Įvadas
Nervų sistema yra sudėtingas tinklas, reguliuojantis daugelį organizmo funkcijų, įskaitant nuotaiką, miegą ir reakciją į stresą. Šiame straipsnyje aptariami nereceptiniai vaistai ir papildai, skirti nervų sistemos palaikymui, streso mažinimui, miego gerinimui ir bendrai savijautai. Taip pat aptarsime receptinius vaistus nervų sistemai.
Receptiniai vaistai nervų sistemai
Receptiniai vaistai nervų sistemai apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti.
Dažniausiai gydytojo skiriami receptiniai vaistai nervų sistemai:
- Betaserc (betahistinas): dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.
- Tiapridal (tiapridas): yra antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.
- Pramistar (pramiracetamas): yra nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.
- Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas): yra analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuojant dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.
- Phezam (piracetamas ir cinarizinas): skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.
- Cavinton Forte (vinpocetinas): skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.
Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip benzodiazepinai (pvz., diazepamas), dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.
Relanium (Diazepamas)
Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas
Staiga nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos skausmas, raumenų skausmas, labai stiprus nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas bei dirglumas.
Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją (po vaisto vartojimo buvusių įvykių neatsiminimas). Ši būklė dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaisto pavartojimo.
Vartojant benzodiazepinus, žinoma, kad pasireiškia tokios reakcijos kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kiti nepageidaujami elgesio sutrikimai.
Diazepamas stiprina slopinamąjį etanolio poveikį centrinei nervų sistemai. Vartojant diazepamo kartu su digoksinu, gali sumažėti digoksino išskyrimas per inkstus ir sustiprėti toksinis poveikis. Kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį, tačiau jie neveikia jau absorbuoto Relanium. Kai kurie kepenų fermentų funkciją slopinantys vaistiniai preparatai gali sustiprinti ir pailginti diazepamo raminamąjį poveikį.
Nevartoti vaisto nėštumo metu, ypač pirmaisiais ir paskutiniaisiais trimis mėnesiais, nebent tam būtų įtikinamų priežasčių. Relanium prasiskverbia pro placentą.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Vairuoti ir valdyti mechanizmų gydymo metu negalima, nes Relanium gali sutrikdyti psichomotorinius įgūdžius.
Relanium vaistą visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas - dvi savaites.
Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: 10 mg du kartus per parą. Pradinė dozė yra po 2-2,5 mg Relanium 1-2 kartus per parą. Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8-12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą.
Ligonių, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija, reikia laikytis įprastų atsargumo priemonių. Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į neatidėliotinos pagalbos skyrių.
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas, intelekto įgūdžių pablogėjimas ir sulėtėjusi reakcija, sumažėjusi raumenų jėga, galvos svaigimas, ataksija (judesių koordinacijos nebuvimas), sutrikusi eisena, dezorientacija, sulėtėjusi kalba, rankų tremoras. Nenustygstamumas, sujaudinimas, neramumas, dirglumas, agresyvumas, iliuzijos, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozė, neadekvatus elgesys bei kitokie elgesio sutrikimai- sumišimas, emocijų skurdumas, sumažėjęs budrumas, depresija, padidėjęs ar sumažėjęs lytinis potraukis. Jei pasireiškė minėti poveikiai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.
Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai
Net gydomosios dozės vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę: gydymą nutraukus, gali atsirasti nutraukimo ar atoveiksmio simptomų (žr. 4.4 skyrių). Gali atsirasti psichinė priklausomybė. Vartojant gydomąją dozę, gali pasireikšti anterogradinė amnezija (po ligos buvusių įvykių neprisiminimas). Tokio poveikio rizika didėja, jei vartojama didelė dozė. Amnezija gali būti susijusi su neadekvačiu elgesiu.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Papildai nuo streso: kas tai ir kaip jie veikia?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą. Svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba.
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties. Adaptogenai padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją. Vitaminai ir mineralai, kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio. L-teaninas skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti. O pavyzdžiui, L-triptofanas ir 5-HTP prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę.
Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Populiariausi papildai nuo streso
- Magnis: Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas: Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, o taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai: Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha): Ašvaganda yra vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
- GABA: Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
- Vitaminai B grupės: Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas: Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Kaip pasirinkti tinkamus papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Nereceptiniai vaistai miego gerinimui
Nereceptiniai vaistai miego gerinimui gali būti labai naudingi, ypač tiems, kurie susiduria su lengva ar vidutinio sunkumo nemiga, sukelta streso, įtampos ar laikino dienos ritmo sutrikimo.
- Valerijono šaknis: Valerijono šaknis yra augalas, turintis natūralų raminamąjį poveikį. Jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Valerijonas ypač naudingas tiems, kurie patiria stresą ar nerimą, trukdantį miegui.
- Magnis ir B grupės vitaminai: Magnis, kartu su B grupės vitaminais, ypač B6, gali padėti skatinti geresnį miegą ir mažinti nerimą. B grupės vitaminai padeda gaminti serotoniną, kuris svarbus miego reguliavimui.
- Melatoninas: Melatoninas yra natūralus hormonas, kurį gamina smegenys ir kuris reguliuoja miego-budėjimo ciklą. Papildomas melatonino vartojimas gali padėti reguliuoti miego ritmą, ypač esant laiko juostų pokyčiams, dirbant naktinį darbą arba esant nemigai. Dažniausiai vartojamas 30-60 minučių prieš miegą, jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę.
- Augaliniai preparatai: Padėti pagerinti miegą gali ir sukatžolių tinktūra, levandų ekstraktas, ginkmedžio geriamasis tirpalas, kiti augalinės kilmės vaistai.
Antidepresantai: kas tai ir kaip jie veikia?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai. Serotoninas yra natūrali organizmo medžiaga. Sutrikus jos apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija.
- Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą. Melatoninas, kitaip negu serotoninas, noradrenalinas, dopaminas nėra tiesiogiai susijęs su emocijų reguliavimu. Melatonino veikimas smegenyse susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme. Pastebėta, kad sergant depresija pasireiškia šių biologinių dienos ritmų (cirkadinių ritmų arba „vidinio laikrodžio“) sutrikimai.
Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas. Puikus preparatas, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti. Jis yra gerai suderinamas su SSRI ir dažnai naudojamas įvairiuose vaistų deriniuose.
Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas).
Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas.
Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantai be recepto
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą.
Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Llengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.
Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.
Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
tags: #raminamieji #vaistai #parduoda