Elgesio Normos: Kas Tai Ir Kodėl Jos Svarbios

Etiketas, teisės normos, moralės principai - visa tai yra elgesio normos ir taisyklės, veikiančios mūsų visuomenėje. Šios taisyklės, tiek rašytos, tiek nerašytos, padeda mums orientuotis socialiniame gyvenime, užtikrina harmoningą bendravimą ir leidžia jaustis patogiai įvairiose situacijose. Elgesio normos ir taisyklės apibrėžia, kas yra priimtina ir kas ne, padeda mums suprasti, kaip elgtis tam tikrose situacijose, ir skatina pagarbą vienas kitam. Šiame straipsnyje išnagrinėsime elgesio normų ir taisyklių apibrėžimą, jų svarbą ir įtaką mūsų gyvenimui, įvairius jų tipus ir kaip jų mokyti.

Etiketo Samprata ir Svarba

Etiketas - tai nerašytos elgesio taisyklės, sukurtos tam, kad palengvintų socialines sąveikas. Tai tarsi visuotinai priimtų gero elgesio, bendravimo viešumoje taisyklių rinkinys, padedantis mums adaptuotis įvairiose kultūrose ir sėkmingai gyvuoti visuomenėje. Etiketas apima platų spektrą situacijų - nuo kasdienio bendravimo iki formalių renginių, ir padeda mums jaustis patogiai bei užtikrintai bet kurioje aplinkoje.

Etiketo tikslas - palengvinti asmeninį bei verslo srityje taikomą bendravimą. Išmokus bei įsisavinus etiketo taisykles, galime sustiprinti pasitikėjimą savimi, pagerinti komunikaciją su kitais ir tobulėti profesinėje srityje. Etiketo normos egzistuoja tam, kad palengvintų kasdienį mūsų gyvenimą. Kai žinome, kokių taisyklių turime laikytis, jaučiamės geriau ir galime susitelkti į kitus, mums svarbius gyvenimo aspektus. Dažniausiai geras manieras mes įgyjame šeimoje, tačiau šių socialinių įgūdžių išmokti niekada nevėlu. Įsisavinus šiuos etiketo niuansus galėsite sėkmingai dalyvauti darbo pokalbyje, oficialioje vakarienėje ar tarptautiniuose verslo susitikimuose.

Pagrindinės Etiketo Taisyklės

Etiketas apima daug skirtingų sričių, pradedant nuo bendravimo ir baigiant elgesiu prie stalo. Štai keletas pagrindinių taisyklių, kurias verta įsiminti:

Mandagumas ir Pagarba

• Pagarba kitiems žmonėms: Vaikai turi išmokti pagarbos kitiems svarbą. Tai apima tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių pagarbą.
• Mandagūs žodžiai ir frazės: Vaikai turi išmokti naudoti paprastas, tačiau svarbias frazes, tokias kaip „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „prašom“. Tai ne tik rodo gerą auklėjimą, bet ir suteikia vaikams pasitikėjimo savo santykiuose su kitais.
• Kreipimasis į kitus: Į kiekvieną žmogų, sulaukusį 12 metų, reikia kreiptis „Jūs“. Atgrasu, kai žmonės sako „tu“ padavėjams ar vairuotojams. Net į žmones, kuriuos gerai pažįstate, biure geriau kreiptis „jūs“, o „tu“ - tik kai liekate dviese. Išimtis - jei esate bendraamžiai ar artimi draugai.
• Atsiprašymas už klaidas: Vaikai turi išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, kai jie padaro ką nors netinkamo. Atsiprašymas yra svarbi savikontrolės ir atsakomybės dalis, kuri padeda sušvelninti įtampą ir išlaikyti draugiškus santykius.
• Sakykite komplimentus: Svarbu ne tik padėkoti, bet ir patiems parodyti gražų gestą pamaloninant kitus asmenis komplimentais ir pagyrimais. Tai padės sukurti glaudesnį ryšį su jums svarbiu žmogumi, ar tiesiog, jį pradžiuginti.

Bendravimo Įgūdžiai

• Klausymosi gebėjimas: Klausymasis yra labai svarbi etiketo dalis, nes tai rodo, kad vaikas vertina kitų nuomonę ir skiria dėmesį. Vaikai turi išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausytis, kai kiti dalijasi savo mintimis, jausmais ar pasakojimais.
• Kalbėkite atsargiai: Atkreipkite dėmesį į savo žodžius, nes jie yra laikomi galinga priemone kuriant ir griaunant santykius. Jei norite paklusti etiketo normoms - kalbėkite maloniai ir atsargiai, išlaikykite atvirą kūno kalbą.
• Pokalbio temos: Šventiška vakarienė turi teikti malonumą visiems svečiams, tad pokalbis turėtų būti lengvo, malonaus turinio. Reikėtų vengti aršias diskusijas provokuojančių temų - nedera kalbėti apie religiją, politiką, pinigus, labai asmeniškus ir privačius dalykus.
• Apkalbos: Aptarinėti žmones už jų nugarų, tai yra, apkalbinėti, yra neleistina. Negalima blogai kalbėti apie artimuosius, ypač aptarinėti vyrus, kaip pas mus įprasta.

Elgesys Prie Stalo

• Servetėlė: Servetėlę reikėtų dailiai išsilankstyti ir pasidėti ant kelių. Jeigu vakarienės metu tenka išeiti, tai servetėlę dera padėti ant kėdės sėdimosios dalies, o grįžus grąžinti ant kelių.
• Teisingas įrankių naudojimas: Šventiškai serviruojant stalą įrankiai sudedami į tvarkingą eilutę, valgant jie imami iš eilės: nuo išorės į lėkštės pusę, t.y. atnešus pirmąjį patiekalą jam naudojami kraštiniai įrankiai. Pavyzdžiui, jeigu valgysite sriubą, tuomet - žuvies užkandį, o paskiausiai - kepsnį, tai kairėje, arčiausiai lėkštės bus padėta šakutė mėsai, kiek toliau - šakutė žuviai. Atitinkamai, dešinėje, arčiausiai lėkštės gulės peilis mėsai, peilis žuviai ir šaukštas sriubai. Virš lėkštės, įprastai kiek kairiau kartais būna padėta nedidelė lėkštelė su peiliuku - tai lėkštė duonai ir peilis sviestui. Pasiimkite norimos duonos ir peiliuku atsipjaukite gabaliuką sviesto, pasidėkite ant lėkštės.
• Lėtas valgymas: Stenkitės valgyti neskubant, mėgaukitės maistu.
• Tyla: Stenkitės valgyti kuo tyliau, nečepsėti, nešlerpkite, garsiai nesiurbkite.
• Valgis ir kalbėjimas: Venkite kalbėti pilna burna.
• Lėkščių padavimas: Norėdami pasiekti toliau esantį salotų dubenį, duonos lėkštę ar pan. nepersisverkite per visą stalą, leiskite kitiems jums asistuoti, o taip pat būkite dėmesingas ir pasisiūlykite padėti kitiems valgytojams.
• Įrankių padėtis vakarienės metu: Jeigu valgymo metu darote pertrauką, įrankius padėkite ant lėkštės A forma, šakutės dantukus nukreipdami žemyn. O jeigu valgyti baigėte, įrankius sudėkite vieną šalia kito, ties 4 arba 5 valanda, šakutės dantukus nukreipę viršun.

Apranga ir Išvaizda

• Naminiai drabužiai: Tai patogūs, bet padoriai atrodantys kelnės ir megztinis. Chalatai ir pižamos skirti ryte nueiti iki vonios, o vakare - iš vonios į miegamąjį.
• Papuošalai: Pagal tarptautinį protokolą bendras papuošalų skaičius neturi viršyti trylika vienetų, įskaitant juvelyrines sagas. Ant pirštinių nedėvimi žiedai, bet leidžiama dėvėti apyrankes. Kuo tamsiau lauke, tuo brangesni papuošalai.

Elgesys Viešumoje

• Dėmesys asmeninei erdvei: Vaikai turi išmokti gerbti kitų asmeninę erdvę. Tai reiškia, kad jie turi suprasti, kada galima prisiliesti prie kito žmogaus, o kada reikia gerbti jo norą būti atokiau.
• Mobilusis telefonas: Ant stalo turėtų būti tik maistas, taurės, lėkštės, įrankiai, o štai šalia pasidėti mobilųjį telefoną, raktus ar pan. - blogas tonas. Vakarienės metu telefoną (ar bent jau skambučio garsą) derėtų išjungti. Jeigu laukiate svarbaus skambučio ir privalote atsiliepti, būtina visų atsiprašyti, nueiti į kitą patalpą, atsiliepti ir pasikalbėti.
• Automobilyje: Automobilyje prestižiškiausia vieta yra už vairuotojo, ją užima moteris, vyras sėda šalia jos, o išlipdamas iš automobilio laiko duris ir paduoda moteriai ranką. Jei vyras sėdi už vairo, moteriai taip pat geriau sėdėti už jo nugaros. Tačiau, kur moteris bebūtų sėdinti, vyras turi atidaryti jai duris ir padėti išlipti.
• Viešasis transportas: Jei keliaujate viešuoju transportu ir matote silpnesnės sveikatos, garbaus amžiaus asmenį ar nėščiąją - vadovaujantis etiketu yra priimta, jog tam asmeniui derėtų pasiūlyti savo vietą.
• Kultūriniai renginiai: Atėjus į kiną, teatrą ar koncertą, į savo vietas reikia eiti tik veidu į sėdinčiuosius. Pirmas eina vyras.

Kitos Svarbios Taisyklės

• Niekada neikite į svečius prieš tai nepaskambinę: Jei pas jus užsuko iš anksto neįspėję, galite sau leisti būti su chalatu ir suktukais.
• Skėtis: Skėtis niekada nedžiovinamas išskleistas - nei biure, nei svečiuose. Jį reikia suskleisti ir įdėti į specialų stovą arba pakabinti.
• Rankinė: Rankinės negalima dėti ant kelių ar ant savo kėdės. Mažą puošnų rankinuką ar delninę galima pasidėti ant stalo, didelę rankinę pakabinti ant kėdės atkaltės arba padėti ant grindų, jei nėra specialios kėdutės (tokias dažnai paduoda restoranuose). Portfelis dedamas ant grindų.
• Padėjimas ir bendradarbiavimas su kitais: Mokykite vaikus būti draugiškais, dalytis ir padėti kitiems, nes tai ne tik gerina santykius, bet ir formuoja atsakingą elgesį.
• Punktualumas: Vienas iš siekiamiausių žmogaus bruožų yra punktualumas. Taip parodote, jog gerbiate kitų laiką ir poreikius. Svarbu, kad atvyktumėte iš tiesų sutartu laiku, nes vėlavimas rodo pagarbos ir supratimo trūkumą, tačiau atvykus per anksti - kitus galite pastatyti į nemalonią padėtį.
• Sąskaitos apmokėjimas: Šventinės vakarienės metu sąskaitą turėtų apmokėti organizatoriai, šventės šeimininkai, kurie ir sukvietė svečius. Jiems derėtų iš anksto susitarti su padavėju, kad sąskaita būtų pateikta tik jiems. Jeigu vakarieniauja bičiulių kompanija, kuri susitarusi sąskaitą pasidalinti, to nederėtų daryti viešai, restorane. Jei jūs ištariate frazę „Aš jus kviečiu“ - tai reiškia, kad mokate jūs. Jei moteris pasikviečia verslo partnerį į restoraną, moka ji. Kita formuluotė: „Nueikime į restoraną“ - tokiu atveju kiekvienas moka už save, ir tik jei vyras pats pasisiūlo sumokėti už moterį, ji gali sutikti.
• Dietos: Garsiai skelbti, kad laikotės dietos - prastas tonas. Juo labiau negalima atsisakyti patiekalų, kuriuos siūlo svetinga šeimininkė. Būtinai pagirkite jos kulinarinius talentus, ir jei nenorite, galite nieko nevalgyti. Taip pat reikia elgtis ir su alkoholiu. Neverta visiems skelbti, kodėl jums negalima gerti. Paprašykite balto sauso vyno ir trumpam priglauskite taurę prie lūpų.

Etiketas Skirtingose Situacijose

Etiketas gali skirtis priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, etiketas verslo susitikime skirsis nuo etiketo vakarienėje su draugais. Svarbu atsižvelgti į aplinką ir elgtis atitinkamai.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

• Ofiso etiketas: Jis nurodo, kaip asmuo turėtų elgtis, kol jis yra darbe. Kiekvienas dirbantysis organizacijoje turi išlaikyti padorų elgesį.
• Vestuvių etiketas: Vestuvės yra ypatingas įvykis kiekvieno žmogaus gyvenime. Svečiai, dalyvaujantys vestuvių šventėje turėtų užtikrinti, kad jų elgesys yra neišsišokantis.
• Susitikimų etiketas: Šis etiketas nurodo stilius, kuriuos reikia pasirinkti, kai asmuo dalyvauja bet kokio tipo susitikime, seminare, pristatyme ir pan.
• Telefono etiketas: Bendraujant su kitu asmeniu telefonu būtina žinoti, kaip teisingai tai daryti. Telefono etiketas nurodo, kaip asmuo turėtų kalbėti telefonu. Niekada neverskite kito žmogaus ilgai laukti pokalbio. Visuomet pasisveikinkite su pašnekovu.
• Vonios etiketas: Toks etiketas nurodo taisyklių rinkinį, kurio asmuo turi laikytis naudodamasis viešaisiais ar biuro tualetais.

Kaip Mokyti Etiketo?

Geriausias būdas išmokyti etiketo - rodyti pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir kiti artimieji patys laikytųsi etiketo taisyklių. Taip pat galite kalbėtis su vaikais apie etiketą, paaiškinti jiems, kodėl svarbu elgtis mandagiai ir pagarbiai. Skatinkite vaikus naudoti „prašau“ ir „ačiū“ tiek namuose, tiek viešoje erdvėje. Padėkite jiems suprasti, kad malonūs žodžiai atveria duris į draugiškus santykius.

Socialinės Normos Ir Jų Funkcijos

Socialinės normos funkcija - padėti atskirti, kas priklauso ir kas nepriklauso konkrečiai socialinei grupei. Elgdamasis taip, kaip grupė mano esant tinkama, individas parodo kitiems žmonėms (ir sau), kad jis priklauso grupei. Socialinės normos vykdymas pagrįstas abipuse nauda ir valstybės ar visuomenės poveikio priemonėmis. Socialinės normos nėra universalios, jos nuolat kinta ir tam tikros kultūros, socialinės klasės ar socialinės grupės atstovams priimtinos tam tikromis aplinkybėmis. Socialinės normos reguliuoja socialinę elgseną ir atlieka socialinės kontrolės (garantuoja socialinės normos laikymąsi) funkciją. Nesilaikantiems socialinių normų gali būti taikomos socialinės sankcijos, tai yra socialinių normų laikymąsi garantuoja kitų asmenų potenciali reakcija į jų nesilaikymą. Socialinių normų esmę sudaro taisyklių galiojimo sąlygos, elgsenos būdas ir sankcijų numatoma poveikio už atitinkamą elgseną priemonė. Socialines normas kuria valstybė ar konkreti organizacija, siekdama įgyvendinti tos organizacijos, kolektyvo ar visos visuomenės savireguliaciją. Visos socialinės normos kyla iš tam tikro autoriteto ir standartizuoja žmonių elgseną - nustato jų teisių ir pareigų santykį. Elgsenos standartizavimo tikslas - vienodo teisinio veiksmingumo priemonėmis apsaugoti visų žmonių teises ir garantuoti jų įgyvendinimą. Socialinės normos reguliuoja socialinius santykius, leidžia suderinti priešingų požiūrių žmonių interesus, prisideda prie visuomenės kultūros ir sukuria sąlygas jai plėtotis, atlieka informavimo funkciją, leidžia žmonėms sužinoti, kokios elgsenos iš jų tikimasi. Socialinės normos yra subjektyvaus pobūdžio, nes jų turinį veikia jų kūrėjų įvairios pozicijos. Socialinėje grupėje socialinės normos įsitvirtina dvejopai: jos užrašomos ir patvirtinamos oficialiai (įstatymais ir teisės kitais aktais) arba (dažniausiai) yra neformalios ir formuojasi pamažu (pavyzdžiui, socialinė norma yra viešajame transporte užleisti vietą vyresniems ar neįgaliems žmonėms). Socialinių normų formavimasis aiškinamas biologinėmis priežastimis, žmonių sąveikos sisteminiu ir pažintiniu (kognityviniu) aspektais.

Aprašomosios Ir Nurodomosios Socialinės Normos

Skiriama aprašomosios, arba elgsenos, ir nurodomosios, arba nuostatų, socialinės normos. Aprašomosios socialinės normos reiškia socialinei grupei būdingą įprastą elgseną tam tikromis aplinkybėmis. Nurodomosios socialinės normos - tam tikrai kultūrai būdingas suvokimas, kas yra priimtina ir nepriimtina, socialinės grupės bendri įsitikinimai ir lūkesčiai dėl jos atstovų elgsenos įvairiomis aplinkybėmis, nerašytos taisyklės, nustatančios, ko negalima daryti ar kaip negalima elgtis.

Socialinių Normų Rūšys

Pagal atsiradimo ir taikymo pobūdį skiriama dorinės (dorovė, moralė), paprotinės (papročiai), korporatyvinės (korporatyvizmas), ekonominės, politinės, religinės, teisinės (susijusios su teisės normomis), ekologinės (reguliuoja santykius gamtos apsaugos srityje) socialinės normos.

• Dorinės socialinės normos: išreiškia žmonių požiūrį į dvasines kategorijas (gėrį, grožį, teisingumą, orumą ir kita), visuomenėje vyraujančias nuostatas.
• Paprotinės socialinės normos: įsitvirtino jas dažnai taikant visuomenės praktikoje ir yra vienos seniausių ir konservatyviausių elgsenos reguliuotojų (pavyzdžiui, rankos paspaudimas), panašios į dorines socialinės normos. Specifinių požymių įgijusios paprotinės socialinės normos tampa teisinėmis, jas gina valstybė (kartais pasitelkdama tam tikras prievartos formas).
• Korporatyvinės socialinės normos: reguliuoja santykius įvairiose visuomeninėse, nevyriausybinėse organizacijose, judėjimuose, nustato jų narių elgsenos standartus, teises, pareigas ir atsakomybę, apibrėžia veiklos ir struktūrinius principus. Šių socialinių normų dažniausiai laikomasi savanoriškai, nes tikima jų teisingumu. Tokios socialinės normos negali prieštarauti teisės ir doros normoms, todėl valstybė turi jas kontroliuoti.
• Ekonominės socialinės normos: reguliuoja santykius ekonomikos srityje, yra susijusios su nuosavybės formų sąveika, gamyba, materialių gėrybių paskirstymu ir naudojimu.
• Politinės socialinės normos: reguliuoja socialinių grupių, tautų, piliečių, valstybės santykius, yra susijusios su kova dėl valdžios ir jos sprendimų įgyvendinimo, taip pat su tarptautiniais santykiais ir politinių sistemų kitomis grandimis. Tokios socialinių normų išraiškos formos - manifestai, politinės deklaracijos, politinių partijų ir politikų veikla.
• Religinės socialinės normos: - tai specifiniai apeiginiai (apeigos) veiksmai, reguliuojantys santykius religijos srityje. Religinio pobūdžio raštuose, kanonuose įtvirtinti tikinčiojo elgsenos standartai. Kai kuriose teokratinėse valstybėse vyraujanti religija įtvirtina ir teisinę tradiciją.

Teisės Normos

nòrma (lot.), elgesio taisyklė, reguliuojanti tam tikrus visuomeninius santykius. Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones skiriamos: techninės (reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį), socialinės normos (reguliuoja žmonių tarpusavio santykius), socialinės techninės (pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės), religinės (reguliuoja žmonių elgesį pagal tam tikrus religijos reikalavimus) normos. Teisės moksle svarbiausios yra socialinės normos. Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, skiriamos teisės normos (reikšmingiausios), moralės, paprotinės (papročiai), visuomeninių organizacijų (korporatyviosios) normos. Jų laikymąsi, priklausomai nuo rūšies, garantuoja įprotis, abipusė nauda, valstybinės ar visuomeninės poveikio priemonės.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

Moralės Normos Ir Teisės Normos

Moralės normos atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą, išreiškia visuomenės požiūrį į įvairias vertybes (pavyzdžiui, gėrį, blogį, teisingumą, pareigą, garbę) ir dažniausiai yra nerašytos. Jų laikymuisi įtakos turi sąžinė, autoritetas, visuomeninio poveikio priemonės (visuomeninis pasmerkimas už amoralų elgesį), naudingumas, pasmerkimo baimė. Moralės normų laikymasis priklauso nuo asmens principų, tradicijų, auklėjimo ir socialinės aplinkos.

Moralės ir teisės normos glaudžiai susijusios, bet moralės normai prieštaraujantis elgesys ne visuomet prieštarauja teisės normai (pavyzdžiui, per brangiai pardavus pigiau įsigytą automobilį artimam giminaičiui būtų pažeistos moralės normos nekalbėk netiesos ir mylėk savo artimą kaip save patį, bet ši veika neprieštarauja teisės normai). Yra sričių, kurias reguliuoja teisės, bet nereguliuoja moralės normos (pavyzdžiui, Lietuvos civilinio proceso kodekse įtvirtintas reikalavimas procesinį dokumentą paduodančiam asmeniui jame pasirašyti ir nurodyti jo surašymo datą negali būti vertinamas kaip moralus ar amoralus, nes jis nėra tiesiogiai susijęs su kitų asmenų teisėmis). Ir teisės, ir moralės normos reguliuoja žmonių socialinį elgesį, dažnai sutampa jų turinys ir tikslai (pavyzdžiui, jose įtvirtinami draudimai žudyti, vogti ir kita). Skirtumus lemia kilmė (moralės norma tampa elgesio taisykle, kai dauguma visuomenės narių ją įsisąmonina ir ima pagal ją norminti kasdienį savo elgesį, o teisės normas leidžia ar sankcionuoja valstybė, nustatyta tvarka įsigaliojusi teisės norma tampa visuotinai privaloma), reguliavimo mastas (moralės normos reguliuoja platesnį visuomeninių santykių ratą, taip pat meilę, draugystę ir kitas sritis, kurių nereguliuoja teisės normos), teisių ir pareigų detalizavimo laipsnis (teisės normos yra griežčiau apibrėžtos, nurodyti teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai, o moralės normos dažniausiai išsako bendrą pareigą, pavyzdžiui, nevok, nežudyk), išraiškos forma (moralės normos, kitaip nei teisės normos, nefiksuojamos teisės aktuose, neturi griežtos sistemos, neskirstomos į šakas, institutus ir kita), būdai, kuriais garantuojamas normų vykdymas (teisės normų vykdymas garantuojamas abipuse nauda ir valstybės prievarta, moralės normų - visuomenės poveikio priemonėmis).

Paprotinės Normos

Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį, tapusi žmonių įpročiu (pavyzdžiui, etiketo, įvairių apeigų norma). Paprotinės normos susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos, jų laikymosi nereikia papildomai garantuoti. Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.

Korporatyvinės Normos

Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos (visuomeninės organizacijos, politinės partijos, susivienijimo ir kitų) nariams privalomos elgesio taisyklės (pavyzdžiui, organizacijos įstatai, statutas). Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kita).

Teisės Normų Skirstymas

Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba šakinę normos priklausomybę) normos skirstomos į konstitucines, administracines, baudžiamąsias, civilines, darbo, finansų ir kt.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

• Dispozityvios teisės normos: - nustato elgesio variantą, tačiau neperžengiant įstatymo ribų teisės subjektams suteikiama teisė pasirinktinai, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, reguliuoti savo tarpusavio santykius susitarimo pagrindu. Tai būdinga civilinėje teisėje.
• Rekomendacinės teisės normos: kurios nustato valstybės ar visuomenės požiūriu pageidautino elgesio variantus, tačiau tai tėra tik rekomendacinio pobūdžio normos ir teisės subjektai turi teisę, atsižvelgdami į šių normų rekomendacinį pobūdį, pasirinkti jiems tinkamą teisėtą elgesio variantą, įvertinę savo galimybes, kompetencijos ribas bei atsižvelgiant į kitas realiai susiklosčiusias sąlygas.
• Reguliacinės teisės normas: - nustato teisinio santykio dalyviams turiningąsias teises ir pareigas. Tai konstitucijos, administracinės, civilinės, šeimos, ekologinės ir kitų teisės šakų normos. Jų nustatytų pareigų vykdymo privalomumą garantuoja sankcijas nustatančios normos.
• Sankcijas nustatančios normos: kurios dar kitaip, ypač teisinėje literatūroje, gali būti vadinamos apsauginėmis. Su pastaruoju šių normų pavadinimu nesutinka prof. A. Vaišvila ir mano, jog jis yra netikslus, nes pvz., reguliacinės teisės normos taip pat yra apsauginės. Profesorius teigia, kad žmogaus teisės saugomos ne tik nustatant sankcijas, bet ir reguliuojant žmonių santykius. Manytume, prof. A. Vaišvila nėra teisus šiuo atveju, nes reguliacinių teisės normų paskirtis tinkamai sureguliuoti visuomeninius santykius, tam kad apsaugines funkcijas vykdančios teisės normos būtų kuo tiksliau taikomos. Todėl, norėtume sutikti su kai kurių teoretikų nuomone sankcijas nustatančias teisės normas tapatinti su apsauginės teisės normomis.

#

tags: #elgesio #normos #tiesiogiai #arba #netiesiogiai