Emocijos - tai neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, kiekvieną dieną patiriant įvairius jausmus, tokius kaip džiaugsmas, liūdesys, pasitenkinimas, baimė, susidomėjimas, nuostaba, pyktis ir kt. Šie išgyvenimai, kaip teigia Jusienė ir Laurinavičius (2007), yra situacijos išgyvenimas, vidinė būsena. Emocijos gali būti teigiamos ir neigiamos, malonios ir nemalonios, tačiau visos jos yra svarbios ir atlieka tam tikras funkcijas.
Emocijų Apibrėžimas ir Kilmė
Emocijos - tai žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Nuo to, kokias emocijas žmogus išgyvena (teigiamas ar neigiamas), priklauso jo aktyvumas, sveikata ir nuotaika. Jausmai - tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jais reiškiasi įvairūs žmogaus poreikiai, kurie skatina žmogų veikti, kad tuos poreikius patenkintų.
Emocijos paprastai užplūsta staiga, todėl jas sunku kontroliuoti. Emocijas lydi tam tikros organizmo reakcijos, kai kurie pokyčiai vyksta viduje, yra sunkiai pastebimi, o kitus matome išoriškai (pasikeitusi veido išraiška, padažnėjęs kvėpavimas ir kt.).
Kalbose yra labai daug žodžių, skirtų emocijoms apibūdinti. Žmonės skiriasi pagal tai, kaip gerai jie moka suprasti savo emocijas, kaip aiškiai jie sugeba jas apibūdinti ir susieti su tuo, kas vyksta jų gyvenime (Jusienė, Laurinavičius, 2007).
Emocijų Kilmės Teorijos
Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. Č. Darvinas teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai vystantis, emocijos turėtų išnykti. Emocijos - tai instinktyvių veiksmų rudimentas, t. y. emocijų išraiškos - tai buvusių naudingų judesių liekanos. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
V. Džemsas ir K. Langė teigė, kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Emocijos kyla dėl judesio (pavyzdžiui, žmogus juokiasi, todėl jam linksma). Taigi, fiziologiniai procesai - emocijų šaltinis, o ne pasekmė. Pavyzdžiui, V. Džemsas yra suformulavęs posakį, jog mes ne dėl to verkiame, kad liūdime, o dėl to esame liūdni, kad verkiame.
S. Šachterio nuomone, emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (Pvz., sutikę miške vilką mes susigūžiame arba puolame bėgti). Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju - išgąstis).
Emocijų Funkcijos
Emocijos atlieka svarbias funkcijas žmogaus gyvenime ir padeda jam prisitaikyti prie aplinkos.
- Motyvacinė funkcija: Emocijos skatina žmogų veikti, siekti tikslų ir patenkinti poreikius. Teigiamos emocijos gali paskatinti tobulėti, siekti geresnių rezultatų mėgstamoje veikloje. O neigiamos emocijos gali būti lyg ženklas, signalas, jog reikia kažko imtis, kad pakeistume situaciją.
- Informacinė funkcija: Emocijos suteikia informaciją apie situacijos svarbą ir reikšmę žmogui. Jos padeda įvertinti aplinką ir priimti sprendimus.
- Komunikacinė funkcija: Emocijos padeda bendrauti su kitais žmonėmis, išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas. Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologinę ir socialinę reikšmę. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. Ryškiausiai emocinę būseną išduoda veido raumenų veikla. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. Kūno judesiai - gęstai, laikysena, eisena - pantomimika - taip pat išreiškia emocijas.
- Reguliavimo funkcija: Emocijos padeda reguliuoti elgesį ir prisitaikyti prie aplinkos. Supratę savo poreikius, elgesį, santykius bei jų sukeliamas emocijas, galime stebėti, kaip jos valdo kūną. Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų savijautą.
Emocijų Rūšys
Emocijos gali būti skirstomos į įvairias rūšis pagal skirtingus kriterijus.
Pagal Valentingumą
- Teigiamos (malonios) emocijos: džiaugsmas, pasitenkinimas, meilė, susidomėjimas, nuostaba ir kt.
- Neigiamos (nemalonios) emocijos: liūdesys, pyktis, baimė, gėda, kaltė, pavydas, nerimas ir kt. Neigiamos (nemalonios): gailestis, baimė, gėda, bejėgiškumas, skausmas, pyktis, melancholija, pasyvumas, panieka, irzlumas, liūdesys, beviltiškumas, jaudinimasis, sielvartas, širdgėla, pasibjaurėjimas, kaltė, depresija, skriauda, nepasitenkinimas, impulsyvumas, įniršis, nerimas, apatija, pavydas.
Pagal Intensyvumą ir Trukmę
- Afektas: Trumpalaikis, stiprus emocinis išgyvenimas, lydimas organizmo išorinių bei vidinių pakitimų. Tai gali būti labai intensyvi baimė, stiprus įniršys, džiaugsmas ar neviltis.
- Aistra: Pastovus, visaapimantis, sąmoningesnis ir ramesnis jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą.
- Nuotaika: Sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai.
- Jausmas: Ilgalaikis, pastovus emocinis išgyvenimas, susijęs su tam tikru objektu ar asmeniu.
Pagal Socialinį Pobūdį
- Socialiniai jausmai: Meilė, draugystė, antipatija, agresija ir kt.
- Pažintiniai jausmai: Viltis, nustebimas, estetinis pasitenkinimas, religiniai jausmai ir kt.
- Meditacinės emocijos: Gėda, kaltė, atgaila ir kt.
Emocijų Kontrolė ir Valdymas
Emocijos gali būti sunkiai kontroliuojamos, tačiau įmanoma išmokti jas valdyti ir nukreipti tinkama linkme.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
- Emocijų atpažinimas: Svarbu atpažinti ir įvardyti savo emocijas, suprasti jų priežastis ir poveikį.
- Emocijų išreiškimas: Reikia mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai, pasirenkant atvirumo laipsnį ir riziką.
- Emocijų reguliavimas: Galima naudoti įvairius metodus, tokius kaip autogeninė treniruotė, neurolingvistinis programavimas ir kt., kad sumažinti neigiamų emocijų intensyvumą ir sustiprinti teigiamas emocijas.
Emocijų Įtaka Žmogaus Gyvenimui
Emocijos turi didelę įtaką žmogaus gyvenimui, jo santykiams su kitais žmonėmis, sveikatai ir gerovei.
- Teigiamos emocijos: Gerina nuotaiką, didina pasitenkinimą gyvenimu, stiprina sveikatą ir imunitetą.
- Neigiamos emocijos: Gali sukelti stresą, nerimą, depresiją, pabloginti santykius su kitais žmonėmis ir sumažinti darbingumą.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas