Šiame straipsnyje nagrinėjama specialių elgesio saugumo taisyklių samprata, apibrėžimas ir svarbūs aspektai, remiantis teisės aktų analize ir teismų praktika. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aktualiomis baudžiamosios teisės nuostatomis ir ekspertų komentarais.
Baudžiamojo Kodekso Aspektai: Narkotinių ir Psichotropinių Medžiagų Platinimas
Baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, kuris atskiria šias veikas, yra tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas.
Tikslo Platinti Apibrėžimas
Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra būtinasis BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos sudėties požymis. Tai reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Šis tikslas yra vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant visus surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.
Įrodinėjimo Būdai
Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, didelę reikšmę turi šie veiksniai:
- Medžiagų kiekis
- Jų įgijimo, laikymo ir suradimo aplinkybės
- Paruoštų vartoti dozių skaičius
- Ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas
- Ar anksčiau jas yra platinęs
- Ar buvo kontaktų su vartotojais
- Kiti objektyvūs bylos duomenys
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.) šie kriterijai yra nuolat pabrėžiami.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Eksperto Komentaras
Doc. dr. R. Merkevičius pabrėžia, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis kriterijus, leidžiantis atskirti BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tikslas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, įskaitant medžiagų kiekį, įgijimo aplinkybes ir kitus svarbius faktus.
Viešosios Tvarkos Pažeidimas
BK 284 straipsnis apibrėžia viešosios tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti veikos padarinius - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
Padarinių Nustatymas
Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Aplinkinių Reakcija
Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, atsižvelgiama ir į aplinkinių reakciją, nukentėjusiųjų skaičių ir neteisėtų veiksmų trukmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Padarinių konstatavimas rodo, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
Tyčios Apibrėžimas
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009).
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Asmeninės Paskatos
Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).
Įžūlus Elgesys
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu.
Eksperto Komentaras
Doc. dr. R. Merkevičius pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veiksmų nepagarbą aplinkiniams ir numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Jis taip pat pabrėžia, kad asmeninio pobūdžio paskatos nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams.
Būtinoji Gintis
Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, apibrėžta BK 28 straipsnyje. Tai situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.
Sąlygos
Būtinosios ginties taikymui būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas:
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
- Kėsinimasis turi būti pavojingas
- Kėsinimasis turi būti realus
- Kėsinimasis turi būti akivaizdus
Kėsinimosi Pavojingumas
Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.
Realumas ir Akivaizdumas
Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010 ir kt.).
Muštynės
Esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kai abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau.
Eksperto Komentaras
Doc. dr. R. Merkevičius pabrėžia, kad esant muštynėms, kai abi pusės yra puolančiosios, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejus, kai viena pusė nutraukia muštynes, o kita tęsia puolimą.
Apeliacinis Skundas
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).
Motyvuotos Išvados
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
Eksperto Komentaras
Doc. dr. R. Merkevičius pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus nereiškia, kad reikia pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Kiti Aspektai ir Naujienos
Be teisės aktų ir teismų praktikos analizės, svarbu atkreipti dėmesį į kitus aspektus ir naujienas, susijusias su saugumu ir teisėsauga.
Smurto Formos
Fizinio ir seksualinio smurto apraiškos visuomenėje atpažįstamos gana akivaizdžiai, tačiau psichologinę prievartą atpažinti sunkiau, nors būtent ji yra dažniausia priežastis, dėl kurios nukentėjusieji kreipiasi pagalbos. Taip pat sparčiai auga ekonominio ir technologijomis grįsto smurto atvejų skaičius.
Eismo Saugumas
Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Laikytis visų taisyklių yra būtina, nes toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Kelionė automobiliu gali būti emocinis iššūkis vairuotojui, todėl svarbu tinkamai pasiruošti kelionei ir vengti streso.
tags: #specialios #elgesio #saugumo #taisykles #apibrėžimas