstovauti politikai lygiai su vyrais.
Yra kelios teorijos, kodėl moterys jautresnės aplinkosaugos problemoms. Viena iš svarbiausių - socializacijos teorija. Mergaitėms yra skiepijamas jautrumas, jos auklėjamos taip, kad mažiau demonstruotų konkurencinį elgesį, labiau sutartų. Visuomenė sukuria modelį, kokį elgesį suaugusios moterys turi demonstruoti.
Aplinkos psichologijos konferencija „Aplinka ir psichikos sveikata“
Lapkričio 15 d. pirmą kartą Lietuvoje surengta aplinkos psichologijos konferencija „Aplinka ir psichikos sveikata“. Konferenciją organizavo Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupė kartu su Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetu. Konferencijoje pranešimus skaitė Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Audra Balundė, vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapijos kandidatė gyd. Neringa Čėnaitė, psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė, aplinkos psichologė dr. Dovilė Šorytė, psichologė psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė Giedrė Žalytė, „Vilnius TECH“ docentė, miesto antropologė dr.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Konferencijos dalyviai klausėsi pranešimų apie aplinkos psichologiją ir jos kryptis, aplinkos psichologijos žinių pritaikymo galimybes klinikiniame darbe, sutrikimų prevencijos ir sveikatinimo srityse.
Tarptautinė aplinkos psichologijos konferencija Vilniuje
2025 m. birželio 15-18 d. Vilniuje vyks Tarptautinė aplinkos psichologijos konferencija (angl. International Conference on Environmental Psychology, ICEP 2025). Konferenciją globoja Tarptautinė taikomosios psichologijos asociacija (angl. Vilnius 2025 m. paskelbtas Europos žaliąja sostine, o renginį palaiko miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) - vienintelis Lietuvos universitetas, įtrauktas į pasaulinį tvarumo reitingą „UI GreenMetric“. Konferenciją organizuoja MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centras - šios tyrimų srities pradininkas Lietuvoje, vadovaujamas dr. Audros Balundės.
ICEP konferencija vyksta kas dvejus metus ir suburia elgesio, socialinių bei aplinkosaugos mokslų ekspertus skirtinguose Europos miestuose. 2025-aisiais Vilnius taps pasaulinio lygio mokslinių diskusijų centru.
tags: #ekologijos #psichologija #mru