Emocijos - tai kasdienybės palydovės, tačiau ar tikrai suprantame jų esmę? Dažnai manome, kad emocijos yra paprastas dalykas, nes jas patiriame kiekvieną dieną. Tačiau emocijų pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra emocijos, kokią reikšmę jos turi mūsų gyvenime ir kaip jas atpažinti bei valdyti.
Emocijos: Subjektyvus Ekspertas ar Nežinomas Laukas?
Atrodo, kad kiekvienas iš mūsų yra emocijų ekspertas, nes jas nuolat jaučiame. Tačiau ar tikrai žinome, kas slypi už šių jausmų? Mes labai mažai kalbame apie emocijas, nors mūsų gyvenimai yra emociniai. Viskas, ką jaučiame - jausmai, ir mūsų gyvenimo tikslai - irgi susivedantys į tam tikrus jausmus, jų tenkinimą.
Emocijų Trūkumas Lietuvių Kalba: Nerimą Keliančios Tendencijos
Stebėtina, tačiau net ir psichologija besidomintys žmonės, ieškodami išsamesnių tyrimų apie emocijas, dažnai renkasi anglų kalbą. Liūdna, bet faktas - kartais net apie savo pačių emocijas jie ima kalbėti angliškais žodžiais. Pavyzdžiui, vietoje žodžio „nerimas“ vartoja anglišką „anxiety“. Tai rodo, kad lietuvių kalboje trūksta išsamesnių emocijų tyrimų ir analizės. Žodis „anxiety“ reiškia tiesiog nerimą, tačiau šis žodis daugeliui tiesiog nežinomas.
Emocijų Kompleksiškumas: Mokymosi Būtinybė
Emocijas įvardinti dažnai būna sunku, o kai įvardinti jas sunku, sunku ir apie jas kalbėti. Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas. Išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi. Tiesą sakant, net ir mokymosi čia nepakanka.
Roberto Plutchiko Emocijų Ratas: Išsamus Modelis
Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Roberto Plutchiko emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Emocijų Sąveikos ir Lygiai
Pradžioje Robert Plutchik emocijų ratas atrodo labai paprastas, tačiau išties yra toks didelis, kad vien gana paviršiniam jo supratimui reikia kelių mėnesių gana intensyvaus mokymosi. Paskui, kai imsime žiūrėti emocijų sąveikas ir jų lygius, paaiškės, kad ojojoj, kiek čia visko daug. Mokymasis čia gali būti tik praktinis - vienaip ar kitaip perjaučiant ir patiriant pačiam.
Plutchiko Rato Ribotumai
Kita vertus, svarbu neužmiršti, kad ir Plutchik emocijų ratas nėra pilnas - į jį nepavyko įtraukti kai kurių specifinių emocijų, kaip kad užuojauta ar pavydas, jame buvo paignoruotos kai kurios su instinktais susijusios emocijos, kaip kad alkio jausmas ar seksualinis susijaudinimas. Dar kai kurios emocijos, kaip kad meilės jausmas (siejamas su oksitocinu) yra sąlyginai išvedamos kaip kombinuotos, nors paskiro mediatoriaus buvimas aiškiai rodo, jog jos yra paskiros, bazinės. Plutchik rate nekabinami ir kai kurie sudėtingesni atvejai - pvz., baimė ir pyktis, kurie abu kyla iš vieno, nesaugumo jausmo, o tik paskui pavirsta į vieną iš tų dviejų jausmų. Taip ar anaip, aš kol kas nemačiau geresnio struktūrinio modelio, nei Plutchik emocijų ratas.
Evoliucinis Emocijų Būtinumas
Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.
Bazinės Emocijos ir Jų Reikšmė Išgyvenimui
- Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
- Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
- Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
- Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
- Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
- Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..
Emocijų Stiprumo Lygiai
Bazinės emocijos turi skirtingą galią. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Taigi, kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Emocijų Lygmenys Pagal Stiprumą
- Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
- Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas. Tiesą sakant, ribinis sutrikimas nuo įprastų atvejų tuo ir skiriasi, kad įprastose situacijose žmonės pereina į stiprias emocijas - į tokias, nuo kurių aptemsta protas. Tokio stiprumo emocijos yra labai svarbios, nes jos neretai ir baugina, ir priverčia elgtis kaip nors, kaip gal ir nenorėtume elgtis. Žodžiu, tai realiai stiprios emocijos.
- Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t.. Kiekviena tokio stiprumo emocija turi savitą, specifinį fiziologinių reakcijų rinkinį. Tai tokio stiprumo emocijos, kur joks racionalumas ne tai kad neveikia, bet išvis jo nėra. Žmogus ima reaguoti taip, kaip reaguotų gyvūnas, susidūręs su kraštutinai stipriais dirgikliais.
Viena iš diedelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose.
Emocijų Lygmenų Svarba
Žodžiu, tuos tris emocijų lygmenis reikia skirti labai labai aiškiai. Apsėdimas - mes pamirštame viską, persijungdami į vieną vienintelį dalyką, kuris svarbus - pvz., į grobio persekiojimą ar kokios nors problemos sprendimą, jei tai ilgiau trunka - tiesiog nuvarome save iki visiško išsekimo. Kaip matote, tie lygmenys būna labai labai skirtingi. Tokie skirtingi, kad išties tai paprasčiausiai skirtingos emocijos. Pastebėkim, kad vien bazinių emocijų, skaičiuojant skirtingais lygiais, gaunasi ištisos 24. Tai jau nemažai, ar ne?
Emocijų Kombinacijos: Sudėtingi Jausmų Deriniai
Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Ir kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Robert Plutchik išskiria kelis skirtingus emocijų sąryšių lygius, bet tas išskyrimas yra labai sąlyginis, tad į pirminių, antrinių ir tretinių diadų mechanizmus nesigilinkime (juoba, kad tas skirstymas ir šiaip mažiau pagrindžiamas). Trumpai tariant, priimkim tokį paprastą dalyką, kad bet kurios dvi nepriešingos emocijos be problemų gali persikloti tarpusavyje. Kai jos persikloja ir susilieja - jos virsta kokia nors kita emocija. Žodžiu, gaunasi tų emocijų kombinacijos.
Emocijų Kombinacijų Pavyzdžiai
Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios (pvz., daugeliui reikia gerai pamedituoti, norint suprasti, kaip nuolankumas savyje neša ir pasitikėjimą autoritetu, ir autoriteto baimę). Norint tas mišrias emocijas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.
- Nerimas visada yra baimė apie tai, kad kažkas bus ateityje. Tai kyla iš to, kad tikėjimasis - visada jausmas apie ateitį, o ne apie praeitį ir ne apie šį (jau vykstantį) momentą.
- Kaltė yra jausmas „nubausk save pats“ - už tai, kad padarei kažką, ko norėjai (gavai džiaugsmo) čia gauni baimę, kad atsitiks kažkas blogo.
- Gėda - tai kaip kaltė ant hormonų - vietoje džiaugsmo čia atsiranda pasibjaurėjimas (pačiu savimi), o kartu - ir baimė.
- Gailestis dažnai laikomas lyg ir ok jausmu, tačiau kai gailestis nukreipiamas į kitą žmogų, tai jis savyje neša ir pasibjaurėjimą, t.y., atstūmimą.
Dabar pridėkim tai, kad šios emocijos irgi gali būti įvairaus stiprumo, tik kad jau ir žodžių joms mes nelabai turime - net neaišku, kaip jas visas aprašyti būtų, jei bandytume išskaidyti į tuos tris stiprumo lygius. Kai tie jausmai labai skirtingo stiprumo, suprasti juos gali būti sunku. Tiksliau, netgi ne gali būti, o tiesiog turi būti sunku, neišvengiamai. O dabar pridėkime dar ir tai, kad mums dažnai kyla ir emocijos, kuriose yra trys sudedamosios. Arba emocijos, kur, pvz., viena sudedamoji yra stipri, o kita - silpna. Savyje mes turime tiesiog milžinišką kiekį klaikaus sudėtingumo ir skirtingumo emocijų. Ir į tas emocijas kreipiame tiek mažai dėmesio, galvodami, kad „ai, ką čia, čia savaime suprantama“. O paskui kankinamės dėl kažko ir nesuprantame, kas čia mums galvoje ne taip.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Emocinio Intelekto Ugdymas: Kelias į Savęs Pažinimą
Jausmų irgi reikia mokytis. Mokytis identifikuoti savo jausmus, juos suprasti, juos įsivardinti sau pačiam. Jausmai būna stipresni už mūsų mąstymą, tad jei mes nemokame juose susigaudyti, mąstymui irgi nelieka vietos. Tam, kad suprastume kokį nors dalyką šiame pasaulyje, mes turime visų pirma paklausti savęs, iš kokių dalių susideda šis dalykas ir kaip jis iš jų sudarytas, iš kur atsiranda jo energija ir kaip ta energija perduodama per atitinkamus kanalus.
Emocijų Apibrėžimo Problema
Nors mes ir sugebame kalbėti apie emocijas, ir galime būti įsitikinę tuo, kad suprantame vienas kitą, kai kalbame, pavyzdžiui, apie baimę, bet mokslininkai dar nerado pakankamai aiškaus emocijų apibrėžimo - tokio, kuris neturėtų subjektyvių sąvokų ir nesusiaurėtų iki požymių įvardijimo.
Emocijų Formos: Afektas, Emocijos, Jausmai, Nuotaika, Stresas
- Afektas - galingiausia emocinė išraiška, pasižyminti situatyvumu, apibendrinimu, dideliu intensyvumu ir maža trukme. Afekto metu staigiai keičiasi dėmesys, mažėja jo perjungimas ir suvokimo lauke užsilaiko tik tie objektai, kurie dėl išgyvenimo pateko į kompleksą. Be to, sutrinka dėmesio koncentracija (žmogui būna sunku susikaupti ir numatyti savo veiksmų rezultatus), keičiasi mąstymas, blogėja prognozavimo operacijos ir tikslingas, optimalus elgesys darosi neįmanomas.
- Emocijos - skirtingai nuo afektų, emocijos turi ilgesnę trukmę. Jos yra ne tik reakcija į įvykusį įvykį, bet ir į galimą arba prisimintą įvykį. Jei afektai atsiranda veiksmo gale ir atspindi galutinį suminį situacijos įvertinimą, tai emocijos atsiranda veiksmo pradžioje ir iš anksto numato jo rezultatą.
- Jausmai - dar daugiau nusistovėjusi psichinė būsena negu emocijos. Jie turi aiškiai pabrėžtą dalykinį charakterį. Jie išreiškia nusistovėjusį ryšį kažkokiam konkrečiam objektui. Jausmo konkretumas pasireiškia tuo, kad žmogus apskrita negali išgyventi jausmų, nesusiejęs jų su kuo nors.
- Nuotaika - pati ilgiausia ir „lėtinė“ emocinė būsena, nuspalvinanti visą žmogaus elgesį. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad tas pats darbas dėl skirtingos nuotaikos gali atrodyti tai lengvas ir malonus, tai sunkus ir slegiantis. Nuotaika glaudžiai siejasi su žmogaus savęs įvertinimu ir jo reikalavimų lygio.
- Stresas - tokia emocinė būsena, kuri atsiranda dėl netikėtų ir įtemptų aplinkybių. Stresas - galingiausia emocijų išraiška, kurią iššaukia kompleksinė fiziologinė reakcija.
Emocijų Atsiradimo Priežastys ir Funkcijos
Yra prielaida, kad emocijos buvo pirmesnės nei mąstymas, jos atliko pačias paprasčiausias ir gyvybiškai svarbias funkcijas. Būtina sąlyga atskirti ryšiui tarp objektų, kaip tai vykdoma mąstymo metu, yra decentracija - sugebėjimas laisvai judėti minčių lauke ir žiūrėti į dalyką iš įvairių pozicijų. Emocijoje žmogus išlaiko savo pozicijos esminį ryšį tik su savimi, jis dar nesugeba išskirti objektyvių santykių tarp daiktų, bet jau sugeba išskirti subjektyvią nuomonę apie kokį nors daiktą. Emocijos - išgyvenimo komponentas, duoda žmogui galimybę prisitaikyti prie gyvenimo informaciškai neapibrėžtoje aplinkoje. Reikalingų žinių trūkumo atveju atsiranda emocijos.
Emocijos ir Fiziologija: Psichosomatinis Ryšys
Mums visiems pažįstami fiziologiniai pasikeitimai, kurie lydi stiprias emocijas - lūpų džiūvimas, plakanti širdis, drebančios kojos. Dauguma šių fiziologinių pasikeitimų apdorojama mūsų smegenyse ir gali būti išmatuota ir užfiksuota. „Melo detektorius“ fiksuoja būtent tokius kraujo spaudimo, odos drėgnumo, kvėpavimo dažnio pasikeitimus. Subtilesnės emocijos - dėkingumas, simpatija, irzlumas - retai lydimi tokių pastebimų pasikeitimų, tačiau organizme vis tiek kažkas tuo metu vyksta.
Emocijų Įtaka Kūnui
Mūsų emociniai išgyvenimai sukelia kūne atitinkamas įtampas, veikia širdies ritmą, kvėpavimą, skrandžio ir žarnyno motoriką ir kitus vidaus organus. Kada žmogus emociškai sujaudintas, keičiasi jo kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, pulso ir kvėpavimo dažnis, raumenų įtampa. Ryšys tarp emocijų ir fizinių ligų, o taip pat fizinių negalavimų įtaka emocijoms dažnai įvardijama psichosomatinės medicinos vardu. Šis terminas nagrinėja žmogų kaip dviejų dalių - psichikos ir kūno - junginį.
Emocijos ir Širdies Darbas
Anestezijos metu tiriant tai, kas vyksta gyvūno arba žmogaus krūtinėje, galima suprasti, kokiu būdu širdis pagreitina savo ritmą (nuo ko prasideda širdies plakimas) arba sulėtina jį, praleisdama dūžį, tuo metu kai su pačia širdimi viskas tvarkoje. Prie širdies veda du skirtingo pobūdžio nervai. Šiuos nervus galima pamatyti akimis ir pačiupinėti pirštais. Jie primena baltas virves, sujungiančias širdį ir smegenų apatinę dalį. Vieną iš jų vadinsime nervu P (nuo žodžio pagreitėjimas), o kitą - nervu S (nuo žodžio sulėtėjimas). Apatinėje smegenų dalyje, kur baigiasi nervai P ir S yra „elektrinis“ audinys, sugebantis leisti srovę per nervą, pagreitinantį širdies plakimą arba per nervą, sulėtinantį plakimą. Kai žmogus pyksta, jo širdis pagreitina savo darbą; kada jis išsigąsta - širdis neilgam sustoja. Širdies susitraukimo greitis tokiais atvejais susietas su emocijomis ir neturi nieko bendro su pačios širdies būkle.
Nervų Srovės ir Emocijos
Kada žmogus suvokia vykstantį veiksmą, elektros srovė pereina iš viršutinės jo smegenų dalies į apatinę. Jei tuo metu srovė teka per pykčio kompleksą („širdies plakimą“), tai ji atsiduria nervo P centre, kur toliau paduodama per P nervą. Nuo ko priklauso, ar srovė tekės per pykčio kompleksą, ar per baimės kompleksą? Nuo tos pačios priežasties, kuri nustato bet kurios srovės kelią. Ji eina mažiausio pasipriešinimo keliu. Jei žmogus irzlus ir agresyvus, jos (srovės) pykčio kelias turi mažiausią pasipriešinimą.
Emocijos ir Skrandžio Darbas
Dar įdomesnis yra skrandžio darbas. Daugelis jo reakcijų priklauso nuo emocijų. Egzistuoja dviejų rūšių nervai, vedantys prie skrandžio: nervai B tipo („brinkimas“) ir N tipo („nublukimas“). Kada asmuo erzinasi, jo srovė neretai teka per nervą B. Jo veidas parausta kaip ir jo skrandis. Ir nors jis nežino, kad jo skrandis paraudo, jis dažnai jaučia jame sunkumą. Iš kitos pusės, išsigandusiam žmogui, nepriklausomai nuo to, suvokia jis tą ar ne, srovė praeina per nervą N ir jo skrandis nublunka. Ta pati srovė sulėtina skrandžio suspaudimus, mažina jo darbo efektyvumą. Tuo metu maistas virškinamas lėčiau, jis pasilieka skrandyje ir pradeda rūgti. Iš čia atsiranda atsirūgimas ir apetito stoka, nes sekančio valgio metui nelieka vietos naujam maistui. Jeigu srovė nuo sukeltos įtampos teka per nervą B, tai reikalas gali neapsiriboti skrandžio sunkumais: su juo gali atsitikti kažkas rimtesnio. Virškinimo skystis gali pasidaryti itin stiprus ir dilgus. Viena iš didžiausių gyvenimo paslapčių - kodėl skrandis nesuvirškina pats savęs. Kada žmogus suvalgo gabalą karvės skrandžio, jo virškinimo skystis suvirškina šį negyvo skrandžio gabalą, bet jis nesuvirškina savo gyvo skrandžio. Tokiu būdu, jei žmogus ilgai negali patenkinti kokios nors atsiradusios įtampos, skrandžio vidinio sluoksnio gabaliukas apvirškinamas ir ten lieka vieta su nudraskyta oda.
Emocijos ir Sveikata: Holistinis Požiūris
Tai keletas pavyzdžių, kaip emocijos sukelia skausmą skirtingose kūno dalyse. Jei įsivaizduosime žmogų kaip vieningą energetinę sistemą, tai bus lengva suprasti, kad viskas, kas veikia mūsų kūną, taip pat įtakoja ir mūsų emocijas. Ir atvirkščiai, viskas, kas veikia mūsų emocijas, neišvengiamai įtakoja mūsų fizinę būklę. Kitaip sakant, visos ligos yra psichosomatinės. Negali būti kūno ligos, anksčiau ar vėliau neįtakojančios psichikos. Net toks paprastas dalykas kaip įaugęs nagas kojos piršte gali įtakoti sapnus. Tokie pat reikalai yra su sloga. Elementari operacija, pavyzdžiui, spuogo išspaudimas, gali sukelti stiprią emocinę reakciją, pasireiškiančią sapnuose, o neramumas dėl danties išrovimo gali stipriai pažeisti psichinę pusiausvyrą. Taip pat negali būti emocinio sutrikimo, neįtakojančio kūno.
Energijos Perteklius ir Emocijos
Kartais mes jaučiame pyktį arba baimę, neturėdami galimybės sureaguoti atitinkama reakcija, ir tada mes nesugebame išnaudoti atsiradusio energijos pertekliaus. Šis perteklius turėtų kažkur dėtis, o kadangi normalus jo pritaikymo kelias yra blokuotas, jis veikia širdies raumenis arba kitus vidaus organus, iššaukdamas įvairius nemalonus pojūčius. Bet kokiu atveju, atsiradęs energijos perteklius negali tiesiog dingti. Žmogus yra spalvota energetinė sistema, kupina įvairių dinaminių siekimų. Kaip ir bet kokia energetinė sistema, jis visą laiką bando pasiekti ramybės būseną. Jis priverstas taip elgtis. Žmogus gali turėti įvairių norų, plėšiančių jį vienu metu į priešingas puses, ir tai gali sukelti nepatogumų. Paprastas pavyzdys - mergina, kenčianti nuo išbėrimų, savo pirmajame koledžo vakarėlyje. Ji turi iškart du norus: pasikasyti ir nepasikasyti.
Neišreikštos Emocijos ir Pasekmės
Žmogaus problema yra ta, kad jam tenka atidėti tam tikras įtampas dėl to, kad išvengtų naujų sudėtingesnių įtampų atsiradimą, pavyzdžiui, sąmyšio. Be fiziologinių poveikių, ilgą laiką nepatenkintos įtampos gali sukelti ir psichinius sutrikimus, tokius kaip nemiga, nesugebėjimas susikoncentruoti, nerūpestingumas, irzlumas, niūrumas, per didelis jautrumas triukšmui, naktiniai košmarai, nenoras bendrauti su žmonėmis arba pojūtis, kad visi kalba tik apie jus. Tokie simptomai sako apie neurotinį elgesį.
Neigiamos Emocijos ir Jų Įtaka
Neigiamos emocijos dažnai neigiamai atsiliepia mūsų organizmui ir veiklai. Taip, baimės išraiška kasdieniniam gyvenime yra ne kas kita kaip atliekamo veiksmo išankstinis nesėkmės laukimas. Labai dažnai baimė, atsirandanti netikėtose ir nepažįstamose situacijose siekia tokį stiprumą, kad žmogus žūva. Supratimas to, kad baimė gali būti žinių trūkumo pasekmė, leidžia ją įveikti.
Pritarimas Apie Baimę
Yra tokia senovinė pritčia apie baimę. „Kur tu eini?“ - paklausė keliautojas Maro. „Einu į Bagdadą. Man ten reikia numarinti 5 tūkstančius žmonių“. Po kelių dienų tas pats žmogus vėl sutiko Marą. „Tu pasakei, kad numarinsi 5 tūkstančius žmonių, o numarinai 50 tūkstančių“ - papriekaištavo jis jam. „Ne, - argumentavo Maras. - Aš nukankinau tik 5 tūkstančius. Nerimas galima nagrinėti kaip reakciją į neapibrėžtą situaciją, nešančią kažkokią grėsmę.
Nerimo Poveikis
Kartais lengvas nerimas padeda susikaupti, pavyzdžiui, nerimas, kuo baigsis reikalas, gali sustiprinti atsakomybės jausmą ir šiuo atveju pasireiškia kaip papildoma motyvacija, kituose atvejuose gali dezorganizuoti žmogaus elgesį. Kadangi nerimo priežastys dažnai būna nežinomos, emocijų reakcijos intensyvumas gali būti neproporcingai aukštas palyginus su realia grėsme. Jei nerimas - emocionali savo abejonių ateitimi išraiška, tai lengvabūdiškumas - perdėto įsitikinimo išraiška. Neviltis - emocionali veiksmo, kurį reikia atlikti, nesėkmės įsitikinimo išraiška [įsitikiname, kad veiksmas bus nesėkmingas].
Liūdesio Fiziologija
Liūdesio jausmas fiziologiškai pasireiškia paralyžuojančių raumenis veiksmu, atsiranda nuovargio jausmas ir, kaip tai būna nuovargio metu, stebimi lėti ir silpni judesiai. Akys atrodo didelės, todėl, kad atsipalaiduoja akių dugno raumenys. Tuo metu, kai raumenys atsipalaiduoja, kraujagyslės susitraukia ir audiniai lieka be pakankamo kraujo kiekio, blunka. Žmogus nuolat jaučia šaltį ir drebulį, labai sunkiai sušyla, smulkios plaučių kraujagyslės tuo metu taip pat susitraukia ir dėl to plaučiai lieka be pakankamo kraujo kiekio. Tokios būsenos žmogus jaučia oro trūkumą, nepatogumo, sunkumo jausmus krūtinėje ir stengiasi palengvinti savo padėtį darydamas ilgus ir gilius dūsavimus. Liūdną žmogų galima atpažinti ir pagal išorę: jis vaikšto lėtai, jo rankos „kabo“, balsas silpnas ir neskambus. Toks žmogus mielai būna nejudėdamas.
Teigiamos ir Neigiamos Emocijos: Svarbos Balansas
Neigiamos emocijos biologiškai svarbesnės palyginus su teigiamomis emocijomis. Neatsitiktinai neigiamų emocijų mechanizmas pradeda veikti jau nuo pat gimimo, o teigiamos emocijos atsiranda žymiai vėliau. Neigiama emocija - tai pavojaus, grėsmės signalas organizmui. Teigiama emocija - tai signalas apie grąžintą gerovę. Aišku, kad paskutiniam signalui nėra reikalo skambėti ilgai, todėl emocionaliai prie gero yra priprantama greitai. Pavojaus signalas turi skambėti tol, kol pavojus nebus pašalintas. Teigiamų emocinių reakcijų nerviniai mechanizmai yra sudėtingesni ir subtilesni negu neigiamų. Teigiamos emocijos yra svarbios žmogaus didelio darbingumo ir sveikatos išlaikymui.
#