Visame pasaulyje milijonai žmonių aukoja savo laiką ir energiją, reguliariai ir neatlygintinai slaugydami artimuosius, šeimos narius ar draugus. Šis nesavanaudiškas darbas dažnai apima ne tik fizinę priežiūrą, bet ir emocinę paramą, kuri gali būti itin išsekinti. Beveik 2 iš 5 asmenų nežino, kur kreiptis pagalbos ar patarimų, jei tektų slaugyti šeimos narį. Todėl itin svarbu, kad mes, kaip visuomenė, pripažintume ir įvertintume šeimos narius slaugančių asmenų triūsą, suteikdami jiems reikiamą paramą ir išteklius. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią psichologinę pagalbą gali gauti slaugantieji artimuosius, kaip rūpintis savo emocine sveikata ir kur ieškoti paramos.
Slaugos Iššūkiai ir Emocinė Būsena
Daugelis slaugančių artimuosius jaučiasi vieniši ir atsiskyrę nuo pasaulio. Slauga apima įvairiausius darbus - nuo bėgiojimo į parduotuves iki rūpinimosi asmenine higiena. Toks darbas gali išsekinti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Slaugantieji artimuosius kiekvieną dieną turi nuveikti labai daug, todėl, jei tik galite, padėkite jiems. Galbūt už juos galite nueiti į paštą arba parduotuvę, o galbūt - pavėžėti. Bet kokia pagalba gali būti labai svarbi.
Slauga gali būti sudėtinga ne tik fiziškai, bet, kai kuriais atvejais, ir emociškai. Pastebėjus emocinio nuovargio požymius, suteikite slaugančiajam asmeniui visą įmanomą pagalbą. Atkreipkite dėmesį į bet kokius pervargimo požymius, tokius kaip pasikeitusi nuotaika, miego ir energijos trūkumas, atsiribojimas nuo aplinkinių ar depresija.
Vienišumas ir Atsiskyrimas
Daugelis patiria sunkius iššūkius ir kasdien susiduria su įvairiausių emocijų antplūdžiais. Svarbu, kai tik įmanoma, pasikalbėti su slaugančiuoju. Pasiūlykite puodelį kavos ar arbatos ir išklausykite - tai paprastas būdas parodyti, kad jums rūpi. Leiskite jiems išsikalbėti apie jausmus neteisdami ir nepertraukdami. Retos šeimos istorija apsieina be ilgai trunkančių ligų ar negalavimų. Seni, jau pasiligoję tėvai, neįgalūs vaikai ar onkologinėmis ligomis sergantys giminaičiai artimiesiems tampa dilema: slaugyti patiems ar ieškoti pagalbos iš šalies?
Fizinis ir Emocinis Išsekimas
Slaugant onkologine liga sergantį žmogų dar gali būti vilties - jis gali pasveikti. Kitaip yra su tėvais, kurių sveikata laikui bėgant ima silpnėti ir tai yra labai ilgas procesas. Iš pradžių mes į jį nekreipiame dėmesio, nes kasdieniame gyvenime dažnai nuneigiame senatvę, nereaguojame į ją liudijančius pokyčio ženklus. Tačiau pamažu imame pastebėti, kad mama ar tėtis tampa nebe tokie, kokie buvo, kai mus augino, mumis rūpinosi. Staiga pablogėjus sveikatai, pvz., ištikus insultui, šeima patiria didelį šoką. Tačiau ir žmogui pamažu silpstant laukia sunkumai. Iš pradžių slaugyti senus tėvus galime imtis su dideliu rūpesčiu, entuziazmu, tačiau kiek vėliau prasideda nuovargis. Juk slaugant sergantį, nusilpusį žmogų susiduriama ne tik su fiziniais, bet ir su psichologiniais ir materialiniais sunkumais. Ligonį išlaikyti brangu, tad slaugytojai dažnai neatsisako įprastų darbų. Taip dirbant dvigubą darbą, labai lengva pervargti.
Taip pat skaitykite: Elgesio kultūra namuose
Finansiniai Sunkumai
Daugelis slaugančiųjų negauna jokio atlygio už tai, ką daro. Dauguma žmonių gali bet kada nueiti į kiną ar restoraną per daug apie tai negalvodami ir neplanuodami. Tačiau slaugančiam artimąjį palikti namus kad ir 30-čiai minučių kartais gali pasirodyti kaip neįmanoma užduotis. Kodėl gi nesuorganizavus ko nors gražaus? Po dienos rūpesčių slaugantieji artimąjį dažnai neturi daug laiko pasirūpinti savo asmeniniais poreikiais. Jei artimai pažįstate ką nors, kas slaugo kitą asmenį, pabandykite kuo nors padėti. Paklauskite, ar galite už juos atlikti kokį nors darbą, kad sumažintumėte krūvį, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę ar atnešti namuose paruošto maisto.
Socialinė Parama ir Pagalba
Slaugantieji artimuosius kiekvieną dieną susiduria su daugybę iššūkių. Jiems gali būti sudėtinga atsitraukti nuo slaugos pareigų. Venkite prašyti dalykų, kurie padidintų įtampą ir taip užimtame jų gyvenime. Slaugančiųjų darbo grafikas dažniausiai labai įtemptas, todėl prieš tardamiesi dėl kokio nors vizito būtinai suderinkite tinkamą tam laiką.
Emocinės Sveikatos Išsaugojimas Slaugant
Normalu slaugant kitą žmogų jausti įvairias emocijas. Taip yra todėl, kad slauga reikalauja daug jėgų, tiek fizinių, tiek ir emocinių. Suteikdami savo artimajam geriausią įmanomą priežiūrą privalote nepamiršti ir savo pačių poreikių bei gerovės.
Emocijų Pripažinimas ir Valdymas
Slaugant nepagydoma liga sergančius artimuosius dažnam kyla identiteto krizė. O kas esu aš pats? Ko aš iš tikro noriu? Slaugant artimuosius gali kilti įvairių jausmų: meilė, pyktis, kaltė, bejėgiškumas, nerimas, baimė, frustracija. Ligonius slaugantiems žmonėms lieka labai mažai laiko sau. Natūralu, kad dėl to pradeda kilti pyktis, kuris, nors ir slopinamas, gali prasiveržti, paskatinti žmogų pratrūkti. Tokius pykčio protrūkius lydi kaltė, kuri vėl įtraukia į nesibaigiančių emocijų grandinę. Tam, kad sunkioje situacijoje tinkamai tvarkytumėtės su emocijomis, psichologė pataria nesistengti jų neigti. „Reikia pripažinti, kad pykstate. Juk kartais artimiesiems gali netgi kilti minčių „geriau būtų, jei numirtų“ - tai natūralūs pamąstymai tokioje situacijoje.
Svarbu turėti su kuo tomis emocijomis pasidalinti - geriausia, su tais, kurie turi panašios patirties, kurie supras, nepasmerks, nedraus jausti taip kaip yra, o ne kaip „turėtų būti“. Tikėtina, kad tokie žmonės nemoralizuos, išklausys, pasidalins savo išgyvenimais bei patirtimi - atsiras parama vienas kitam. Toks pasipasakojimas kitiems, emocijų „išventiliavimas“, jausmas, kad mane kažkas gali suprasti bei palaikyti, padeda. Suvokus, pripažinus, išreiškus savo emocijas, leidus joms būti, įsisąmoninus savo poreikius bei galimybes, lengviau priimti ir svarbius sprendimus.
Taip pat skaitykite: Namų psichologo paslaugos
Savigrauža ir Atleidimas Sau
Slaugantieji artimuosius kaltę gali pajusti įvairiomis formomis. Galbūt kaltinate save, kad ėmėtės nepakankamai veiksmų užkirsti kelią artimojo ligai. Gali būti, kad jaučiate kaltę dėl to, kad kažkada supykote ar buvote nekantrūs. O galbūt jaučiate kaltę, kad laisvą laiką linksmai leidžiate su draugais. Tokiomis situacijomis turite išmokti sau atleisti. Jūs esate tik žmogus. Net jei turite daug energijos, nesitikėkite nuveikti daugiau, nei galite. Pasistenkite susitaikyti su dalykais, kurių negalite pakeisti, ir su tuo, kad nesate tobuli. Mums visiems reikia skirti laiko sau, ypač kai esame pervargę nuo slaugos pareigų, kad turėtume jėgų ir toliau rūpintis savo artimuoju.
Liūdesys ir Sielvartas
Jei slaugote pagyvenusį savo artimąjį galbūt jaučiate liūdesį ar sielvartą dėl dalykų, kurių nebegalite daryti kartu. Be to, jei slaugote demencija sergantį asmenį, galite pajusti liūdesį dėl to, kad jūsų artimasis praranda bendrus prisiminimus. Slaugymas gali sukelti daug emocijų. Dažnai liūdime dėl žmogaus, kurį slaugome, arba jaučiame jam užuojautą. Būdami slaugančiaisiais patiriate didesnę depresijos riziką, tad svarbu pasirūpinti savo ir savo artimųjų psichine sveikata.
Gėda ir Orumo Išsaugojimas
Slaugydami asmenį, kuriam reikia daug pagalbos, galite jausti gėdą, pavyzdžiui, jei šeimos nariui reikia padėti atlikti higienos procedūras ar apsirengti. Slaugomas asmuo taip pat gali gėdytis paprašyti pagalbos, kai nori į tualetą arba kai nesugeba sulaikyti šlapimo. Patys bandykite pastebėti požymius, kada laikas nueiti į tualetą, ir priminkite apie tai slaugomajam ar jam pagelbėkite. Jei jūsų slaugomas asmuo juda savarankiškai, pagalbos gali prireikti visai nedaug. Jei vis tik pagalbos reikia daugiau, keisdami sauskelnes pasistenkite išsaugoti slaugomo asmens orumą ir privatumą. Laimei, „TENA“ gali jums patarti, kaip susitvarkyti su šlapimo nelaikymo ir intymios higienos iššūkiais.
Pagalba Slaugantiems Artimuosius
Egzistuoja įvairios organizacijos, kurias galite rekomenduoti slaugantiems artimuosius. Tai gali būti psichologinę pagalbą teikiančios įstaigos, rekreacinės grupės, finansinė valstybės pagalba internetinės bendruomenės, kuriose galima bendrauti su kitais panašiose situacijose atsidūrusiais žmonėmis.
Slaugant kitą asmenį svarbu žinoti, kada kreiptis pagalbos. Jei norite, kad jūsų artimuoju būtų visuomet tinkamai pasirūpinta, paieškokite žmonių, kurie galėtų jus pakeisti, kai esate pavargę ar užimti. Jie gali jums padėti apsipirkti parduotuvėje, prižiūrėti namus ar padėti nuvykti iki gydytojo. Be to, jei galite sau leisti, užsakykite profesionalias slaugos paslaugas, kurios viską pakeis iš esmės. Jei papildomų išlaidų sau negalite leisti, pabandykite pagalbos gauti vietiniame socialinės paramos centre. Kitas puikus būdas pasirūpinti savo emocine sveikata - palaikyti ryšį su slaugančiųjų bendruomenėmis ar paramos grupėmis, taip pat su medicinos įstaigomis ar vietinėmis slaugos organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Nemokamos Konsultacijos Vilniaus Universitete
Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamas konsultacijas savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai - slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Slaugymą dažnai priimame kaip pareigą, o pasikalbėti apie sunkumus vieniems nėra su kuo, o kitiems net gėda. Norime padėti tiems, kurie slaugymo naštą drąsiai užsikelia ant savo pečių“, - teigia Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vadovas prof. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pavyko įdiegti aukščiausius standartus atitinkančią psichologinę programą. Asmenys, sutikę dalyvauti programoje, kartu dalyvaus ir plataus masto universiteto tyrime. Tikime, ateityje tai padės geriau suprasti slaugančiųjų poreikius ir atvers kelius teikti daugiau specializuotos profesionalios pagalbos. Turime pripažinti, kad žinių apie psichologinę lietuvių sveikatą, ne tik šioje, bet ir kitose srityse dažnai stokojame“, - teigia prof. E.
Programa „Slaugau artimą“ Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai kuria bendradarbiaudami su Linköping universitetu (Švedija). Kaip teigia vienas šios programos kūrėjų prof. Gerhardas Anderssonas, šis unikalus bendradarbiavimas leidžia plėsti kokybiškas psichologinės pagalbos paslaugas Europos mastu. Daugiau informacijos suteiks prof. dr. nr.
„Asmens Sveikatos Klinika“
Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ specialistės, slaugant nepagydoma liga sergančius artimuosius dažnam kyla identiteto krizė. O kas esu aš pats? Ko aš iš tikro noriu? Ligonius slaugantiems žmonėms lieka labai mažai laiko sau. Natūralu, kad dėl to pradeda kilti pyktis, kuris, nors ir slopinamas, gali prasiveržti, paskatinti žmogų pratrūkti. Tokius pykčio protrūkius lydi kaltė, kuri vėl įtraukia į nesibaigiančių emocijų grandinę. Tam, kad sunkioje situacijoje tinkamai tvarkytumėtės su emocijomis, psichologė pataria nesistengti jų neigti. „Reikia pripažinti, kad pykstate. Juk kartais artimiesiems gali netgi kilti minčių „geriau būtų, jei numirtų“ - tai natūralūs pamąstymai tokioje situacijoje. Anot jos, svarbu turėti su kuo tomis emocijomis pasidalinti - geriausia, su tais, kurie turi panašios patirties, kurie supras, nepasmerks, nedraus jausti taip kaip yra, o ne kaip „turėtų būti“. Tikėtina, kad tokie žmonės nemoralizuos, išklausys, pasidalins savo išgyvenimais bei patirtimi - atsiras parama vienas kitam. Toks pasipasakojimas kitiems, emocijų „išventiliavimas“, jausmas, kad mane kažkas gali suprasti bei palaikyti, padeda. Suvokus, pripažinus, išreiškus savo emocijas, leidus joms būti, įsisąmoninus savo poreikius bei galimybes, lengviau priimti ir svarbius sprendimus.
„Asmens sveikatos klinika“ - nuo 2002 metų veikianti licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes. Taip pat „Asmens sveikatos klinikoje“ teikiama pagalba ir ligonius slaugantiems artimiesiems. Klinikoje dirbantys specialistai naudoja klasikinius, mokslo aprobuotus ir pasaulyje žinomų draugijų bei asociacijų pripažintus gydymo metodus, konsultavimo būdus bei medikamentus.
Slaugos Organizavimas Namuose
Namų slauga yra daugialypis procesas, apimantis kasdienės rutinos sudarymą, emocinių iššūkių įveikimą, saugios aplinkos užtikrinimą bei išteklių koordinavimą. Rūpinimasis artimuoju namuose - tai ne tik fizinė pagalba, bet ir jo orumo, gerovės bei ramybės išlaikymas, nepamirštant ir paties slaugytojo poreikių. Norint užtikrinti kokybišką priežiūrą, svarbu susipažinti su namų slaugos pagrindais ir turėti aiškų veiksmų planą.
Individualių Poreikių Įvertinimas ir Planavimas
Slaugos planavimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, nes kiekvieno paciento poreikiai skiriasi. Išsamus pradinis įvertinimas ir nuolatinis priežiūros plano atnaujinimas yra būtini efektyviai ir saugiai priežiūrai užtikrinti. Pradėkite nuo detalaus sveikatos būklės įvertinimo, atsižvelgdami į šiuos aspektus:
- Medicininė būklė ir diagnozės, įskaitant lėtines ligas
- Mobilumo galimybės ir apribojimai
- Kasdienės veiklos, su kuriomis reikia pagalbos (maudymasis, apsirengimas, valgymas)
- Kognityvinė būsena ir bendravimo galimybės
- Vaistų vartojimo režimas ir specialūs gydymo poreikiai
- Maitinimosi ypatumai ir apribojimai
Sukurkite individualų priežiūros planą namuose, kuris atspindėtų visus šiuos poreikius. Dokumentuokite kasdienines rutinas, vaistų vartojimo tvarkaraščius ir svarbius kontaktus. Rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais - šeimos gydytoju, slaugytoja ar socialiniu darbuotoju - dėl plano sudarymo ir reguliaraus atnaujinimo.
Saugios Namų Aplinkos Kūrimas
Namų adaptacija ir saugaus judėjimo priemonių įrengimas ženkliai sumažina kritimų ir sužalojimų riziką tiek slaugomam asmeniui, tiek slaugytojui. Tinkamai pritaikyta fizinė erdvė padeda užtikrinti kasdienių veiklų saugumą. Slaugomos aplinkos saugumas prasideda nuo šių esminių aspektų:
- Pašalinkite kilimėlių kraštus ir kitus kliuvinius, galinčius sukelti kritimą
- Įrenkite pakankamą apšvietimą, ypač naktinius šviestuvus koridoriuose ir vonioje
- Priklijuokite neslidžius paviršius vonios grindims ir dušo kabinai
- Įrenkite turėklus prie laiptų ir vonios patalpose
- Jei reikia, įrenkite pandusus vietoj laiptų
- Sutvarkykite laidus taip, kad jie nekliūtų po kojomis
- Pritaikykite baldų išdėstymą, kad būtų pakankamai vietos judėti su vaikštynėmis ar vežimėliu
Tyrimai rodo, kad tinkamai pritaikius namų aplinką, kritimų rizika sumažėja iki 50%, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kritimas gali sukelti rimtas komplikacijas.
Vaistų Vartojimo ir Kasdienės Rutinos Valdymas
Vaistų vartojimo režimo laikymasis ir aiškios kasdienės rutinos sukūrimas yra esminiai sėkmingos namų slaugos elementai. Sistemingas požiūris į šias sritis padeda išvengti klaidų ir kuria pasitikėjimą tarp slaugytojo ir slaugomo asmens. Efektyviam vaistų vartojimui užtikrinkite:
- Sukurkite rašytinį vaistų vartojimo tvarkaraštį, nurodant tikslų laiką ir dozę
- Naudokite vaistų dozatorius ar savaitines dėžutes vaistams suskirstyti
- Reguliariai tikrinkite vaistų galiojimo laiką
- Laikykite vaistų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kokiu tikslu jie vartojami ir galimos šalutinės reakcijos
- Pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku dėl galimų vaistų sąveikų
- Jei įmanoma, naudokite priminimuose programėles telefone arba specialius įrenginius
Dienos režimo palaikymas taip pat yra labai svarbus slaugos aspektas. Higienos priežiūra, mityba ir fizinė veikla turėtų vykti nustatytomis valandomis, atsižvelgiant į slaugomo asmens poreikius ir įpročius:
- Sukurkite dienos tvarkaraštį, apimantį pabudimą, maitinimąsi, vaistų vartojimą, higieną ir miegą
- Į rutiną įtraukite malonias veiklas, kurios skatina emocinę gerovę
- Atsižvelkite į slaugomo asmens anksčiau turėtus kasdienius įpročius
- Prisitaikykite prie energijos lygio svyravimų dienos metu
- Užtikrinkite pakankamai poilsio pertraukų tarp veiklų
Pragulų Prevencija ir Odos Priežiūra
Pragulų prevencija yra vienas svarbiausių namų slaugos aspektų, ypač prižiūrint gulinčius asmenis. Reguliarus judėjimas, kokybiški čiužiniai ir kasdienė odos stebėsena padeda išvengti spaudimo opų, kurios yra vienas didžiausių pavojų ilgalaikėje slaugoje. Pagrindiniai pragulų prevencijos veiksmai:
- Keiskite gulančio asmens padėtį kas 2-3 valandas, įskaitant ir nakties metą
- Naudokite antidekubitinį čiužinį, kuris sumažina spaudimą į kūno iškyšulius
- Reguliariai tikrinkite odos būklę, ypač tose vietose, kur kaulai yra arčiau odos paviršiaus (kulnai, alkūnės, klubai, kryžkaulis)
- Užtikrinkite, kad oda būtų švari ir sausa
- Naudokite odos drėkinimo priemones sausos odos atveju
- Užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą ir subalansuotą mitybą
- Naudokite specialias pagalvėles ar kamščius, kad sumažintumėte spaudimą į jautrias vietas
Tinkama Įranga ir Pagalbinės Priemonės
Tinkamos slaugos įrangos parinkimas gali žymiai pagerinti slaugomo asmens gyvenimo kokybę ir sumažinti slaugytojo fizinį krūvį. Vaikštynės, vežimėliai, kėlimo įranga ir kitos pagalbinės technologijos suteikia daugiau savarankiškumo ir užtikrina saugumą kasdienėse veiklose. Priklausomai nuo slaugomo asmens būklės ir poreikių, apsvarstykite šias priemones:
- Judėjimo priemonės: lazdos, ramentai, vaikštynės, vežimėliai - padeda išlaikyti mobilumą ir užkirsti kelią kritimams
- Vonios ir tualeto įranga: dušo kėdės, vonios suoliukai, paaukštinti tualeto sėdynės, ranktūriai - užtikrina saugumą atliekant higienos procedūras
- Perkėlimo priemonės: pacientų keltuvai, perkėlimo diržai, slidžiosios paklodės - padeda saugiai perkelti asmenį iš lovos į kėdę ar vežimėlį
- Valgymo pagalbinės priemonės: specialūs stalo įrankiai, neišsiliejantys puodeliai, lėkščių kraštai - palengvina savarankišką maitinimąsi
- Komunikacijos priemonės: iškvietimo sistemos, telefono adapteriai, balso stiprintuvai - palengvina bendravimą
Mityba ir Hidratacija
Tinkama mityba slaugomam asmeniui yra vienas iš kertinių sveikatos palaikymo ir komplikacijų prevencijos veiksnių. Gera mityba spartina gijimą, stiprina imunitetą ir pagerina bendrą savijautą. Mitybos planavimo principai:
- Užtikrinkite subalansuotą mitybą, apimančią visas reikalingas maistines medžiagas
- Pritaikykite patiekalus pagal slaugomo asmens galimybes kramtyti ir ryti
- Patiekalus ruoškite patrauklius, spalvingus ir kvapnius - tai stimuliuoja apetitą
- Siūlykite mažesnius, bet dažnesnius valgymus, jei asmuo greitai pavargsta valgydamas
- Stebėkite ir dokumentuokite suvalgomo maisto kiekius
Skysčių balansas yra ne mažiau svarbus nei kietas maistas. Dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl:
- Užtikrinkite, kad slaugomas asmuo kasdien išgertų pakankamai skysčių (paprastai 1,5-2 litrus, jei nėra kitų medicininių rekomendacijų)
- Reguliariai siūlykite skysčius, nelaukiant, kol atsiras troškulys
- Stebėkite dehidratacijos ženklus: sausą burną, tamsią šlapimo spalvą, sumišimą, nuovargį
- Jei žmogus nenoriai geria vandenį, siūlykite arbatą, sultis ar kitus skysčius
Finansinė Parama ir Kompensacijos
Finansinė parama slaugai yra svarbus aspektas, nes namų slauga dažnai sukelia nenumatytų išlaidų. Lietuvoje egzistuoja įvairios paramos formos, kuriomis gali pasinaudoti slaugytojai ir slaugomi asmenys. Pagrindinės finansinės paramos formos:
- Slaugos išmokos - mokamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis
- Tikslinės kompensacijos - skirtos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti
- Kompensacijos už įrangą - galimybė kompensuoti dalį slaugos priemonių ir techninės pagalbos priemonių kainos
- Mokesčių lengvatos - tam tikros mokesčių lengvatos slaugytojams ar slaugomiems asmenims
- Socialinės pašalpos - skiriamos mažas pajamas turinčioms šeimoms
Norint gauti finansinę paramą, reikia kreiptis į šias institucijas:
- Savivaldybės socialinės paramos skyrių
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą
- Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą
- Valstybinę ligonių kasą (dėl kompensacijų už medicinos priemones)
Slaugos Rūšys Lietuvoje
Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie įvairias slaugos rūšis, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas. Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Stacionarinė Slauga
Tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba. Tinka asmenims, kurie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sunkių ligų, negalios ar senatvės. Apima: gydytojo ir slaugytojų priežiūrą, kineziterapiją, medikamentų skyrimą, maitinimą ir kitas būtinas paslaugas. Finansuojama per Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) arba privačiai.
Dienos Stacionaro Slauga
Tai slauga, kai pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje (pvz., kelias valandas per dieną) dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Tinka žmonėms po sunkių ligų, operacijų ar su negalia, kuriems reikalinga kineziterapija, masažai, injekcijos ir pan. Suteikiama specializuotose gydymo įstaigose. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
Slauga Namuose
Tai medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra. Apima: slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
Paliatyvioji Slauga
Tai slauga, teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą. Skirta žmonėms su onkologinėmis ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis ir pan. Gali būti teikiama namuose arba specializuotose paliatyviosios pagalbos įstaigose. Apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą.
Socialinė Slauga
Tai ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi. Pagalba į namus: maisto pristatymas, buities tvarkymas, palyda į gydymo įstaigas. Dienos centrai: veiklos, maitinimas, užimtumas. Trumpalaikė globa: kai slaugantis asmuo laikinai negali rūpintis artimuoju.
tags: #jei #slaugote #artimuosius #namuose #galite #kreiptis