Įvadas
Paauglystė - sudėtingas laikotarpis, kupinas iššūkių, ieškojimų ir permainų. Šiuo metu paaugliai susiduria su fiziniais, emociniais ir socialiniais pokyčiais, kurie gali sukelti įvairių sunkumų, įskaitant elgesio problemas. Šiame straipsnyje nagrinėjamos elgesio problemos paauglystėje, ypatingą dėmesį skiriant mentalizacijai - gebėjimui suprasti savo ir kitų vidines būsenas - ir trauminėms patirtims, kurios gali turėti didelės įtakos paauglių elgesiui.
Elgesio Problemos Paauglystėje: Problemos Apibrėžimas
Elgesio problemos paauglystėje apima įvairius sunkumus, tokius kaip agresyvus elgesys, taisyklių laužymas, mokyklos nelankymas, narkotinių medžiagų vartojimas ir kt. Šie sunkumai gali būti susiję su įvairiais veiksniais, įskaitant biologinius, psichologinius ir socialinius. Tačiau svarbu suprasti, kad elgesio problemos dažnai yra simptomas gilesnių problemų, tokių kaip emociniai sunkumai, trauminės patirtys ar sunkumai šeimoje.
Mentalizacija ir Elgesio Problemos
Mentalizacija, arba gebėjimas suprasti savo ir kitų mintis, jausmus ir ketinimus, yra labai svarbus socialiniam funkcionavimui. Paaugliai, turintys gerus mentalizacijos įgūdžius, geriau supranta save ir kitus, todėl jiems lengviau kurti ir palaikyti santykius, spręsti konfliktus ir prisitaikyti prie socialinių situacijų. Tačiau paaugliai, turintys mentalizacijos sunkumų, gali netinkamai interpretuoti kitų žmonių elgesį, reaguoti neadekvačiai ir susidurti su sunkumais socialinėje sąveikoje, kas gali pasireikšti elgesio problemomis.
Tyrimai apie Mentalizaciją ir Elgesio Problemas
Mokslinėje literatūroje atkreipiamas dėmesys į galimas internalių sunkumų ir mentalizacijos sąsajas, tačiau negausių pradinių tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Ypač mažai yra žinoma apie galimas internalių sunkumų ir mentalizacijos sąsajas paauglystėje. Vienas žvalgomojo tyrimo tikslas buvo įvertinti paauglių internalių sunkumų ir mentalizacijos sąsajas. Tyrime dalyvavo 64 paaugliai (40 merginų ir 24 vaikinai), kurių amžius 13-17 m. Paauglių mentalizacijai vertinti taikytas Vidinių būsenų atpažinimo iš akių testas (vaikų versija) ir Situacinės istorijos, paauglių internalius sunkumus vertino tėvai - užpildė 6-18 metų vaiko elgesio aprašą. Rezultatai parodė, kad nerimastingumas / depresiškumas, užsisklendimas / depresiškumas ir bendri internalūs sunkumai nėra susiję su mentalizacijos netikslumais paauglystėje. Didesnės paauglių somatinės problemos yra susijusios su tikslesniu kitų žmonių elgesio paaiškinimu.
Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkų grupės 2017-2018 metais vykdytas projektas Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ rėmuose atskleidė, kad trauminę patirtį patyrę vaikai auga nuolatinio trūkumo režimu. Trauma pirmiausia yra kliūtis santykiams su kitais žmonėmis, kurie įprastoje raidoje vaikui sukuria saugų pagrindą tyrinėti, įgyti įgūdžių, suprasti savo ir kitų vidines būsenas, susieti jas elgesiu. Šie gebėjimai būtini įvardinti ir reflektuoti įvairias savo patirtis, taip pat ir traumines, nes jie užtikrina galimybes tas patirtis įveikti jas perdirbant. Taigi mentalizacija kaip gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu tampa nuo neigiamos patirties apsaugančiu resursu.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Trauminės Patirtys ir Elgesio Problemos
Trauminės patirtys, tokios kaip fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, nepriežiūra ar netektis, gali turėti ilgalaikį poveikį paauglių psichologinei būklei ir elgesiui. Trauminės patirtys gali sutrikdyti smegenų vystymąsi, paveikti emocijų reguliavimo, santykių kūrimo ir problemų sprendimo įgūdžius. Paaugliai, patyrę traumų, gali būti labiau linkę į elgesio problemas, tokias kaip agresija, impulsyvumas, narkotinių medžiagų vartojimas ir savižala.
Traumos ir Asocialus Elgesys
Daugybėje tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuojamas stiprus tiesioginis ryšys tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Traumą patiriantys vaikai auga nuolatinio trūkumo režimu. Santykių traumos, kurias paaugliai yra patyrę iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra. Dar svarbiau tai, jog žalą vaikas patiria iš artimo žmogaus, dažniausiai iš prieraišumo asmens. Trauma yra pagrindinė kliūtis kurti svarbius santykius, kurie labai anksti suteikia vaikui paramą. Plačiausia prasme traumą galime suprasti kaip patyrimą, per kurį žmogus paverčiamas objektu (kieno nors įniršio auka, gamtos stichijos auka, kieno nors psichologinio ribotumo auka).
Traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga ir skausminga tokios patirties pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Tokiam patyrimui kartojantis vaikas (tiek mažas, tiek didesnis) negali suprasti, kas vyksta ir priimti savo emocinio patyrimo. Čia ir dabar jis nuolat jaučiasi bejėgis. Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus.
Socialinis Nerimas, Mentalizacija ir Trauminė Patirtis
Socialinis nerimas - aktuali problema, paprastai prasidedanti jau ankstyvoje paauglystėje ir įvairiapusiškai trikdanti asmens funkcionavimą. Analizuojant nerimo raidai svarbius veiksnius, tyrimai atskleidžia ryšį tarp vaikystės trauminių patirčių bei socialinio nerimo vėlesniame amžiuje. Socialiniam nerimui būdingos klaidingos kitų asmenų elgesio interpretacijos, tad tai gali būti susiję su paauglio gebėjimu interpretuoti savo ir kitų poelgius.
Tyrimo dalyviai buvo 680 11-14 m. paaugliai (331 vaikinas ir 349 merginos) iš skirtingų Lietuvos mokyklų bei globos namų. Trauminė patirtis yra susijusi su prastesne mentalizacija, vertinta kaip reflektyvioji funkcija, bei aukštesniais socialinio nerimo įverčiais. Aukštesni socialinio nerimo įverčiai yra susiję su prastesne reflektyviąja funkcija. Nustatyta, jog trauminės patirties ir socialinio nerimo sąsaja kinta esant skirtingam paauglio mentalizacijos lygiui: kuo geresnė mentalizacija, tuo silpnesnis ryšys tarp smurto patyrimo ir socialinio nerimo paauglystėje.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Minimalios Priežiūros Priemonės (MPP)
MPP gali būti skiriamos vaikams, kuriems dėl amžiaus ar padarytos veikos pobūdžio dar negali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė bei vaikams, kurių elgesys daro žalą, kelia pavojų aplinkiniams ar sau, kurie nuolat nesimoko, nelanko mokyklos. Vaiko minimali priežiūra apibrėžiama kaip vaikui teikiama socialinė pedagoginė, psichologinė, specialioji pedagoginė, informacinė ar kita pagalba, kuria siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių. Taigi, šie paaugliai pirmiausia apibūdinami kaip elgesio problemų, kurias būtina koreguoti, turintys jaunuoliai.
MPP Efektyvumas
Pastaruoju metu atliktose kitų Lietuvos mokslininkų analizėse pastebėta, kad neretai šių priemonių skyrimas nepasiekia pageidaujamo efekto. Paaugliai ir jaunuoliai dažnai pakartotinai patenka į teisėsaugos ir Vaiko gerovės komisijų dėmesį. Viena galimų prielaidų, kuriomis iš dalies galime aiškinti MPP neefektyvumą - kad dažnai jų skyrimas yra suvokiamas kaip bausmė. Probleminis, asocialus paauglių ir jaunuolių elgesys aplinkinių greitai pastebimas, į jį neįmanoma nereaguoti ir normalu, kad jis sunkiai toleruojamas, tačiau itin retai į šiuos sunkumus žvelgiama kaip į ilgalaikio ir kompleksinio traumavimo padarinius, o jų dabartinis elgesys retai suprantamas kaip jų nepalankios raidos simptominė raiška.
Pagalba Paaugliams, Turintiems Elgesio Problemų
Svarbu suteikti paaugliams, turintiems elgesio problemų, kompleksinę pagalbą, kuri apimtų:
- Psichologinę pagalbą: individualią ar grupinę terapiją, kuri padėtų paaugliams suprasti savo emocijas, įveikti traumas ir išmokti konstruktyvių elgesio būdų.
- Šeimos terapiją: padėtų šeimoms spręsti konfliktus, gerinti komunikaciją ir kurti palaikančią aplinką.
- Socialinę pagalbą: padėtų paaugliams integruotis į visuomenę, įgyti socialinių įgūdžių ir rasti teigiamų užsiėmimų.
- Švietimą: informuoti paauglius ir jų tėvus apie elgesio problemas, mentalizaciją ir traumas.
Specialistų Svarba
Svarbu, kad specialistai (mokytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai), dirbantys su šiais vaikais, matytų ir pripažintų jų trauminę patirtį praeityje, suprastų, kaip ji atsiskleidžia dabartiniame paauglio elgesyje. Taip pat svarbu, kad specialistai gebėtų priimti šių jaunų žmonių nepasitikėjimą kitais žmonėmis kaip reakciją ateinančią iš jų praeities santykių.
Valgymo Sutrikimai ir Emocinė Būsena
Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija, bulimija ar persivalgymo sutrikimas, pasitaiko vis dažniau. Be to, paaugliai dar neturi brandaus suvokimo, kas jis ir koks jis yra žmogus. Tad kūnas tampa geriausiai matomu ir apčiuopiamu kriterijumi, pagal kurį paauglys vertina save lygindamasis su kitais. Valgymo sutrikimai yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi, tad svarbu kuo anksčiau pastebėti pirminius ženklus ir kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimai yra susiję su santykiais šeimoje, psichologinėmis problemomis, nepasitikėjimu savimi ir genetiniais faktoriais. Žinoma, žiniasklaida taip pat turi didelę įtaką, nes jaunystės, grožio kultas yra vis dar gajus. Todėl yra labai svarbu bendraujant su paaugliu, ypač jeigu tai mergina, pabrėžti jos geruosius charakterio bruožus, kurie ją puošia ir daro ypatingą.
Paauglių Pyktis ir Depresija
Paauglystė yra gyvenimo tarpsnis, kai bandoma atsiskirti nuo tėvų, paaugliui kyla noras prieštarauti viskam, ką pasako tėvai, o dažnai tai išreiškiama pykčio priepuoliais. Paauglio smegenys dar nėra tokios pačios, kaip suaugusio žmogaus. Jam sunku valdyti emocijas, kadangi smegenų sritis, atsakinga už savikontrolę, dar nėra pilnai išsivysčiusi. Užspausti pyktį nėra gerai, jis niekur nedingsta, bet yra labai svarbu mokytis jį reikšti tinkamai. Kad ir kaip sunku būtų pačiam tas emocijas suvaldyti, svarbu neišlieti jų ant vaiko, išlikti ramiam ir nepriimti paauglio pykčio asmeniškai.
Po pykčiu neretai slepiasi nepatenkinti poreikiai - ryšio, galios, laisvės, malonumo ar kiti. Vis dėlto, pyktis nėra tinkamas būdas gauti tai, ko nori. Todėl tėvų tikslas yra padėti paaugliui suprasti savo siekius bei rasti tinkamus būdus jų pasiekti. Išlikite ramus, pasakykite, kad kalbėsitės su juo tik tuomet, kai jo emocijos nurims. Kai užvaldo emocijos, konflikto tuo metu išspręsti beveik neįmanoma, nesvarbu, ar jis kyla su vaiku, paaugliu ar su antra puse.
Padidėjęs irzlumas, pasikeitęs paauglio elgesys gali byloti apie tai, kad jis turi sunkumų, tad reikėtų nepraleisti jų pro akis. Tai, ko paauglys nepasako žodžiais, išreiškia savo elgesiu. Taip pat pasikeitę miego, valgymo bei elgesio įpročiai, suprastėję pažymiai, sumažėjęs noras imtis veiklos - tai ženklai, kurie parodo, kad paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikia pagalbos.
Vertinimo Instrumentai
Tyrimuose naudojami įvairūs instrumentai, skirti įvertinti socialinį nerimą, mentalizaciją ir trauminę patirtį:
- Liebowitz socialinio nerimo skalė vaikams ir paaugliams (LSAS-CA): Skirta įvertinti socialinio nerimo sunkumą ir pobūdį.
- Reflektyviosios funkcijos klausimynas (RFQY): Vertina asmens gebėjimą suprasti savo ir kitų elgesį.
- Vaikystės patirčių klausimynas (VPK): Skirtas įvertinti patirtas traumas vaikystėje.
- Daugiamačiu kūno ir „savojo Aš“ sąsajų klausimynas: Vertina asmens požiūrį į savo kūną ir jo sąsajas su savęs suvokimu.
- Olandiškasis valgymo elgesio klausimynas: Skirtas įvertinti valgymo elgesio ypatumus, tokius kaip emocinis valgymas, apribotas valgymas ir išorinis valgymas.
- Patikslinta Vaikų Nerimo Skalė (PANiK): Apima įvairius nerimo aspektus, tokius kaip generalizuotas nerimas, socialinis nerimas, separacinis nerimas, panikos atakos ir specifinės fobijos.
tags: #elgesio #problemu #turinciu #paaugliu #mentalizacijos #ypatumai