Įvadas
Emocijos - tai tarsi vidiniai pranešimai, kuriuos siunčia mūsų psichika, reaguodama į įvairius vidinius ir išorinius įvykius. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų svarbą šiuolaikiniame pasaulyje, jų poveikį mūsų sprendimams ir elgesiui, bei būdus, kaip geriau jas suprasti ir valdyti. Aptarsime, kaip emocijos veikia atmintį, socialinius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Emocijų Atpažinimo Svarba
Mes negimstame su gebėjimu atpažinti, ką jaučiame mes ar kiti. Ironiška, tačiau kuo labiau slopiname emocijas, tuo jos linkusios stiprėti. Skaudūs, nemalonūs jausmai neišnyksta savaime. Jeigu mes neišreiškiame emocijų, jos kaupiasi kaip kokia skola, kurią galiausiai vis tiek tenka apmokėti. Kalba eina ne tik apie nemalonius jausmus. Mes taip pat turime suprasti, kaip tiksliai jaučiamės, kai mums sekasi, kai jaučiame malonius jausmus. Mes dažnai į tai nesigiliname, atrodo, gerai, ir tiek, sekasi, ir gerai… Taip darydami klystame.
Dažnai mokymų, paskaitų metu paprašau dalyvių keletą minučių pagalvoti, kaip jie šiuo metu jaučiasi, ir tais jausmais pasidalinti. Dalyvių atsakymai būna įvairūs, bet ne visada apie pačias emocijas, o daugiau apie sunkumus dėl patiriamų emocijų. Net trečdaliui žmonių sunku įvardinti savo jausmus apibūdinantį žodį. Dažniausiai žmonių naudojami žodžiai savijautai apibūdinti - „aš jaučiuosi puikiai, gerai, normaliai…“. Tai priverčia susimąstyti: ar aš net nežinau, kaip jaučiuosi? Ar daviau sau leidimą to paklausti?
Emocijos ir Šiuolaikinė Kultūra
Šiandien, kai visus atsakymus galime rasti „Google“, mes prarandame įprotį, kad galėtume ieškoti atsakymų savyje arba vienas kituose. Deja, bet „Google“ nėra visagalė. Dažnas girdimas atsakymas būna, kad „nejauku apie tai kalbėti“. Mums nemalonu, nejauku kalbėti apie savo emocinį gyvenimą, ir tai visiškai suprantama. Svarbiausia, kad taip jaučiamės ir kai patiriame malonias emocijas. Bet ypač tai aktualu, kai patiriame nemalonias emocijas - liūdesį, pyktį, nusivylimą, atstūmimą, nepriėmimą. Instinktas save saugoti nuo pažeidžiamumo yra natūralus. Tai daro ir laukiniai gyvūnai. Tai savisauga, tikra ir natūrali.
Ir vis dėlto mes vis užduodame šį klausimą, kartais netgi kelis kartus per dieną: „Kaip tu? Kaip tu laikaisi? Kaip tu jautiesi? Mes klausiame refleksyviai, kad vos patys save girdime. Ir mes atsakome ta pačia dvasia: “Puikiai, ačiū, kaip tu? Viskas gerai! Tai vienas iš didžiausių žmogaus būsenos paradoksų - mes užduodame tam tikrą klausimą „Kaip tu jautiesi?“ vėl ir vėl, kas leidžia manyti, kad tai tikrai mums svarbu. Įsivaizduokite, jeigu kitą kartą pažįstamas ar draugas jūsų paklaustų: „Sveika, kaip tu?“ - jūs sustotumėte ir skirtumėte kelias minutes nuoširdžiai atsakyti, tiesiog taip, kaip iš tikrųjų tuo metu jaučiatės, be jokių pagražinimų. Jūsų savijauta tikrai bus kitokia nei įprastai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Emocijų Poveikis Mūsų Gyvenimui
Emocijų siunčiamos žinutės labai lengvai pastebimos nemalonių emocijų atveju. Tai pyktis, liūdesys, kaltė, baimė, gėda ir kiti. Pyktis mums kyla, kai yra ne taip, kaip norime, arba pažeidžiamos mūsų asmeninės ribos. Gėda verčia susigūžti ir susitraukti, vengiame akių kontakto, nes tai neapsakomai skausmingas išgyvenimas. Kaltė praneša, kad padarėme kažką blogo.
Na, o kaip yra su pozityviomis emocijomis? Kuo jos yra mums naudingos? Jeigu nemalonios emocijos evoliucijos metu teikė pranašumą, nes padėjo mums išlikti, tai kokia nauda iš malonių emocijų? Ankstyvieji pozityvių emocijų tyrimai, atlikti Alice Isen, pateikė pirmąsias įdomias įžvalgas apie galimą teigiamų jausmų patirtį. Pozityvių emocijų dėka mes tampame smalsesni, jos kelia mūsų susidomėjimą, didina tikimybę, kad imsimės išmėginti ką nors nauja ar kad išmoksime naujų įgūdžių. Be to, teigiamos emocijos skatina draugiškumą - kai jaučiamės gerai, mes norime kitų draugijos, stipriname bei plėtojame santykius su žmonėmis, padedame kitiems.
Taigi emocijos atlieka didžiulį, tačiau dažnai nepastebimą vaidmenį visų mūsų gyvenime. Gamta labai sumaniai praneša mums, kas mums naudinga, o kas ne. Jeigu mums yra biologiškai duota išmokti atpažinti, išreikšti ir panaudoti savo jausmus, net ir pačius nemaloniausius, reikia naudotis tomis emocijomis, kad galėtume sukurti teigiamą, tenkinantį mus gyvenimą.
Emocijos ir Atmintis
Emocijos veikia tai, kaip mes atsimename įvykius ar informaciją. Atlikti tyrimai teigia, kad tie įvykiai ar informacija, kurie sukelia emocinį atsaką yra labiau įsimintini negu neutralūs (Van Bergen, Wall & Salmon, 2015; Khairudin et al., 2012). Taip gali būti todėl, kad emocinė ir racionali informacija yra užkoduojama skirtingose smegenų srityse. Pasak J. Hammond (2008) racionalioji smegenų dalis apdoroja informaciją linijiniu būdu, kiekvieną jos dalį atskirai. Tuo tarpu emocinė smegenų dalis ją apdoroja paraleliai. Taip informacija yra apdorojama greičiau, tačiau ne loginiu būdu. Už ją tai padaro racionalioji dalis.
Labai svarbi smegenų dalis, kuri nustato kaip emocijos bus išreikštos fiziškai, yra pagrindinė dalis, kur yra kaupiami emociniai prisiminimai. Tyrimas parodė, kad kai žmogus patiria didelio sužadinimo situacijas, migdolas gali nepaisyti paprastai vykstančių racionalių ir emocinių smegenų funkcijų ir prisiimti šią atsakomybę sau, sprendimų priėmimo proceso metu sužadindamas ryškiausius savo prisiminimus (Hammond, 2008). Patiriamos emocijos gali turėti dvejopą poveikį. Kartais tam tikros emocijos yra siejamos su tam tikrais įvykiais. Žmogus pačias patirtas emocijas gali atsiminti stipriau negu aplinkybes, kuriomis tos emocijos yra patiriamos. Dėl to žmonės išvysto automatines emocines reakcijas ir atsakus į tuos objektus ar įvykius. Kitas emocijų poveikis yra pačių prisiminimų sustiprinimas, kurių metu buvo patiriamos emocijos (Zurawicki, 2010).
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Taigi, emocijos daro įtaką ne tik žmogaus sąmoningiems, bet ir nesąmoningiems sprendimams. Emociniai prisiminimai sukelia stiprią, nesąmoningą fiziologinę reakciją. Visgi vien tik emocijų sukėlimas yra nepakankama sąlyga įvykiams ir informacijai atsiminti. Nuo emocijų priklausančio atgaminimo teorija (ang. the mood-state dependent retrieval theory) teigia, jog informacijos atgaminimas yra efektyvesnis tada, kai emocinė būsena bandymo atgaminti informaciją metu yra panaši į emocinę būseną, kuomet informacija yra užkoduojama (Zurawicki, 2010). Dar vienas svarbus veiksnys yra gaunamų užuominų pobūdis. Tyrimas parodė, kad kai informacijos užkodavimo metu buvusios sąlygos ir atgaminimo užuominos sutapo, tyrimo dalyviai informaciją atsiminė žymiai greičiau negu tada, kai jos nesutapo (Friestad & Thorson, 1993). Pavyzdžiui, reklamų žiūrėjimo metu jas vertinant, vėliau yra gaunama užuomina, nusakanti produktų kategorijas. Jeigu buvo žiūrima paprastai, nevertinant, labiau tiko užuominos apie įvykius reklamoje. Tokius gautus rezultatus tyrėjai aiškina tuo, jog gali būti, kad paprasto žiūrėjimo metu atminties pėdsakai nėra suskirstomi pagal produktų kategorijas.
Emocinis Užkrėtimo Fenomenas
Būna, kad į susitikimą su draugu nueini pasišvilpaudamas, o po pabendravimo jau išeini prastai nusiteikęs, nors nebuvo nei pykčių, nei ginčo. Arba po sunkios dienos grįžus namo, netikėtai pralinksmina gerai nusiteikę šeimynykščiai. Kaip teigia vienas iš emocinio intelekto pradininkų, knygos „Emocinis intelektas“ (angl. „Emotional Intelligence“) autorius Daniel Goleman, jausmai ne visada išsakomi žodžiais, daug dažniau jie reiškiami kitais būdais: per intonaciją, gestus, veido išraišką. Autorius nagrinėja, kaip kitų žmonių veido išraiška ir kūno kalba padeda empatijos turintiems žmonėms suvokti jų nuotaiką, ir kaip, vadovaujantis patirtimi bei emociniu protu, į tai tinkamai reaguoti.
JAV psichologas John T. Cacioppo teigia, kad pokalbio metu žmonės nesąmoningai atkartoja pašnekovo mimikas, gestus, kūno kalbą ir kalbos ritmą. Tai yra gana primityvus instinktas, kuris lemia žmogaus, neturinčio emocinių, psichologinių sutrikimų, gebėjimą empatizuoti. Tuo pačiu, psichologo teigimu, perimamos ir kito žmogaus teigiamos emocijos, tokios kaip entuziazmas ir džiaugsmas, arba neigiamos, kaip liūdesys, baimė, pyktis. Šis modelis vadinamas „beždžionė mato - beždžionė daro“ (angl. „monkey-see-monkey-do“) elgesiu. Kaip tai įvyksta? Psichologo teigimu, būtent perimta kūno kalba, gestai, intonacijos ir lemia, kad pasijuntame panašiai, kaip pašnekovas. Tai yra, kai mūsų kūno raumenų tonusas padidėja arba sumažėja dėl pakitusios gestikuliacijos, veido išraiškų ir panašiai, mūsų smegenims tai duoda signalą, sukeliantį tam tikrą jausmą. Psichiatrė Judith Orloff savo atliktais tyrimais taip pat patvirtina: pakitę raumenų judesiai specifinėms smegenų ląstelėms - veidrodiniams neuronams - duoda signalą, kuris nulemia mūsų savijautą.
Empatija ir Emocinis Intelektas
Nors empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių siunčiamus signalus yra svarbus civilizuoto žmogaus bruožas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokias nuotaikas perimti yra sveika. Pavyzdžiui, gerai yra suprasti, jog kitas žmogus yra išsigandęs ir stengtis jam padėti pasijusti geriau, tačiau perimti šią emociją į savo būseną - jau nėra gerai. Nerimą, baimės jausmą priėmęs ir perkėlęs į savas mintis žmogus gali padaryti klaidingų sprendimų. Tuo pačiu, kiekvienam būtų paranku turėti nuo ko „užsikrėsti“ entuziazmu, teigiamu požiūriu į asmeninį gyvenimą ar darbą ir panašiai. Dėl to ir yra svarbu rinktis bendravimui pozityvius žmones, o ne kupinus destruktyvių minčių.
Kaip Apsaugoti Save nuo Negatyvių Emocijų Užkrėtimo?
- Atsekite negatyvios emocijos pirminį šaltinį. Galima savęs paklausti, ar jaučiuosi liūdnai dėl savų priežasčių, ar dėl to, kad pabuvau šalia žmonių, kurie jaučiasi ar kalba pesimistiškai, piktai?
- Išmokite valdyti savo kūno kalbą. Jeigu jau moksliniai tyrimai patvirtina, kad perimta iš kito žmogaus kūno kalba ir veido išraiškos gali pačios formuoti mūsų būsenas, išmokime tai valdyti: susidūrus su blogos nuotaikos pašnekovu, reikia stengtis išlaikyti neutralią veido išraišką, atsipalaidavusią laikyseną.
- Turėkite savas ribas. Jeigu jaučiate, kad ėmėte patirti per daug negatyvo, liūdesio ar irzlumo, pastebėkite tai, bet tik nepanikuokite. Kvėpuokite giliai, dėmesį nukreipdami į negatyvo iškvėpimą.
Pagrindinės ir Sudėtingos Emocijos
XX amžiuje Paulas Ekmanas nustatė šešias pagrindines emocijas (pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, laimė, liūdesys ir nuostaba), o Robertas Plutchikas - aštuonias, kurias suskirstė į keturias priešingybių poras (džiaugsmas-liūdesys, pyktis-baimė, pasitikėjimas). Teigiama, kad pagrindinės emocijos išsivystė reaguojant į ekologinius iššūkius, su kuriais susidūrė mūsų tolimai protėviai, ir yra tokios primityvios, kad yra „pririštos“, o kiekviena pagrindinė emocija atitinka atskirą ir tam skirtą neurologinę grandinę. Būdamos tvirtos, pagrindinės emocijos (arba „poveikio programos“) yra įgimtos ir universalios, automatinės ir greitos bei sukelia elgesį, turintį didelę išgyvenimo vertę.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Viena hipotezė yra ta, kad pagrindinės emocijos gali veikti kaip statybiniai blokai, o sudėtingesnės emocijos yra pagrindinių emocijų mišinys. Pavyzdžiui, panieka gali būti pykčio ir pasibjaurėjimo mišinys. Vietoj to gali būti, kad sudėtingos emocijos yra pagrindinių emocijų ir pažinimo amalgama, o tam tikri deriniai yra pakankamai dažni arba svarbūs, kad juos būtų galima pavadinti kalboje. Taigi nusivylimas gali prilygti pykčiui kartu su tikėjimu, kad „nieko negalima padaryti“. Vėlgi, daugelis sudėtingų emocijų priešinasi tokiai analizei.
Nors pagrindinės emocijos buvo palygintos su programomis, atrodo, kad jų potencialūs objektai yra atviri kultūriniam sąlygojimui. Jei vargšas Timas bijo neišlaikęs egzamino, tai daugiausia dėl to, kad jo kultūra ir mikrokultūra vertina akademinę sėkmę. Esant sudėtingesnėms emocijoms, pati emocija (o ne jos potencialus objektas) yra kultūriškai formuojama ir sukonstruota.
Emocijų Trukmė
Kodėl kai kurios mūsų emocijos trunka vos kelioliką minučių, o kitos tęsiasi net kelias dienas? Kiekvieną dieną susiduriame su skirtingomis emocijomis: sulaukę gerų naujienų patiriame džiaugsmą, išgirdę kritiką jaučiame susierzinimą, o pasielgus ne taip, kaip derėtų, pradeda slėgti kaltės jausmas ar gėda. Pasirodo, neigiamos emocijos užsilaiko kur kas ilgiau, nei teigiamos.
Anot psichologo, stipriausia neigiama emocija (liūdesys) tęsiasi kelis kartus ilgiau, nei stipriausia teigiama emocija (džiaugsmas). Taip yra dėl to, kad neigiamoms emocijoms mes pasiduodame kur kas lengviau, nei teigiamoms. Neigiami dalykai mus sukrečia kur kas stipriau ir tai yra normalus mumyse užkoduotas išgyvenimo ir atsargumo mechanizmas. Įdomu ir tai, kad pasąmonėje neigiamos emocijos įsitvirtina kur kas stipriau nei teigiamos.
Psichologas Philippas Verduynas tvirtina, kad tokios emocijos kaip baimė, gėda ar užuojauta yra susijusios su epizodinėmis situacijomis, todėl trunka neilgai, o štai liūdesys ar neapykanta tęsiasi kur kas ilgiau, nes šios emocijos rodo, kad iš mūsų kažką atėmė ar bando atimti. Būtent liūdesys ir neapykanta - dvi galingiausios neigiamos emocijos - labiausiai užsilieka ir mūsų pasąmonėje.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinis intelektas (EI) laikomas svarbiu tiek darbiniu, tiek asmeninių santykių gebėjimu. Mūsų laikais jis dažnai vertinamas net labiau nei loginis. Tačiau kaip išmatuoti žmogaus emocinį intelektą? Psichologė Hillary Elfenbein iš Vašingtono universiteto siūlo plačią EI sampratą: tai gebėjimas efektyviai elgtis tiek su savo, tiek su kitų emocijomis.
Anot psichologės, kai kalbame apie EI matavimą, galima išskirti tris pagrindines kryptis: savęs vertinimą, gebėjimų testus ir stebėtojų įvertinimus. Deja, kuo mažesnis tikrasis EI, tuo sunkiau jį objektyviai įvertinti. Žmonės linkę save idealizuoti - ypač kai nuo rezultato priklauso darbas ar reputacija. Žmogaus nuomonė apie savo emocinį intelektą dažnai labiau atspindi pasitikėjimą savimi, o ne realius gebėjimus. Elgesio pagrindu sudaryti testai vertina, kaip žmogus atpažįsta emocijas iš veido išraiškų, meno kūriniuose ar situacijose. Pagaliau galime stebėti kitų elgesį ir nuspręsti, ar jie emociškai sumanūs. Šis metodas, pasirodo, gana patikimas - žmonės linkę sutikti dėl kitų EI vertinimų. H. Elfenbein rekomenduoja išmintingai derinti skirtingus būdus pagal situaciją.
Emocijų Ratas ir Jų Kompleksiškumas
Emocijos mums dažniausiai atrodo labai paprastas dalykas, nes mes jas jaučiame ir todėl jaučiamės ekspertais. Kas gi čia gali būti sudėtingo, jei jauti savo emocijas ir jas lyg ir žinai? Čia yra Robert Plutchik emocijų ratas pačiame paprasčiausiame pavidale. Pradžioje jis atrodo toks paprastas, kad nu ką čia išvis dar žiūrėt, tiesa? Paskui, kai imsime žiūrėti emocijų sąveikas ir jų lygius, paaiškės, kad ojojoj, kiek čia visko daug. Mes labai mažai kalbame apie emocijas, nors mūsų gyvenimai yra emociniai. Viskas, ką jaučiame - jausmai, ir mūsų gyvenimo tikslai - irgi susivedantys į tam tikrus jausmus, jų tenkinimą.
Emocijos išties nėra paprastos, įvardinti jas dažnai būna sunku, o kai įvardinti jas sunku, sunku ir apie jas kalbėti. Išsiaiškinti apie savo emocijas yra sunku. Tam reikia daug mokymosi. Tiesą sakant, net ir mokymosi čia nepakanka. Mokslinius emocijų modelius psichologai ir psichoneurologai kuria jau kokius pusantro šimto metų. Ir, nepaisant begalės tam skirto laiko, tik šiais laikais jau ima įsitvirtinti kažkiek rišlesnis emocijų supratimas. Šiuo metu pats pilniausias ir išsamiausias modelis yra Robert Plutchik emocijų ratas, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų.
Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.
Bazinės Emocijos Pagal Plutchik
- Pasitikėjimas - būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
- Baimė - būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
- Nuostaba - būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
- Liūdesys - būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan.. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
- Pasibjaurėjimas - būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
- Pyktis - būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
- Tikėjimasis - būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
- Džiaugsmas - būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.
Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan..
Emocijų Lygmenys
Bazinės emocijos turi skirtingą galią. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Taigi, kiekviena iš emocijų gali būti įvairaus stiprumo. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.
- Įprasto stiprumo emocijos - tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
- Stiprios emocijos - tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas.
- Užribinės emocijos - tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina, dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t..
Viena iš didelių problemų, suvokiant tokius skirtingus emocijų lygius, yra ta, kad didžiulė dalis žmonių dalies užribinių emocijų išvis nėra patyrę nei karto gyvenime. Tokio stiprumo emocijos yra retos, jos būna tiktai visiškai išskirtinėse situacijose.
Ypatingai dažnai mes jaučiame ne pavienę emociją, o emocijų kombinaciją. Ir kai gaunasi kombinacija - emocijos susideda ir jausmas būna dar kitoks. Kai kurios iš šių emocijų tikrai bus neakivaizdžios. Norint tas mišrias emocijas pagauti ir suprasti, reikia kiekvienai skirti geroką laiko gabalą.
Emocijos Kaip Užuominos į Nepatenkintus Poreikius
Anot psichologės E. Masalskienės, tam, kad nemalonios emocijos ne kenktų gyvenimo kokybei, o atvirkščiai - padėtų ją gerinti, jas derėtų priimti kaip užuominą ar ženklą ieškoti, kokie poreikiai yra nepatenkinti. Visos nemalonios emocijos rodo, kad žmogui kažkas nepatinka. E. Masalskienė sako, kad emocija - tai mūsų santykio į kažką išraiška: „Kai juntame nemalonią emociją, vadinasi, kažkas mums nepatinka, ir to kažko greičiausiai norėtume arba net ir siekiame išvengti, atstumti, pakeisti ir pan. Šie du refleksai - atstūmimo ir griebimo - yra mums duoti gamtos, tai tiesiog ateina per genetiką, kurią paveldėjome iš savo protėvių. Tik taip reaguodami žmonės galėjo pasirūpinti sąlygomis genams išlikti. Malonios emocijos žmogui yra ženklas, kad kažką reikia imti, nes tai naudinga išlikimui. Tas pats, tik iš atvirkštinės pusės, yra ir su nemaloniomis emocijomis, įsitikinusi E. Malaskienė.
Specialistė sako, kad naudinga yra emocijas įvardinti, pripažinti, bet nebūtinai impulsyviai joms paklusti: „Neretai ekspertų patariama, kad jeigu asmuo kažko nenori, pirmiausia reikia tą baimę sau įsivardyti ir leisti jai būti. Kai neišgyvename emocijos, jai tarsi leidžiame nugrimzti į pasąmonę, iš kur ji vis tiek kažkada gali prasiveržti į paviršių.
Kaip Išnaudoti Emocijas Savęs Pažinimui?
- Patyrinėjus emociją suprasti, apie kokį poreikį kalba ta emocija, ir pamėginti rasti būdą duoti sau tai, ko iš tikrųjų reikia. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad kaskart po darbo dienos norisi šokolado, tyrinėdami šį norą galime aptikti, kad jis signalizuoja apie poreikį „apsidovanoti save sutiekiant sau ką nors malonaus“, o ne alkį.
- Antras būdas - nesusitapatinti su emocija - ypač naudingas tuomet, kai neatrandame aiškaus poreikio arba negalime rasti kito būdo duoti sau tai, ko mums reikia. Anot E. Pavyzdžiui, esant stresui, pabėgioti ir taip atsipalaiduoti. Taip pat poveikį emocijoms galime daryti per minčių keitimą ar kitokio elgesio modeliavimą. Tiesiai į emocijas kreiptis turime labai nedaug galimybių. Vienas tokių metodų - dėmesingumo praktikos. Nėra paprasta ramiai sėdėti ir stebėti savo emociją, kai esame veiksme, įvykių sūkuryje.
Emocijos: Geros ar Blogos?
Nors pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama emocijoms, jausmas ir apskritai emociniam raštingumui, vis dėlto nemažai žmonių iki šiol dar neišmoko tiksliai įvardinti, kaip jaučiasi. Tai nesukeltų problemų, jei ne vienas niuansas - nemokėdami įvardinti savo emocijų ir apsiribodami pasakymais „gerai“ ir „blogai“ mes, patys to nenorėdami, užklijuojame etiketes savo jausmams, priskirdami juos prie „gerų“ arba „blogų“. Vis dėlto verta pagalvoti: ar liūdesys yra blogai? O laimė - tik gerai? O kaip su apgailestavimu, nusivylimu ir gėda? O kaip dėl susijaudinimo, pasididžiavimo ar dėkingumo? Tikriausiai mintyse suskirstėte šiuos emocijų žodžius į „gerų“ ir „blogų“ kategoriją.
Dauguma mūsų dėl tokio emocijų skirstymo susiduriame su tuo, jog „blogų“ emocijų kibirėlis prisipildo pernelyg greitai, lyginant su „gerų“. Tai niekam nenaudinga. Štai kodėl, pvz., kognityvinės elgesio terapijos atstovai - psichologai, psichoterapeutai - rekomenduoja pacientams nebeklijuoti emocinių patirčių etikečių. Nes emocijų etiketės iš esmės yra pernelyg neatibrėžtos, abstrakčios. Kur kas naudingiau išmokti ir tiksliai įvardinti konkretų jausmą, o vertinant jį atsižvelgti į konkrečią situaciją.
Kalbėdamas apie ilgalaikę naudą, gaunamą atsisakius etikečių „gera emocija“ arba „bloga emocija“, aš mėgstu metaforą apie nekviestus svečius. Man patinka ši metafora, nes ji pabrėžia laikiną, netikėtą ir nevaldomą emocijų prigimtį.