Darželio lankymas yra svarbus etapas vaiko socialiniame ir emociniame vystymesi. Tai vieta, kur jis mokosi bendrauti, žaisti ir dalintis su kitais vaikais. Tačiau kartais pasitaiko, kad vaikas darželyje nežaidžia su kitais, laikosi atokiai arba užsiima tik individualia veikla. Toks elgesys gali kelti nerimą tėvams, todėl svarbu išsiaiškinti priežastis ir rasti būdų, kaip padėti vaikui integruotis į grupę.
Individualūs Vaiko Ypatumai
Visų pirma, svarbu atsižvelgti į individualius vaiko ypatumus ir temperamentą. Vieni vaikai yra labai judrūs, komunikabilūs ir lengvai užmezga kontaktus, o kiti - ramesni, lėtesni ir jiems reikia daugiau laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Yra vaikų intravertų, kurie mėgsta fantazuoti ir geriausiai jaučiasi žaisdami vieni. Tokie vaikai gali būti laimingi būdami vieni ir tai nereiškia, kad jie neturi bendravimo įgūdžių.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir jo nereikia lyginti su kitais. Jei vaikas jaučiasi gerai būdamas vienas, tačiau retkarčiais žaidžia ir su kitais, tai nėra problema. Nerimauti reikėtų tada, jei vaikas nori bendrauti, bet nesugeba, jaučiasi vienišas ir nelaimingas.
Adaptacijos Sunkumai
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl vaikas darželyje nežaidžia, yra adaptacijos sunkumai. Darželio lankymo pradžia - didelis pokytis vaiko gyvenime, kuris gali sukelti stresą ir nerimą. Jam reikia laiko apsiprasti su nauja aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis. Adaptacijos procesas yra labai individualus ir gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Adaptacijos sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais: vaikas gali verkti, nenorėti eiti į darželį, blogai miegoti, prarasti apetitą arba tapti irzlus ir dirglus. Svarbu suprasti, kad adaptacija yra laikinas procesas ir daugeliui vaikų galiausiai pavyksta sėkmingai integruotis į darželio grupę. Tačiau tėvų ir auklėtojų pagalba šiuo laikotarpiu yra labai svarbi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vėmimas kaip streso reakcija
Vaikų vėmimas darželyje gali būti susijęs su stresu, nerimu ar adaptacijos sunkumais. Tai ypač dažna pradedant lankyti darželį arba po ilgesnio pertraukos. Kai kurie vaikai į stresą reaguoja fiziškai, o vėmimas yra vienas iš galimų simptomų.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada vaikas vemia, ar tai susiję su tam tikromis situacijomis darželyje, pavyzdžiui, atsisveikinimu su tėvais, tam tikra auklėtoja ar veikla. Taip pat svarbu pasikalbėti su auklėtojomis, kad išsiaiškintumėte, ar vaikas jaučia stresą ar nerimą darželyje.
Jei vėmimas yra dažnas ir trukdo vaikui lankyti darželį, svarbu kreiptis į gydytoją, kad atmestumėte medicinines priežastis.
Bendravimo Įgūdžių Trūkumas
Kita priežastis, kodėl vaikas gali nežaisti su kitais darželyje, yra bendravimo įgūdžių trūkumas. Kai kurie vaikai tiesiog nemoka užmegzti kontakto su kitais, prisijungti prie žaidimų arba išspręsti konfliktus. Tai gali būti dėl to, kad jie neturėjo pakankamai galimybių bendrauti su kitais vaikais arba nebuvo mokomi, kaip tai daryti.
Bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi, todėl tėvai turėtų skirti dėmesio jų ugdymui. Jie gali skatinti vaiką bendrauti su kitais vaikais žaidimų aikštelėse, parkuose arba namuose. Taip pat svarbu mokyti vaiką, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Emociniai Sunkumai
Kartais vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su emociniais sunkumais. Jis gali jausti nerimą, baimę, liūdesį arba pyktį, kurie trukdo jam bendrauti ir žaisti. Emocinius sunkumus gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip šeimos problemos, patyčios, traumos arba netinkamas auklėjimas.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su emociniais sunkumais, svarbu kreiptis į specialistą - psichologą arba psichoterapeutą.
Netinkama Darželio Aplinka
Galiausiai, vaiko nenoras žaisti su kitais darželyje gali būti susijęs su netinkama darželio aplinka. Pavyzdžiui, grupėje gali būti per daug vaikų, trūkti žaislų arba auklėtojos neskiria pakankamai dėmesio vaikų bendravimui ir žaidimams. Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka auklėtojos arba jis jaučiasi nesaugus grupėje.
Jei tėvai įtaria, kad vaiko nenoras žaisti su kitais yra susijęs su netinkama darželio aplinka, svarbu pasikalbėti su auklėtoja ir darželio vadovu. Jie gali padėti išspręsti problemas ir sukurti vaikui tinkamą aplinką. Jei problemų išspręsti nepavyksta, gali tekti pagalvoti apie darželio keitimą.
Kaip Padėti Vaikui Integruotis į Darželio Grupę?
- Būkite kantrūs ir supratingi. Adaptacija darželyje yra procesas, kuriam reikia laiko. Nespauskite vaiko ir leiskite jam apsiprasti savo tempu.
- Kalbėkitės su vaiku apie darželį. Klauskite, kaip jam sekėsi, kas patiko, kas nepatiko. Skatinkite jį pasakoti apie savo jausmus ir patirtis.
- Susipažinkite su auklėtojomis ir kitais vaikais. Dalyvaukite darželio renginiuose, susitikite su kitais tėvais. Kuo geriau pažinsite darželio aplinką, tuo labiau jausis saugus ir jūsų vaikas.
- Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Organizuokite žaidimų susitikimus namuose, pakvieskite kitus vaikus į svečius.
- Mokykite vaiką bendravimo įgūdžių. Paaiškinkite, kaip užmegzti kontaktą, prisijungti prie žaidimų, dalintis žaislais ir spręsti konfliktus.
- Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Girkite jį už pastangas, skatinkite savarankiškumą ir leiskite jam patirti sėkmę.
- Kreipkitės į specialistus, jei reikia. Jei vaikas patiria didelių sunkumų adaptuojantis prie darželio arba jaučia emocinius sunkumus, nebijokite kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą.
- Atsisveikinkite trumpai ir ramiai. Ilgi atsisveikinimai gali sustiprinti vaiko nerimą. Atsisveikinkite trumpai, bet šiltai ir užtikrinkite vaiką, kad grįšite.
- Būkite nuoseklūs. Stenkitės laikytis tos pačios darželio lankymo rutinos. Tai padės vaikui jaustis saugiau ir užtikrinčiau.
Mitybos Klausimai Darželyje
Adaptacijos metu vaikai dažnai patiria valgymo sutrikimus, gali atsisakyti valgyti darželyje. Svarbu išsiaiškinti priežastis, ar tai susiję su stresu, nepatinkančiu maistu ar kitais veiksniais.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
- Pasikalbėkite su vaiku. Išsiaiškinkite, kokį maistą jis norėtų valgyti darželyje.
- Pasikalbėkite su auklėtojomis. Aptarkite galimybę leisti vaikui valgyti savo atsineštą maistą, jei tai įmanoma.
- Nesiūlykite apdovanojimų už suvalgytą maistą. Tai gali paskatinti valgymą tapti „geru darbu“ tėvams.
- Sukurkite malonią atmosferą valgymo metu. Valgykite kartu su vaiku, bendraukite ir kalbėkitės apie tai, kaip praėjo diena.
- Siūlykite įvairų maistą.
Vaikų Dosnumas ir Dalinimasis Darželyje
Dauguma tėvelių nuolatos skundžiasi, kad jų mažyliai kategoriškai atsisako dalintis savo žaislais. Žinoma, toks vaiko egoizmas gali kelti rimtų problemų, tačiau pasitaiko ir priešingų variantų - kuomet vaikas pasiryžęs atiduoti viską, kas jam priklauso. Dosnumas - geras bruožas, tačiau tik tuomet, kad jis yra saikingas ir apgalvotas. Priešingu atveju problemų gali kilti ir vaikui, ir tėvams. Dažnai mažyliai net nesusimąsto, kad kažką padovanoję, jie netenka galimybės to daikto atsiimti, todėl visa situacija virsta tikru nesusipratimu ir neretai - dideliu konfliktu, kurio epicentre atsiranda vaikas. Negana to, tokie mažieji dosnuoliai pasiryžę dalintis ne tik savo, bet ir svetimais daiktais, o tai neišvengiamai sukelia problemų. Tačiau prieš imantis bet kokių veiksmų, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Vaikai dažnai atiduoda savo žaislus arba jais keičiasi vedini skirtingų motyvų: dosnumo, naivumo, vidinio nepasitikėjimo savimi ir t.t.
Kaip elgtis su dosniu vaiku?
- Paaiškinkite dovanojimo prasmę. Vos tik vaikas parodys norą ką nors padovanoti, iš karto paaiškink jam dovanojimo prasmę. Pabrėžk, kad padovanoto daikto atsiimti negalima ir dovanoti - tai atiduoti visam laikui.
- Mokykite skirti "mano" ir "svetimas". Labai svarbu, kad 2-3 metų vaikas, kartu su žodžiu "mano" išmoktų suprasti ir žodį "svetimas". Kai tik iš savo vaiko lūpų išgirsi "Tai mamos krepšys, tėčio laikrodis ir močiutės skara" - iš karto pradėk mokyti, kad prieš imant svetimą daiktą, būtinai reikia atsiklausti.
- Paaiškinkite daiktų vertę. Tuo pačiu reikėtų padėti vaikui suprasti, kad daiktai gaunami ne už dyką. Juos reikia pirkti, o pinigėliai atsiranda tik sunkiai dirbant. Todėl kiekvieną daiktą reikia labai vertinti. Paskatink vaiką dalintis, tačiau pabrėžk, kad prieš tai mažylis visuomet turėtų pasitarti su tėveliais.
- Stiprinkite emocinį ryšį. Visų pirma, turėtum įsitikinti, ar suteiki savo vaikui pakankamai dėmesio ir meilės. Kalbėkitės, aptarinėkite praėjusią dieną ir patirtus įspūdžius. Praleiskite daugiau laiko kartu: pasivaikščiokite, pažaiskite, pasilinksminkite. Stiprus emocinis kontaktas - geriausia prevencinė priemonė neapgalvotam vaiko dosnumui.
- Mokykite sakyti "ne". Visų pirma turėtum nuolatos mokyti vaiką, kad dovanoti galima tik savo noru, o ne tuomet, kai kas nors to reikalauja. 1,5-3 metų amžiaus tarpsnyje labai svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti "ne", todėl nereikėtų mažyliui nuolatos "kalti" į galvą, kad dalintis būtina visais atvejais. Padėk vaikui suprasti, kad jis gali dalintis žaislais, tačiau neprivalo to daryti.
- Skatinkite draugystę, o ne "pirkimą". Tikros draugystės niekas negali nupirkti nei saldainiais, nei žaislais. Žmonės draugauja, nes jiems kartu įdomu ir gera.
Vaikų Kandžiojimasis Darželyje
„Su situacija, kai maži vaikai kandžiojasi, teko susidurti, kai mano vaikai lankė lopšelį - jiems buvo 2-3 metai. Mano vaikas buvo tas, kuriam įkando. Ryškiai matėsi apvali įkandimo žymė ant rankos“, - sako dviejų vaikų mama Giedrė. Ji teigia, kad problemą ėmėsi spręsti iš karto. „Pasikalbėjome su grupės auklėtoja, kuri paaiškino, kad vaikai nepasidalino žaislų ir taip sprendė tą konfliktą. Kadangi tai buvo vienkartinis epizodas, problemų daugiau nekilo, tačiau mūsų grupėje nuo to paties vaiko nukentėjo keli vaikai. Iš kitų mamų girdėjau, kad tai pasitaiko kone kiekvienoje darželio grupėje“, - tikina mama.
Nors šiuo atveju kandžiojimosi problema liovėsi, kai kuriems vaikams, ją išspręsti sunkiau. Dažniau su tokia problema susiduria tėvai, kurie augina kūdikius arba vaikus iki 3 metų, o vyresniems tai pasitaiko rečiau, nes jie išmoksta savikontrolės ir kitų būdų problemoms spręsti.
Priežastys
Po agresyviu elgesiu slypi gilesnės psichologinės problemos. Dažnai vaikas, kuris kandžiojasi, jaučia liūdesį, gali būti išsigandęs arba vienišas. Vaikai gali jaustis vieniši ir izoliuoti, net ir turėdami mylinčius tėvus. Tai gali būti tam tikros situacijos, epizodai.
Kūdikiai kandžiotis gali dėl to, kad jiems dygsta dantys arba jie tikrina priežasties - pasekmės ryšį, nori išsiaiškinti kito reakciją į jo veiksmą. Tačiau kandžiojimas gali būti ir būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius, kaip alkis ir nuovargis. Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo.
Ką daryti?
Vaikui gali padėti jo tėvai ir auklėtojai. Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.
Svarbu turėti adekvačius lūkesčius vaikui - jei kandžiojasi jūsų kūdikis, jis tiesiog taip bando susipažinti su pasauliu. Tėveliai tiesiog turėtų mokyti vaiką, ką galima kandžioti, o ko negalima. Vaikui ėmus kandžioti kitą vaiką, svarbu išlikti ramiems, švelniai sustabdyti jį ir tvirtai pasakyti: „Ne, kandžiotis negalima!“. Paaiškinti, kad kandant kitam skauda.
Reaguojant į vaiko kandžiojimąsi svarbu išlikti kiek įmanoma ramiems ir nesikarščiuoti: rėkimas ant vaiko tikrai nepadės. Jei vaiko elgesys negerėja, būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų.
Vaikui padėti, o ne kaltinti vieni kitus
Apie netinkamą vaiko elgesį jo tėvams gali pranešti ir auklėtojai, ir kitų vaikų tėvai. Kiti vaikai dažnai besikandžiojančių vaikų šalinasi, tačiau tai tik jų bandymas atkreipti į save dėmesį. Galbūt jis nemoka paprašyti priimti draugauti ir daro tai, kas tikrai atkreips kitų dėmesį. Jei šeimoje - gal pavydi tėvų dėmesio, kurį jie skiria broliams, seserims, o jis jaučiasi pamirštas. Tokį elgesį reikia keisti ir, žinoma, sudrausminti.
Konfliktinėse situacijose vaikai atskiriami vieni nuo kitų, o nurimus emocijoms aiškinamasi, kodėl taip nutiko. Būtina paaiškinti, kad kitam skauda, mokyti išsakyti žodžiais, kas jam yra: kalbėtis apie savo būseną, tegu išsipasakoja, o ne skriaudžia kitus. Reikia vaikui teikti pagalbą, o ne tėvus kiršinti vienus su kitais, arba kaltinti auklėtojas, kad neužtikrina drausmės. Vieni kitus kaltinti ima ir tėvai.
Į psichologą kreiptis reikia tuomet, jei vaiko elgesys nesikeičia ir dar gal net blogėja. Reikia vaikui gilesnės pagalbos, gal net ir šeimai. Tada jau specialistas giliai aiškinasi, gal vaikas pervargsta, šeimoje netinkamas režimas, vaikas turi lėtinių, neurologinių ligų.
Blogo Elgesio Priežastys ir Sprendimo Būdai
Tėvai dažnai stebisi nepriimtinu savo vaikų elgesiu, nežinodami jo priežasčių. Nors pripažįsta, kad vaikai yra jų atžalos, dažnai neigia, kad blogas elgesys yra išugdytas jų pačių. Pedagogai turi pasitelkti išradingumą, kad tai įrodytų. Daugelis tėvų nepageidaujamą vaikų elgesį aiškina prigimtimi, liga ar televizijos įtaka, o kiti kaltina sutuoktinį. Tačiau tiesa ta, kad vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio.
Blogo elgesio priežastys
Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Iki 5 metų vaikus daugiausia auklėja motinos arba darželio auklėtojos. Jei šeimoje yra tėvas, vaikas pradeda patirti jo įtaką, todėl pradėjus lankyti mokyklą vaiko elgesys didžiąja dalimi nulemtas tėvų elgesio.
Tėvų nenoras pripažinti savo įtakos
Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu. O ši į gyvenimą besikabinanti būtybė godžiai įsisavina ne tik motinos pieną ar kitą maistą, bet ir tai, ką teikia aplinka, taip pat ir tėvų elgesį.
Tėvų tarpusavio santykiai
Ne visus tėvus tenkina jų tarpusavio santykiai, jų partnerių elgesys ir tokioje aplinkoje išsiugdytas jų atžalos elgesys. Tik po ilgo aiškinimosi su tėvais, mokytojais bei psichologais tėvai pripažįsta savo vaidmenį ir auklėjimo spragas.
Stručio politika
Tačiau yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Žinoma, auklėjimo specialistas (mokytojas, psichologas, socialinis pedagogas ar panašaus profilio konsultantas) gali užsiimti tik su tais tėvais, kurie jo paslaugų nori. Kaip sakoma, siūloma prekė - pigi, o veltui duodama - visai nevertinama.
Bandymai išvengti atsakomybės
Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.
Kaip spręsti blogo elgesio problemą?
Pirmiausia tėvams reikėtų suteikti žinių apie žmogaus charakterio ugdymąsi. Tai gali būti literatūra, paskaitos arba diskusijos, o gal ir visos priemonės kartu. Toliau patys tėvai turi įvardyti, koks vaiko elgesys, charakterio savybės jiems yra nepriimtinos ir kokį vaiko elgesį ir charakterį jie norėtų išugdyti. Labai agresyvių vaikų tėvai turėtų ieškoti būdų, kaip įskiepyti savo atžaloms daugiau švelnumo ir išmokyti malonaus bendravimo.
Elgesio koregavimas
Tai labiausiai paplitę netinkamo elgesio atvejai, tačiau gali būti ir šių elgesio tipų variantų. Todėl visada būtina gerai išanalizuoti elgesio patologijas ir paruošti tinkamas šio elgesio koregavimo priemones. Bet net su geriausiais konsultantais sudarytos vaiko netinkamo elgesio koregavimo priemonės nebus efektyvios, jeigu jos nebus ilgalaikės ir jeigu jų nebus šventai laikomasi.
Tėvų sutarimas
Be tvirtos motyvacijos, dar reikalingas abiejų tėvų sutarimas. Jeigu jie vienas kitam nepadės ir nepritars vienas kito auklėjimo nuostatoms ir stiliui, tai teigiamų poslinkių sunku tikėtis. Galų gale kartais geriau netrukdyti tai daryti partneriui, negu viską neigti keliant papildomus konfliktus.
Tėvų pavyzdys
Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės. Privalomas minimumas - tėvų pagarba vienas kitam ir mokytojui, kuriam iš dalies patikėtas vaiko mokymas ir auklėjimas. Tėvams ir mokytojams neturint nei valdžios, nei autoriteto, pasiekti gerų rezultatų neįmanoma. Todėl norint pakeisti vaikų elgesį, pirmiausia reikia pakeisti savąjį. Nors tai nelengva, bet dėl geresnės savo ir vaikų ateities verta.
Patyčios Darželyje
Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.
Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:
- Prasivardžiavimas
- Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
- Skaudi kritika
- Erzinimas
- Mušimas, spardymas, stumdymas
- Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
- Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
- Įžeidimas
- Gąsdinimas, grasinimas
- Melavimas
- Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
- Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios
Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?
Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.
Ką gali padaryti tėvai, kad patyčios liautųsi dar net neprasidėjusios?
- Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
- Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
- Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
- Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežastis.
- Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.
Taisyklės ir Ribos Auklėjant Vaikus
Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas.
Kokio amžiaus vaikai jau gali gyventi pagal taisykles ir suprasti elgesio ribas?
Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus.
Kaip nubrėžti ribas, kad tėvai neatrodytų despotais, o vaikas nebūtų itin suvaržytas?
Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus.
Kaip elgtis su maištaujančiais paaugliais?
Pirmiausia ką reikėtų padaryti, kai vaikas tampa paaugliu, tai susėsti su juo ir iš naujo aptarti taisykles, nes tai kas tinka trimečiui ar septynmečiui nebetinka keturiolikos ar šešiolikos metų paaugliui. Turime paaugliui suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės už savo elgesį.
Kaip tėvams būti nuosekliems?
Kartais taisyklių sulaužymas nėra labai blogas dalykas, jei tai nevyksta nuolatos, kai tėvai pavargę.
Vaiko Adaptacija Darželyje
Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?
- Palaipsnė adaptacija
- Pasitikėjimo stiprinimas
- Aiškus atsisveikinimo ritualas
- Emocijų pripažinimas
Netikėtumai ir kaip į juos reaguoti
- Staigus nenoras eiti į darželį
- Konfliktai su kitais vaikais
- Nenoras miegoti darželyje
Naudingi patarimai tėvams
- Būkite kantrūs
- Bendraukite su auklėtojais
- Skatinkite teigiamą požiūrį
- Sukurkite pastovų dienos režimą
Kaip sukurti vaikui saugią ir palaikančią aplinką?
Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi.
Dialogas tarp tėvų ir darželio
Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerąsias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje. Darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.
Kaip susikalbėti su vaiku?
Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.
Vaiko Agresyvus Elgesys
Vaiko agresyvus elgesys gali kelti nerimą tėvams ir aplinkiniams. Muštynės, stumdymasis ar kitoks fizinis smurtas dažnai pasireiškia ikimokykliniame ir pradinių klasių amžiuje, kai vaikai dar mokosi valdyti emocijas ir spręsti konfliktus. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir išmokyti vaiką tinkamų būdų išreikšti pyktį.
#