Įvadas
Emocijos vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų ryšys su fizine sveikata yra ypač reikšmingas vaikams. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų ir vaikų ligų sąsajas, aptarsime, kaip emociniai sunkumai gali paveikti vaikų sveikatą, ir kokios priemonės gali padėti stiprinti vaikų emocinę gerovę ir atsparumą ligoms.
Emocijų Svarba Vaikų Raidai
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, o vaikams jos ypač svarbios. Emocijos padeda vaikams orientuotis pasaulyje, reaguoti į aplinką ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, meilė ir pasitenkinimas, skatina vaiko raidą, stiprina jo savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tačiau neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, pyktis ir liūdesys, taip pat yra svarbios, nes padeda vaikui atpažinti pavojus ir reaguoti į nepalankias situacijas.
Emocijų Kontrolės Svarba
Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė teigia, kad emocijų ir elgesio sutrikimas - tai žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai ypač aktualu vaikams, nes jų nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi. Įprastai suaugęs žmogus geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažinti, ką reiškia smarkiau plakanti širdis - nerimą, baimę ar stresą.
- Išorinė reguliacija: Kūdikiui gimus, tėvai atliepia jo poreikius, tampa detektyvais, aiškindamiesi, kodėl vaikas verkia.
- Savireguliacija: Vaikui vystantis normaliai, savireguliacija turėtų prasidėti nuo 6-7 metų. Iki mokyklos vaikas turėtų gebėti susireguliuoti, suprasti, kad yra pavargęs ir jam reikia pertraukos.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Olga Iljina, „Pagalbos vaikui centro“ vadovė, pažymi, kad vaikų, negebančių kontroliuoti savo emocijų, pasitaiko daugiau, nei atrodo. Elgesio ir emocijų sunkumai pasireiškia, kai vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų. Tai dažniausiai pasikartojantis reiškinys, ne vieną kartą. Sutrikimui būdinga, kad toks vaiko elgesys pasireiškia ne vienoje aplinkoje.
Emocijų ir Ligos: Ar Yra Ryšys?
Moksliniai tyrimai rodo, kad emocijos gali turėti didelės įtakos imuninei sistemai ir bendrai vaiko sveikatai. Ilgalaikis stresas, nerimas ir kitos neigiamos emocijos gali susilpninti imuninę sistemą, padidinti riziką susirgti peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis. Taip pat, emociniai sunkumai gali turėti įtakos lėtinių ligų, tokių kaip astma, dermatitas ir virškinimo sutrikimai, eigai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Dažniausios Vaikų Ligos ir Emocijos
- Peršalimo ligos: Stresas ir emocinė įtampa gali susilpninti imuninę sistemą, todėl vaikai dažniau serga peršalimo ligomis.
- Dermatitas: Alergijos, odos pažeidimai ir stresas gali sukelti dermatitą. Jautri vaikų oda ypač pažeidžiama.
- Virusinės užkrečiamos ligos: Būnant didelėse žmonių grupėse, vaikai dažniau užsikrečia virusinėmis ligomis, tokiomis kaip gripas, koronavirusas ir roto virusas.
Streso Įtaka Vaikų Sveikatai
Mokslo metų pradžia vaikams atneša ne tik džiaugsmą ir žinių troškimą, bet ir stresą. Didelis mokymosi krūvis, papildomos veiklos ir spaudimas patenkinti tėvų tikslus gali sukelti stresą. Ilgalaikis stresas didina susirgimų riziką, silpnina imuninę sistemą ir kenkia vaiko mokymosi tempui.
Emocijos ir Imuninė Sistema
Emocijos tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Teigiamos emocijos gali sustiprinti imuninę sistemą, o neigiamos - susilpninti. Baimė, nuolatinis nerimas ir kitos neigiamos emocijos gali net mirtinai paveikti žmogų.
Emocinių Sutrikimų Priežastys
Pasak Olgos Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Žmogus, turintis tam tikrų ligų, gali turėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą arba nerimo sutrikimus.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje: Nesaugus ar priešiškas mokyklos klimatas gali sukelti emocinius sunkumus.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie tėvų, nesijaučia mylimas, jam neskiriama dėmesio arba jis mato smurtą šeimoje, gali atsirasti emocinių sutrikimų.
Šeimos Įtaka Vaiko Emocinei Gerovei
Tėvų santykiai su vaikais turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. Kristina Sadauskienė, „Vaiko emocijos“ įkūrėja, teigia, kad tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais, todėl vaikai perima tėvų emocinę būseną. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis.
Tėvų Emocinė Būsena ir Vaikai
Vaikai jaučia tėvų emocinę būseną ir ją perima. Jeigu tėvai geba susitvarkyti su savo emocijomis, identifikuoja, kokia emocija yra normali, ją atpažįsta ir validuoja, tada vaikas šalia rimsta.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikams Valdyti Emocijas?
- Reaguoti į situaciją: Svarbu, kaip tėvai reaguoja į situaciją, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį.
- Pasitikėjimas: Vaikas turi žinoti, kad gali pasitikėti savo tėvais.
- Atliepti poreikius: Tėvai turi atliepti vaiko poreikius, pabandyti būti detektyvais ir ieškoti, kas slepiasi už elgesio.
- Atskirti vaiką nuo elgesio: Negalima nuolat sakyti, kad vaikas yra blogas, nes jis niekada nežinos, kur turi pasitaisyti.
Ryšys ir Supratimas
Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, labiausiai reikia meilės ir pagalbos. Svarbu tikėti tokiais vaikais ir suprasti, kad iššūkingi vaikai yra mokytojai. Tėvai turi surasti būdą, priemonę, žodį ir daugiau jausmo, nes šiems vaikams jo visą laiką reikia daugiau.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Stresą?
Higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, tačiau svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, kad jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.
Streso Valdymo Metodai
- Režimas: Nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui. Tai skatina vaikų atsakomybės jausmą.
- Motyvavimas: Mokymosi procesą susieti su maloniais dalykais, apdovanoti už mažesnius ir didesnius žingsnius į priekį.
- Atmintis ir suvokimas: Remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą.
- Pagalba: Skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo.
- Bendravimas ir kontaktas: Palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų.
- Kontrolė: Rekomenduojama pradėti tikrinti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių.
Vaiko Emocinės Raidos Ypatumai
Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai padės geriau pažinti savo vaiką ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą.
Emocijų Pliūpsniai
Dažnai, vaikui perlipus į trečius gyvenimo metus, pradeda daugėti emocingų epizodų, ir tai yra natūralu. Vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir tik vėliau jų smegenys subręsta pakankamai, kad įsijungtų loginė dalis. Pirmieji treji metai skirti emocijų atradimui, pažinimui, tyrinėjimui, suvokimui ir įvaldymui.
Kaip Elgtis Emocijų Pliūpsnių Metu?
- Kantrybė: Kantriai laukti, prisėsti netoliese, pasiteirauti, gal nori prisiglausti ar apsikabinti, gal reikia pagalbos.
- Įgarsinimas: Ramiai įgarsinti tai, kas vyksta ir ką matome. Palikti vietos abejonėms, nekonstatuoti vaiko jausmų, o labiau teirautis ir klausti.
- Pavyzdys: Pasidalyti savo pavyzdžiu, kaip mes susitvarkome su emocijomis.
Prieraišūs Žaidimai
Alethos Solter knygoje aprašyti prieraišieji žaidimai idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti, be to, padeda ir patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau. Šiuose žaidimuose svarbiausia daug apsikabinimų, pasimylavimų ir prisilietimų.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Bendradarbiavimo Žaidimai
Niekas taip nevienija, kaip bendras tikslas. Bendradarbiavimo žaidimai gali vykti ir ne virtuvėje: kartu dedama dėlionė, statomas bokštas, sprendžiama užduotis, piešiamas piešinys ar tvarkomi namai.
Ankstyvieji Psichikos Sutrikimai
Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Atliekant ikimokyklinukų psichologinį tyrimą, tėvai labai dažnai pasakoja apie pirmųjų vaiko gyvenimo metų sunkumus - nenumaldomą klyksmą, padidėjusį dirglumą, nemigą ir pan.
Biologinės Priežastys
Kartais tai gali būti siejama su problemomis nėštumo (pvz., infekcijos) ar gimdymo (pvz., skubi operacija - Cezario pjūvis) metu, ar vaikui gimus (pvz., deguonies trūkumu). Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai paaiškinami nebrandžia nervų sistema (pvz., neišnešiotų naujagimių), įgimtu padidėjusiu jautrumu dėl mamos nėštumo metu patirto stipraus streso, ankstesnių praradimų (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybėmis - beje, neretai paveldėtomis. Tokiais atvejais kalbame apie biologines ar organines, siejamas su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, psichikos sutrikimo priežastis. Paprastai biologinių priežasčių turi neuropsichologiniai sutrikimai (pvz., dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).
Įgytos Priežastys
Vaiko psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jos gali būti ir įgytos. Gali nutikti taip, kad mama ar tėtis dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą. Prasideda rimtos tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemos, buvimas kartu ne tik nebeteikia džiaugsmo, bet ir gali būti pavojingas - dėl to, kad vaikas gali patirti tėvų prievartą, ar dėl to, kad dėl chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikio vaiko organizme kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose ir nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kt. sistemose, taip pat chromosomų lygmeniu).
Tėvų Psichikos Ligos
Tos priežastys gali būti tėvų psichikos ligos, nepriklausomai nuo to, ar jos diagnozuotos, ar ne (beje, tai labai svarbus dalykas - nustačius ligą, tikimybė didelė, kad ją pavyks išgydyti, o tai pagalba ne tik suaugusiajam, bet ir jo vaikams). Pvz., kaip rodo moksliniai tyrimai ir klinikinė patirtis, vis dar dažnai lieka neatpažinta mamos depresija po gimdymo ar „lengvi“ ilgalaikės depresijos simptomai. Nors šie simptomai dažnai laikomi kliniškai nereikšmingais (t. y. gydymas neskiriamas), mamos emocinės būklės nestabilumas labai trukdo jai užmegzti ryšį su naujagimiu.
Tėvų Vaikystės Traumos
Atsitinka taip, kad pačių tėvų vaikystėje patirta psichologinė trauma ar nepriežiūra, tėvų asmenybės ypatumai (menkas pasitikėjimas savo jėgomis, labai didelis nerimo lygis, impulsų kontrolės stoka ir kt.), nepakankami tėvystės įgūdžiai (nesusiformavę pirminėje šeimoje) trukdo intuityviai atpažinti, ko vaikui reikia, ir užmegzti ar išlaikyti su juo santykį. Chroniškos vaikystės traumos labai dažnai tampa suaugusiųjų psichopatologijos (pvz., ribinės asmenybes sutrikimo) priežastimi.
Psichopatologijos Tikimybė
Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą. Ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (apibendrintai - psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste (niekada izoliuotai!).
Emocijų Perdavimas
Greta gerai žinomo išmokimo, kai vaikas imituoja artimų žmonių elgesį, jausmus ir kalbą (o tokiu būdu ir mintis), vienas iš svarbiausių ir įdomiausių dalykų yra emocijų perdavimas jomis „užsikrečiant“. Artimais santykiais susiję žmonės bendraudami tarpusavyje atspindi vienas kito emocijas („žiūrėdamas į mane, save matai“…) - tiek geras, tiek blogas: aš šypsausi, atsakydamas šypsosi vaikas, aš susierzinu, vaikas irgi sudirgsta (ar atvirkščiai - aš perimu emocijas iš vaiko).
Socialinis Kontekstas
Apžvelgus platesnį kontekstą, matyti, kad su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Tai įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, kiekvienas chroniškas tėvų stresas (pvz., patiriamas tiek dėl nedarbo ar skurdo, tiek dėl labai didelio darbo krūvio ar sudėtingos emocinės situacijos darbe, - tai itin svarbi tema Lietuvoje) ir menkas gebėjimas susidoroti su juo, nepriežiūra, šiurkštus elgesys, o antruoju atveju - tai socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas ir t. t.
Ankstyvųjų Psichikos Sutrikimų Prognozė
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos (iš artimųjų arba - ir tai itin svarbu - iš specialistų), tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Kūdikiui augant jo elgesį ima reguliuoti vėliau bręstančios smegenų sritys, gerėja jo gebėjimas nurimti, dirglumas sumažėja, reakcijos sušvelnėja; vaikas iš tiesų „išauga“ tokias problemas kaip klyksmas, nemiga ir pan.; pagaliau ir tėvai randa būdų, kaip nuraminti kūdikį.
Blogesnė Prognozė
Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose (ir namuose, ir darželyje), ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Smarkiai padidėja tikimybė, kad šie sunkumai „įsisenės“ ir taps psichikos raidos sutrikimais, lydinčiais ikimokykliniais ir mokykliniais metais.
Negatyvus Ciklas
Jei tėvams kaip nors pavyko „ištverti“ pirmuosius metus be pagalbos, bet vaikų problemos ir su jomis susiję tėvų ir vaikų bendravimo sunkumai išliko, tai vėliau kyla grėsmė, kad prasidės negatyvus tėvų ir vaikų tarpusavio santykių ciklas: vaikų savireguliacijos sunkumai sukelia tėvams beviltiškumo ir bejėgiškumo, pykčio ir kaltės jausmus, chronišką nuovargį, provokuoja netinkamą jų elgesį (ir neretai šiurkščias bausmes), o toks tėvų elgesys toliau savo ruožtu pastiprina vaikų elgesio problemas.
Tėvų ir Vaikų Santykių Ekologija
Taigi, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių darna priklauso tiek nuo mažylio, tiek nuo suaugusiojo asmenybės ar elgesio ypatumų, tačiau ryšys tarp tėvų ir vaikų yra labai netolygus - asimetriškas. Kūdikis dėl savo nepakankamų savireguliacijos sugebėjimų tikrai nepalengvina tėvų dalios (tik jis nieko negali pakeisti), o suaugusieji yra sąmoningai atsakingi už šio unikalaus ryšio kūrimą. Tėvams niekas nežadėjo, kad gyvenimas su vaikais bus nenutrūkstama laimė ir džiaugsmas (tyrimai rodo, jog yra atvirkščiai - gimus kūdikiui poros patiria daugiau streso tiek tarpusavyje, tiek santykyje su vaiku): vaikas dažnai neatitinka tėvų lūkesčių ir įsivaizdavimo, vaikų auginimą lydi nusivylimas, pyktis, bejėgiškumas ir kitos emocijos. Taigi, tėvų ir vaikų santykius norėtųsi apibūdinti terminu ekologija - aplinka (šeima) ekologiška tiek, kiek padeda kurti ir išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą. Nėra geresnio vaisto žmogui kaip kitas žmogus… O vaikui tai pirmiausia tėvai.
Psichologinis Tyrimas
Psichologinis tyrimas - be galo įdomus ieškojimų procesas: tai išsamūs pokalbiai su tėvais, su auklėtojais (jei vaikas eina į darželį), testų rezultatų apžvalga, elgesio, žaidimo ir tarpusavio santykių stebėjimas ir savirefleksija. Apibendrinę šio proceso rezultatus, įgyjame gilų supratimą apie vaiko emocinę būklę, raidos ir elgesio ypatumus (pirmiausia stipriąsias puses), fizinę sveikatą, bendravimo sugebėjimus, santykių su tėvais (ir kt. santykių platesniame kontekste) kokybę ir atpažįstame psichosocialinį stresą sukeliančias aplinkybes.
Diagnozės Svarba
Jau žinome, kad šiame amžiaus tarpsnyje psichikos problemų turi kas penktas ar kas ketvirtas vaikas, ir nėra pagrindo manyti, jog Lietuvoje jų yra mažiau. Labai svarbu atskirti, ar tai laikinos elgesio ar emocijų problemos, būdingos daugumai vaikų („normalios“ krizės - staigūs pokyčiai vaiko raidoje, kito vaiko gimimas šeimoje ir pan.), ar psichikos raidos sutrikimas. Pirmuoju atveju pakanka aptarti su tėvais bendras auklėjimo strategijas, o antruoju - reikia atpažinti, kas tinka konkrečiam vaikui ir jo šeimai. Juk netinkamas vaiko elgesys (sutrikimo simptomai) ir tėvų reakcijos į šiuos simptomus - tai didžiulė našta, trikdanti tolesnę vaiko raidą, tarpusavio santykius ir visos šeimos gyvenimą.
Darželis ir Vaiko Emocinė Būsena
Reikšmingas ir didelis įvykis mažo vaiko gyvenime - darželis. Atskirtas nuo mamos, namų ir patekęs į naują aplinką vaikas patiria naujas emocijas, stresą, baimę, tai ir savarankiškumo pamokos, ir socializacija. Vaikų kolektyve mažylis sulaukia mažiau dėmesio, suaugusieji nepaiso jo užgaidų ir tenka pamiršti daugelį namuose įgytų įpročių. Darželis - pirmoji mažo žmogučio pažintis su gyvenimo sunkumais bei pirmieji žingsniai besimokant juos įveikti. Tai didelis išbandymas mažam vaikui.
Stresas ir Imunitetas
Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos - nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina.
Hormonų Įtaka
Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuolatinis stresas sukelia hormonų pokyčius (padaugėja streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio), padidėja kitų biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams.
Prisitaikymas ir Ligos
Pradėjusio lankyti darželį vaiko patiriamas psichologinis stresas tiesiog proporcingas jo čia praleistam laikui. Streso ir emocijų įtaka imuninei sistemai akivaizdi šeimoje. Vaikas, kuriam šeimoje trūksta dėmesio ir meilės, kurio mama ir tėtis nuolat barasi ir pykstasi, dažnai peršąla. Net tinkamai maitinami ir nesergantys lėtinėmis ligomis vaikai gerklės ir kvėpavimo takų ligomis gali sirgti beveik kiekvieną mėnesį.
Kaip Padėti Vaikui Prisitaikyti Darželyje?
- Atidėti darželį: Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų, nes jo imuninė sistema dar nebrandi.
- Trumpinti laiką: Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną.
- Būti šalia: Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja - neveskite į darželį sergančio vaiko.
- Mokyti savarankiškumo: Mokykite vaiką savarankiškumo, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą, mokėtų nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus.
- Stiprinti imunitetą: Pravartu pastiprinti vaiko imunitetą.
Emocijos kaip Degalai
„Galima teigti, kad emocijos - tai degalai, kurių „dėka“ žmogus gali imtis vienokios arba kitokios veiklos. Buityje tai patyrė kiekvienas. Kai žmogus emociškai prislėgtas, jis jaučiasi išsekęs ir fiziškai. Ir atvirkščiai - emociškai pakylėtas žmogus gali kalnus nuversti“, - teigė pašnekovas.
Alegorija apie Žmogų ir Emocijas
Lietuvoje viešėjęs svečias iš Ukrainos prisiminė seną alegoriją, kuri žmogų lygina su arklių tempiamu vežimu. Vežimas - tai žmogaus kūnas, arkliai - jo emocijos, o važnyčiotojas - protas. Kur link pastarasis nukreips arklius, ten vežimas ir judės, tačiau be arklių vežimas nepajudėtų nė iš vietos.
Emocijų Higiena
Anot J. Tertyčnio, ne veltui žmonės daugybę amžių svarstė, dėl ko jaudintis verta, o dėl ko - ne. Mat nuolat nerimaudami dėl visiškai nereikšmingų dalykų, mes išsenkame. „Žinoma, tai nėra paprasta. Nepasakysi sau: „Nuo šiandien aš dėl to ir to nebesijaudinsiu. Tačiau tam tikra emocijų higiena vis dėlto būtina“, - svarstė pašnekovas.
Emocijos ir Organų Veikla
Ilgainiui į kairę ir dešinę švaistant savo emocijas iš pradžių žmogus jaučiasi tik pavargęs ir suirzęs, tačiau ilgainiui gal sutrikti vieno ar kito organo veikla. Šiuo klausimu yra kelios teorijas. Viena teigia, kad pažeidžiamos silpniausios kūno vietos. Anot kitos teorijos, tam tikros emocijos pažeidžia labai konkrečius organus ir atvirkščiai - sutrikusi organų veikla pasireiškia ir emocine būsena. Pavyzdžiui, jei yra problemų dėl inkstų, žmogus išgyvena baimę. Kai sutrinka širdies veikla, žmogų be priežasties nuolat kamuoja nerimas. Plaučių ligos susijusios liūdesiu.
Kaip Nuraminti Save?
Anot J. Tertyčnio, geresnę savijautą garantuojanti vidinė ramybė, deja, reikalauja žmogaus pastangų, o tai mums nepriimtina. „Jei dar suvokiame, kad reikia treniruoti kūną, emocijų higienai laiko nerandame. Tačiau yra keletas labai paprastų priemonių save nuraminti. Pavyzdžiui, 5-15 min. per dieną dėmesį sutelkime dėmesį į savo kvėpavimą, stengdamiesi kvėpuoti teisingai - pilvu. Juk ne veltui nuo seno žinomas posakis: „Jūs susijaudinote? Giliai kvėpuokite“, - šyptelėjo pašnekovas.
Fizinė Veikla ir Emocijos
Anot jo paprasčiausia atsikratyti kūne susikaupusių neigiančių emocijų per fizinę veiklą. „Kūnas, kaip labiausiai inertiška žmogaus dalis, geriausiai sugeba tai padaryti. Japonijoje šiam tikslui tarnauja viršininko lėlė, kurią talžydami tarnautojai gali išlieti įniršį. Aktorius Adriano Čelentano, jei prisimenate, kapojo malkas. Galima pabėgioti, namus sutvarkyti, padainuoti ką nors“, - pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo pašnekovas.
Vanduo ir Juokas
Taip pat emocijas puikiai išvalo vanduo, todėl labai sveika plaukioti, kuo dažniau praustis po dušu, o neturint tokios galimybės - rankas maždaug iki alkūnių keletui sekundžių pakišti po tekančiu šaltu vandeniu. Na, ir visiškai laiko nekainuojantis senovės išminčių receptas - kuo daugiau juoktis.
Tradicinė Medicina ir Emocijos
Kad emocijos susijusios su mūsų sveikata pripažįsta ir tradicinės medicinos atstovai bei psichologai. Ne veltui atsirado posakis, kad visos ligos - nuo nervų. Bene labiausiai su emocijomis siejamos širdies ir kraujagyslių bei skrandžio ligos. Pavyzdžiui, žmonės, kurie nuolat patiria psichologinę įtampą, stresą bei kaustomi įvairiausių baimių problemų dažniau turi problemų su kraujospūdžiu. Anot psichoterapeutų, širdies skausmai bei ritmo sutrikimai neretai susiję su meilės ir gyvenimo džiaugsmo trūkumu. Normaliai funkcionuoti šiems organams nepadeda ir ilgai nepamirštamos nuoskaudos, pyktis, pavydas, baime, netgi gailesti sau ar kitiems.
#