Įvadas
Klimato kaita yra vienas iš didžiausių globalių iššūkių, reikalaujančių skubių ir mokslu grįstų sprendimų. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pateikė nemažai aplinkos tausojimą reglamentuojančių teisės aktų bei rekomendacijų, formuojančių klimato kaitos valdymo politiką. Lietuva, kaip ir kitos pažengusios pasaulio valstybės, susiduria su aplinkosauginėmis problemomis, tačiau džiugina visuomenės sąmoningumas ir iniciatyvos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos aplinką tausojančio elgesio psichologiniai mechanizmai, vykdomi tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje, bei iniciatyvos, skatinančios tvarų elgesį.
Aplinkos Psichologijos Tyrimų Centras MRU
Mykolo Romerio universitete (MRU) veikia Aplinkos psichologijos tyrimų centras, kuriame mokslininkai tiria aplinką tausojančio elgesio psichologinius aspektus. Aplinkos psichologija Lietuvoje yra nauja sritis, tačiau ji sparčiai populiarėja. Pagrindinis iššūkis - pagrįsti šios srities svarbą Lietuvos psichologijos mokslo bendruomenei ir nustatyti tyrimų kryptis. Centras siekia suteikti vertingos informacijos valstybinėms ir nevyriausybinėms institucijoms, dirbančioms su aplinkosauginėmis iniciatyvomis.
Tyrimų kryptys ir projektai
Nuo 2017 metų centre vykdomas projektas „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai“. Šio projekto tikslas - atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Projekto metu atliekamas reprezentatyvus Lietuvos namų ūkių tyrimas, kuriame dalyvauja paaugliai ir vienas iš jų tėvų.
Pirmojo tyrimo etapo metu siekiama:
- Įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą.
- Nustatyti aplinką tausojančio elgesio paplitimą.
- Nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius.
Remiantis gautomis išvadomis, bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos efektyvumas. Sukurta priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir elgesį. Taip pat projekto metu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Įstatymus leidžianti galia Kanto filosofijoje
Audros Balundės įžvalgos
Audra Balundė, MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkė, teigia, kad aplinką tausojančio elgesio tyrimai turi labai aiškų praktinį pritaikomumą. Ji pabrėžia, kad svarbu nustatyti, kokios aplinką tausojančio elgesio rūšys yra labiausiai paplitusios Lietuvoje ir ar jos vienodai paplitusios skirtingose amžiaus grupėse.
Aplinkosauginė Padėtis Lietuvoje ir Pasaulyje
Lietuva, kaip ir kitos pažengusios pasaulio ir Europos Sąjungos valstybės, susiduria su panašiomis problemomis:
- Vandens tarša pramonės atliekomis.
- Žemės nualinimas intensyvios žemdirbystės veikla.
- Miškų kirtimas.
- Lėtas judėjimas link atsinaujinančių energijos šaltinių.
- Perteklinis vartojimas.
Nors yra ir tokių problemų kaip gyventojų įprotis atsikratyti nereikalingais daiktais pamiškėse ar vandens telkiniuose, džiugina tai, kad Lietuvos visuomenė tampa vis sąmoningesnė. Žmonės kelia svarbius klausimus apie prekių kilmę, gamybos būdus ir perdirbimo galimybes. Taip pat buriasi į bendruomenes ir rengia aplinkosaugines iniciatyvas. Lietuvoje ir pasaulyje kuriami aplinkai draugiški verslai, generuojantys inovatyvias idėjas, pavyzdžiui, plastiko gaminimas iš žuvies pramonės atliekų ar būsto šildymo medžiagų gaminimas iš kavos atliekų.
Tėvų ir vaikų įtaka aplinką tausojančiam elgesiui
Tyrimai rodo, kad yra stiprūs ryšiai tarp tėvų ir jų vaikų moralinių ir tapatumo veiksnių, taip pat ir tarp tėvų ir vaikų elgesio, tokio kaip ekologiškų maisto produktų pirkimas, maitinimasis vegetariškai ir neperdirbamo plastiko rūšiavimas. Įdomu tai, kad panašus tyrimas Nyderlanduose nerado reikšmingų sąsajų tarp tėvų ir vaikų moralinių ir tapatumo veiksnių, o tai rodo, kad kultūrinis kontekstas gali turėti didelės įtakos.
Tarptautinis Bendradarbiavimas
MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centras bendradarbiauja su Aplinkos psichologijos tyrimų laboratorija Groningeno universitete Nyderlanduose, kuri yra viena lyderiaujančių laboratorijų šioje srityje pasaulyje. Ten atliekami tarpdisciplininiai tyrimai apie tai, kaip žmonės priima įvairias aplinkosaugines inovacijas, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą bendruomenėse ar savivaldžių elektrinių transporto priemonių integravimą į susisiekimo sistemas.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Inovacijų priėmimas visuomenėje
Tyrimai apie tai, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti aplinkosaugines inovacijas ir iniciatyvas, yra labai svarbūs diegiamų inovacijų sėkmei. Net ir labai naudingos naujovės gali būti atmestos, jei žmonės manyje, kad jos kelia pavojų ar yra žalingos. Tokiu atveju svarbu nustatyti nepriėmimo priežastis ir kurti praktikas, kurios leistų išsklaidyti nerimą keliančias abejones ar mitus.
Nyderlanduose, kur atsinaujinančios energijos šaltinių plėtra yra labiau pažengusi, tyrimai yra specifiškesni. Pavyzdžiui, vienas tyrimas siekė išsiaiškinti, kokiu paros metu bendruomenės, kurios naudoja atsinaujinančią energiją, sunaudoja daugiau energijos. Paaiškėjo, kad daugiausia energijos sunaudojama vakarais, kai žmonės grįžta iš darbo, o tai sukelia trikdžius sistemoje.
Asmeniniai Principai ir Praktikos
Audra Balundė išskiria keletą svarbių principų, kurie padeda jai kasdieniame gyvenime tausoti aplinką:
- Karjeros kelias turi sutapti su asmeniniais įsitikinimais ir vertybėmis.
- Turėti tikslą sistemingai keisti gyvenimo praktikas į labiau draugiškas aplinkai.
- Daiktai turi būti funkcionalūs ir patvarūs. Jei nėra galimybės įsigyti aplinkai draugiškos brangesnės alternatyvos, geriau palaukti.
- Būti kūrybišku ir gebėti kūrybiškai pažvelgti į situacijas ir daiktus. Tai leidžia pirkti mažiau.
- Neteisti ir nekritikuoti žmonių, kurie nesidomi aplinkos tausojimu. Geriau stengtis suprasti priežastis ir būti kūrybišku inicijuojant pokyčius.
- Domėtis aplinkosauginėmis naujovėmis.
- Pokyčius pradėti nuo savęs.
Plastiko Problema ir Paauglių Sąmoningumas
Plastiko butelių gamyba ir suvartojimas kasmet auga, tačiau jų perdirbimas siekia vos kelis procentus. Neperdirbti plastiko buteliai keliauja į sąvartynus ir vandenynus. Ironiška, tačiau vienam plastiko buteliui pagaminti sunaudojama apie tris litrus vandens, o kartais net iki 17 litrų.
2019 metais Tarptautinės Klimato Kaitos Komisijos susitikimo metu buvo parengtas dokumentas, kuriame nurodyta, kad Pasaulio valstybės turi imtis drastiškų priemonių, kad sustabdytų kylančią Žemės temperatūrą. Taip pat pabrėžiama, kad teisinio reguliavimo dokumentai ir siūlomi aplinkos problemų sprendimai turi būti pritaikyti konkrečiai šaliai, kontekstui ar net specifinei grupei, pavyzdžiui, paaugliams.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Lietuvos iniciatyvos ir paauglių žinios
Lietuva jau yra numačiusi bendrąsias gaires plastiko pakuočių vartojimo mažinimui, kurios yra įgyvendinamos per visuomenės švietimą, socialines reklamas, aplinkosaugines kampanijas ir ugdymo sistemą. Ypatingai svarbus segmentas yra jaunoji karta, nes jai teks mokytis prisitaikyti prie klimato kaitos bei taršos sukeltų problemų ir spręsti problemas, kurios buvo sukurtos buvusių kartų.
MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai aiškinasi, kiek Lietuvos paaugliai žino apie į aplinkos apsaugą orientuotas politikas ir kiek tai siejasi su jų ketinimu prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo. 2018 metais atliktame tyrime dalyvavo 508 paaugliai iš visos Lietuvos. Tyrimo metu paauglių buvo klausiama, kiek per pastarąjį mėnesį jie pastebėjo, kad Lietuvoje yra skatinama nevartoti geriamojo vandens buteliuose.
Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausia grupė (beveik 49 proc.) paauglių teigė, kad nepastebėjo, jog Lietuvoje yra skatinama nevartoti geriamojo vandens buteliuose. Tik apie 16 procentų paauglių buvo tikri, kad Lietuvoje yra skatinama mažinti geriamojo vandens buteliuose vartojimą.
Žinojimo įtaka elgesiui
Paaugliai, kurie teigė, kad jiems artimi žmonės buvo linkę skatinti juos vartoti mažiau vandens buteliuose, jautė tam tikrą pareigos jausmą nevartoti vandens buteliuose ir kur kas stipresnį ketinimą sumažinti savo suvartoto vandens buteliuose kiekį. Priešingai, tie jaunuoliai, kurie nepastebėjo, kad Lietuvoje yra skatinamas geriamojo vandens buteliuose vartojimo mažinimas, kur kas mažiau jautė socialinį spaudimą, asmeninį įsipareigojimą bei ketinimą elgtis tokiu būdu.
Šie rezultatai patvirtina, kad egzistuojančios politikos ir iniciatyvos turi poveikį, tačiau jaunuoliai pirmiausia turi žinoti apie jas.
tags: #elkis #tvariai #psichologiniai #aplinka #tausojancio #elgesio