Šiandienos pasaulyje emocijos ir mintys vaidina svarbų vaidmenį formuojant mūsų supratimą apie istoriją ir tikrovę. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijos ir mintys atsispindi Dalios Grinkevičiūtės atsiminimuose „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir kaip šis kūrinys gali būti interpretuojamas propagandos kontekste. Taip pat aptarsime, kaip Rusijos propaganda bando perrašyti istoriją ir naikinti atminties ženklus.
Išmanieji įrenginiai moksleivių kasdienybėje
Šiais laikais, ruošiantis naujiems mokslo metams, moksleivių tėvai dairosi į išmaniųjų įrenginių lentynas. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ prieš pat mokslo metus parengė specialius pasiūlymus įvairiausiems mokslui bei laisvalaikiui praversiantiems išmaniesiems įrenginiams. Mokiniai ar studentai, ieškantys naujo išmaniojo telefono už gerą kainą, turėtų atkreipti dėmesį į „Samsung Galaxy A23 5G“. Šiuo metu šį naujosios kartos išmanųjį telefoną be sutarties įsigyti galima už vos 139 Eur. Įrenginį įsigijus kartu su 24 mėn. 5 GB (4G), neribotų žinučių ir pokalbių plano sutartimi, telefono ir paslaugų plano mėnesinė įmoka bus 16,85 Eur/mėn. Šis įrenginys palaiko naujos kartos 5G ryšį. Dėl interneto greičio telefone galima ne tik sklandžiai žaisti įvairiausius žaidimus, bet ir sparčiai atsisiųsti ar dalintis failais. Žaidimams, filmams, darbui ir bendravimui itin patogus ir telefono 6,6 colių ekranas. Vaizdo įrašų ar nuotraukų kokybę užtrina keturguba kamera. Naudodami 50 MP „OIS“ kamerą užfiksuosite ryškesnius ir aiškesnius kadrus, o dar labiau priartinti detales padės „Macro“ kamera.
Dar vienas patrauklus išmaniojo telefono pasiūlymas - perkant „Xiaomi 13 Lite“ (256 GB) išmanųjį telefoną - „Xiaomi Redmi 12C“ (128 GB) - įsigysite vos už vieną centą. Telefono „Xiaomi 13 Lite“ kaina perkant be sutarties - 469 Eur. O dvejiems metams sudarius 5GB (4G), neribotų žinučių ir pokalbių plano sutartį, telefono ir paslaugų plano mėnesinė įmoka bus 28,52 Eur/mėn. Telefonas „Xiaomi 13 Lite“ pasižymi dviguba priekine kamera, garso sistema, pažangiu „Snapdragon® 7 Gen 1“ procesoriumi - tiek sklandžiam darbui, tiek laisvalaikiui. 4500 mAh baterija užtikrina ilgą naudojimą, o naudojantis greitu įkrovimu, telefoną pilnai įkrausite vos per 40 minučių. „Xiaomi 13 Lite“ telefonas gali tapti puikiu įrankiu socialinių tinklų turiniui kurti. Tuo tarpu išmaniojo telefono „Xiaomi Redmi 12C“ išskirtinumas - 6,71 colių ekranas, praverčiantis tiek patogiam darbui, tiek laisvalaikiui. Taip pat ir dviguba 50 MP „AI“ kamera su dirbtiniu intelektu. Pagrindinėje kameroje integruotas jutiklis su pikselių atskyrimo technologija padidina jautrumą šviesai, todėl vaizdo kokybė puiki išlieka net esant silpnam apšvietimui. Dėl patogaus, 6,71 colių „HD+“ ekrano galėsite mėgautis sklandžiu darbu, ryškiais filmais, o pasirinkę skaitymo režimą, nevarginsite akių.
Artėjantis šaltasis sezonas neįsivaizduojamas be filmų vakarų, todėl dabar - puikus metas pasidairyti ir į televizorių lentynas. Pavyzdžiui, sudarius 24 mėn. „Laisvo interneto 200GB“ sutartį (14,90 Eur/mėn.), televizorių „Xiaomi UHD LED TV A Pro (32'')“ įsigyti galėsite vos už 1 Eur (kaina be sutarties - 229 eur). „Xiaomi A Pro“ serijos televizoriai turi išskirtinį metalinį rėmą ir vientisą dizainą, todėl jie puikiai derės bet kuriuose namuose. Be to, televizorių lengvai galėsite valdyti naudodami 360° Bluetooth nuotolinio valdymo pultą arba „Google“ programėlę.
Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai: emocijų ir išgyvenimų kupina kelionė
Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas iš svarbiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasakojančių apie tragišką tremties patirtį. Ši knyga, pirmą kartą publikuota 1988 m., atskleidžia penkiolikmetės mergaitės išgyvenimus, kai ji su motina ir broliu 1941 m. buvo ištremta į negyvenamą salą Lenos žiotyse. Ten jie turėjo ištverti dešimt mėnesių trukusią poliarinę žiemą, patirti badą ir sunkumus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Knygoje itin ryškiai atsiskleidžia emocijos - nuo baimės ir nevilties iki vilties ir pasiryžimo išgyventi. Autorė atvirai ir jautriai pasakoja apie tremtinių kasdienybę, jų tarpusavio santykius, kovą už būvį ir dvasios stiprybę. Šis kūrinys yra svarbus ne tik kaip istorinis dokumentas, bet ir kaip literatūros kūrinys, atspindintis žmogaus dvasios stiprumą ir gebėjimą išlikti žiauriausiomis sąlygomis.
Istorijos perrašymas ir atminties naikinimas
Šiais laikais propaganda dažnai naudojama istorijai perrašyti ir atminties ženklams naikinti. Kremlius mėgsta kaltinti kitas valstybes istorijos perrašymu, ypač kai istoriniai faktai neatitinka Rusijos interesų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo posovietinėms valstybėms iš tikrųjų teko iš naujo atrasti istoriją bei istorinius faktus, kurie buvo iškraipomi sovietinės propagandos pastangomis.
Naikinami ir tam tikri fiziniai atminties ženklai. Pavyzdžiui, Lenkijos konsulato Sankt Peterburge ir „Memorial“ organizacijos atstovams buvo sutrukdyta pagerbti sovietmečiu represuotų lenkų atminimą Levaševskio memorialinėse kapinėse. Anksčiau iš kapinių teritorijos dingo paminklas represuotiems lenkams. Visa tai yra dalis bendros Rusijos politikos, skirtos naikinti atminimo ženklus Stalino represijų aukoms.
Visuomeninė organizacija „Memorial“, kuri Rusijoje rūpinosi sovietinio režimo aukų atminimu, irgi tapo dabartinio Kremliaus represijų auka. Praėjusių metų vasario pabaigoje Rusijos aukščiausiasis teismas ją oficialiai likvidavo. Atminties ženklų buvimas trukdo Kremliui falsifikuoti istoriją, šie ženklai tampa nepatogiu priminimu apie praeities įvykius.
Propaganda ir istorinė atmintis
Kovos su atmintimi ir nuo nemalonios informacijos bei atsiminimų apvalytos istorijos formavimas nėra nekaltas dalykas. Istorija yra tam tikras pagrindas, ant kurio formuojama šiuolaikinės visuomenės masinė sąmonė. Kiekviena valstybė savotiškai konstruoja savo istorinį naratyvą, akcentuoja vienus įvykius, o kitiems skiria mažiau dėmesio. Tačiau tai, ką daro Rusija, yra istorijos falsifikavimas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Rusijos propaganda mėgsta samprotauti apie Baltijos šalių ir Lenkijos „rusofobiją“, „nedėkingumą“ (kalbant apie vadinamąjį „išlaisvinimą“ per Antrąjį pasaulinį karą), patologinį priešiškumą. Tuo pat metu siekiama nutylėti, kad kritiškas ir atsargus požiūris į Rusiją tiek Baltijos šalyse, tiek Lenkijoje kyla ne tuščioje vietoje, bet iš tiesioginės ir labai skausmingos istorinės patirties. Vilniaus ar Varšuvos pozicija dabartinės Rusijos atžvilgiu tampa daug suprantamesnė, jeigu prisimename 1940 m. klastingai įvykdytą Lietuvos okupaciją, tai, kad 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS įsiveržė į Lenkiją faktiškai kaip nacių sąjungininkė, o 1944 m.
Pseudoistoriniu pasakojimu grindžiama ir Rusijos agresija prieš Ukrainą. Atviro karo pradžios išvakarėse pats Putinas viešai matavosi istoriko rūbą, teigdamas, kad neva Ukraina yra „dirbtinai sugalvota valstybė“. Pastebima, jog pseudoistoriniai naratyvai yra įtvirtinti ir naujame Rusijos istorijos vadovėlyje, skirtame vyresnėms klasėms. Todėl dėl visų šių išvardintų priežasčių į žaidimus su istorine praeitimi nevertėtų žiūrėti pro pirštus. Gana nesunku pamatyti, kad istoriniai aspektai nelieka vien praeityje. Jie turi galią daryti įtaką dabarčiai, ypač - kai tampa nesąžiningų politinių žaidimų dalimi.
Tremties literatūra: tarp asmeninių išgyvenimų ir istorinės atminties
Tremties literatūra, tokia kaip Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, yra svarbi, nes padeda išsaugoti istorinę atmintį ir suprasti totalitarinių režimų nusikaltimus. Šie kūriniai atskleidžia ne tik asmeninius išgyvenimus, bet ir platesnį kontekstą - politines represijas, žmogaus teisių pažeidimus ir kovą už laisvę.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tremties literatūra gali būti interpretuojama įvairiai. Vieni skaitytojai vertina ją kaip autentišką istorijos liudijimą, kiti - kaip priemonę stiprinti nacionalinę tapatybę, o treti - kaip propagandos įrankį. Todėl svarbu kritiškai vertinti tokius kūrinius ir atsižvelgti į įvairius požiūrius.
Mokytojo vaidmuo ir istorijos suvokimas
Istorijos suvokimui didelę įtaką daro mokytojai. Geriausias Istorijos fakulteto dėstytojas doc. Aurimas Švedas teigia, kad dėstomuose kursuose daugiausia dėmesio skiria ne klausimui „O kaip buvo iš tikrųjų?“, bet bandymams ieškoti atsakymo į klausimą „Ką, kaip ir kodėl mes atsimename apie praeitį?“. Jis įsitikinęs, kad mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
A. Švedas taip pat pastebi, kad istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei. Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti.