Įvadas
Fizinė veikla ne tik stiprina kūną, bet ir daro didelę įtaką emocinei būklei. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos veikia fizinę veiklą, kaip fizinis aktyvumas gali padėti valdyti emocijas ir kaip šie du aspektai yra susiję.
Fizinis raštingumas: motyvacija, žinios ir pasitikėjimas
Pasaulinė sveikatos organizacija pabrėžia reguliaraus fizinio aktyvumo ir fizinio raštingumo didinimo svarbą. Fizinis raštingumas apima ne tik gebėjimą judėti, bet ir supratimą apie fizinio aktyvumo naudą. JAV fizinis raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimas judėti turint kompetenciją ir pasitikėjimą. Australijoje fizinio raštingumo supratimas apima fizines, psichologines, pažinimo ir socialines sritis. Sisteminga fizinio raštingumo apibrėžimų apžvalga parodė, kad dauguma mokslinių straipsnių patvirtina britų profesorės M. Whitehead iškeltą koncepciją, teigiančią, jog fizinis raštingumas - tai motyvacija, pasitikėjimas, fizinė kompetencija, žinios ir supratimas, leidžiantys vertinti ir prisiimti atsakomybę už fizinę veiklą visą gyvenimą.
Motyvacija ir psichologiniai poreikiai
Pirmiausia, asmuo turi turėti motyvacijos nuosekliai užsiimti fizine veikla. Motyvacija formuojasi tenkinant tris pagrindinius individo psichologinius poreikius: savarankiškumą, kompetenciją ir ryšį. Vidinė motyvacija judėti didėja, kai individas jaučiasi savarankiškas fizinėje veikloje, turi galimybę pats daryti įtaką fiziniams veiksmams, taip patirdamas ryšį su aplinka bei suvokdamas savo kompetenciją judėti.
Žinios ir supratimas
Žinios ir supratimas yra svarbūs, nes fizinio raštingumo vystymasis yra pažinimo procesas, reikalaujantis asmens gebėjimų mąstyti ir priimti savo sveikatai palankius sprendimus, numatyti savo galimybes judėti ir įveikti fizines ir emocines kliūtis. Asmenys nuolat renka informaciją apie savo ankstesnę fizinio aktyvumo patirtį, dabartinę fizinės veiklos aplinką ir būsimas jos galimybes, taip formuodami skirtingą supratimą apie fizinį aktyvumą. Kuomet asmuo žino ir supranta, kodėl reikia judėti, visa tai prisideda prie asmens pasitikėjimo lavinti tam įgūdžius.
Pasitikėjimas savimi ir fizinė kompetencija
Pasitikėjimas savimi yra susijęs su fizine kompetencija, kuri atspindi individo pasitikėjimą savo kompetencijomis judėti, kitaip tariant tai subjektyvi patirtis, susijusi su asmens tikslais bei vertybėmis. Visi šie keturi fizinio raštingumo elementai, t.y. motyvacija, žinios, supratimas ir pasitikėjimas, galiausiai formuoja asmens psichomotorinius ir fizinius gebėjimus, t.y. fizines kompetencijas, užtikrinančias, kad judesys bus atliktas kompetentingai. Fizinė kompetencija paprastai vertinama kaip tinkamas motorinių įgūdžių įvaldymas, atsižvelgiant į asmens poreikius.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Vaikščiojimo nauda sveikatai
Vaikščiojimas yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti dėl savo sveikatos. Dalyvaujant reguliarioje fizinėje veikloje daugelio ligų, būklių ir negalavimų galima išvengti ar net išgydyti. Laimei, net vidutinio intensyvumo aerobinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, gali suteikti naudos sveikatai. Vaikščiojimas gali būti labai naudinga fizinė veikla bet kurio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. O visų svarbiausia, kad vaikščiojimą galima lengvai įtraukti į savo kasdienę rutiną.
Optimalus svoris ir širdies sveikata
Vaikščiojant yra deginamos kalorijos, o tai padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, kartu atsikratant ir nereikalingų kilogramų. Nustatyta, kad per dieną vaikštant bent 30 min. ir tai darant penkias dienas per savaitę, galima apytiksliai 19 % sumažinti koronarinės širdies ligos riziką.
Cukraus kiekis kraujyje ir sąnarių apsauga
Atlikti tyrimai rodo, kad net ir trumpas vos 15 minučių trunkantis pasivaikščiojimas po valgio gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Vaikščiodami galime lengviau apsaugoti savo sąnarius, kadangi vaikščiojimo metu sutepami ir sustiprinami sąnarius palaikantys raumenys.
Imuninė sistema ir energijos lygis
Reguliarus vaikščiojimas gali padėti sustiprinti mūsų imuninę sistemą, tokiu būdu sumažinant riziką susirgti peršalimo ir virusinėmis ligomis. Be to, nustatyta, kad jei kasdien vidutiniu tempu vaikščiosite bent 30-45 min., galėsite bene perpus sumažinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką, o jei visgi susirgtumėte, simptomai taip pat būtų silpnesni. Nors tuomet, kai jaučiatės pavargę apie pasivaikščiojimą galite nė nenorėti pagalvoti, vis dėlto pasivaikščiojimas gali padėti padidinti jūsų energijos lygį. Vaikščiojimas padeda geriau aprūpinti organizmą deguonimi, taip pat padidina ir hormonų, tokių kaip kortizolis, adrenalinas ir noradrenalinas kiekį.
Nuotaikos gerinimas ir kojų stiprinimas
Atlikti tyrimai rodo, kad vaikščiojimas padeda pagerinti mūsų psichinę sveikatą, sumažinant nerimą, depresijos simptomus ir pagerinant nuotaiką. Be to, reguliarus vaikščiojimas gali sustiprinti ir pasitikėjimą savimi bei padėti būti mažiau uždariems. Vaikščiojimas padeda sustiprinti mūsų kojų raumenis, tačiau norint pasiekti geriausią rezultatą, vertėtų rinktis nevienodą reljefą, pvz., vaikščioti kalvotomis vietovėmis, lipti laiptais ar eiti ant bėgimo takelio su nuolydžiu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Kaip pradėti vaikščioti
Jei norite pradėti reguliariai vaikščioti, pirmiausia pasirūpinkite kokybiška ir patogia avalyne, kuri būtų tvirta ir su gera kulno bei skliauto atrama. Taip pat dėvėkite laisvus ir patogius drabužius. Prieš eidami pasivaikščioti būtinai apšilkite, kad išvengtumėte traumų. Eidami išlaikykite taisyklingą laikyseną ir nebūkite susikūprinę. Stenkitės vaikščioti tik pėstiesiems skirtose saugiose vietose. Būtinai nepamirškite vartoti pakankamai skysčių, kad jūsų organizmas visuomet būtų tinkamai hidratuotas.
Emocijos ir onkologinės ligos
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują - medicinos terminų - kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson, medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc.
Vilties svarba ir pagalbos prašymas
Nenusiminkite, nes viltis yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas.
Pasitikėjimas gydytojais ir sprendimų priėmimas
Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu. Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko.
Artimųjų palaikymas ir baimės įveikimas
Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą. Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Emocijų priėmimas ir poilsio svarba
Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas.
Prisiminimai ir tikėjimas
Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas.
Kūno pokyčiai ir gyvenimo sričių keitimas
Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti. Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi.
Teigiami pokyčiai ir prioritetų suvokimas
Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Pagalbos prašymas ir palaikymo grupės
Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.
Kaip susidoroti su nežinomybe
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau.
Nežinomybės priežastys
Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime.
Susidorojimas su nežinomybe
Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Kaip suvaldyti stresą
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Nėra įrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti.
Streso mažinimo būdai
Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos. Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate.
Streso valdymo strategijos
Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Planuokite socialinę veiklą. Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
Kaip susidoroti su pykčiu
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nuovargis, t. y. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją.
Pykčio valdymo būdai
Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje. Visada mankštindavausi, kad sudeginčiau pyktį. Supykau ant savo mylimojo, draugo, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros komandos nario. Mano sutuoktinis ar partneris atrodo nuolat piktas nuo tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys. Mano vaikai pyksta dėl to, kad sergu vėžiu, o aš nežinau, kaip jiems padėti.
Kaip įveikti nerimą
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai. Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena.
Nerimo poveikis
Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį. Bet yra ir teigiamos nerimo pasekmės, kai mes patiriame daugiau spalvų, įgauname daugiau energijos, kai mes motyvuojamės įveikti ir įveikiame sunkumus ir patiriame pamokančių istorijų, pamokančių patirčių, kai suvokiame, kad galime daugiau negu tikėjomės. Tai emocijos, kurios padeda mums reaguoti į problemą ar grėsmę. Kai nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba trunka ilgai, kreipkitės į specialistus.
Fizinė veikla kaip emocijų valdymo priemonė
Fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, ne tik stiprina kūną, bet ir padeda valdyti emocijas. Reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti nerimą, depresijos simptomus ir pagerinti nuotaiką. Be to, fizinė veikla gali padidinti energijos lygį ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.