Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai neurologinės raidos sutrikimai, pasireiškiantys kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgesio sunkumais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime autizmo spektro sutrikimus, jų diagnozavimo metodus, ankstyvosios pagalbos svarbą ir ergoterapijos vaidmenį gerinant vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, savarankiškumo įgūdžius.
Autizmo spektro sutrikimų apibrėžimas ir priežastys
Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, labiausiai paliečiantis kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgesio vystymąsi. Šiuo metu laikoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse. Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus (ASS).
Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.
Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas). Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto keoficientą (IQ).
Biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Taip pat skaitykite: Kas yra tyrimo procedūra psichologijoje?
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Vaiko elgesys gali atrodyti „keistas“ nuo pat gimimo. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus. Taip pat gali pasireikšti raidos stagnacija arba regresas.
Kiti požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vaikams nepatinka žaisti kartu su kitu asmeniu, todėl beveik neįmanoma prisidėti prie jų žaidimo. Šie vaikai nepriima jokios pagalbos.
- Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami.
- Nors vaikai laiku pradeda šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į šalia esantį žmogų.
- Kita dalis vaikų - labai ramūs ir „geri“ vaikai. Nuo gimimo jie būna pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera priežiūra, bet ne tiek, kad jos reikalautų.
Kaip atpažinti autizmą?
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. B. 1. 2. 3. C. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Autizmo diagnozavimas
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą.
Taip pat skaitykite: Tyrimų metodų palyginimas psichologijoje
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Diagnostiniai įrankiai ir metodai
- ASDetect programėlė: padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius.
- Vaiko psichomotorinės raidos testas: patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn.
- Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas: atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
- Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS): leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
Pagalba po diagnozės
Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną. Lankymo metu tėvai nedarbingumo pažymėjimo negauna. Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu. Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas. Sanatorinį gydymą skiria pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie pirmame reabilitacijos etape suteiktas paslaugas bei antrojo etapo reabilitacijos būtinumo motyvais. Skyrus medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir pažyma kelialapiui gauti (forma Nr. 070/a).
Autizmo gydymo būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi.
- Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
- Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Neuroedukacija ir emocijos
Ankstyvoji pagalba ir intervencijos
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.
Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išssamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute). Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs.
Svarbu. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas).
Įtraukusis ugdymas
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Svarbu įvertinti:
- Ar vaikui bus suteikta tinkama pagalba įstaigoje?
- Ar vaikas yra pasiruošęs didžiąją dienos laiko dalį leisti didelėje vaikų grupėje?
- Galbūt verta rinktis laipsniško perėjimo į grupę režimo?
- Ar vaikui lankant ugdymo įstaigą teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos?
- Ar ugdomi jo socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai?
Ergoterapijos vaidmuo
Ergoterapija - gydymo metodas, ypač naudingas tiems, kurie dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų prarado įgūdžius ar patiria sunkumų kasdieniniame gyvenime. Ji gali padėti ne tik fiziniame, bet ir psichologiniame lygmenyje, suteikdama asmenims galimybę vėl jaustis nepriklausomiems ir aktyviems. Ergoterapija yra gydymo metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo sveikatai, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Ši terapija gali apimti įvairias veiklas, pradedant nuo paprastų motorinių įgūdžių lavinimo iki sudėtingesnių veiklų, tokių kaip darbo funkcijų atkūrimas ar socialinių įgūdžių stiprinimas.
Ergoterapijos privalumai
- Fizinės funkcijos atkūrimas.
- Savarankiškumo didinimas.
- Psichologinė gerovė.
- Socialinių įgūdžių stiprinimas.
- Darbingumo atkūrimas.
Kada reikalinga ergoterapija?
- Po insulto.
- Po traumų.
- Esant neurologiniams sutrikimams.
- Po ortopedinių operacijų.
- Sergant lėtinėmis ligomis.
- Psichikos sveikatos problemos.
- Vaikų raidos sutrikimai.
Ergoterapijos metodai ir pratimai
- Smulkiosios motorikos pratimai.
- Stambiosios motorikos pratimai.
- Kognityviniai pratimai.
- Kasdienės veiklos treniruotės.
- Sensomotoriniai pratimai.
- Socialinių įgūdžių lavinimas.
- Relaksacijos ir streso valdymo pratimai.
Ergoterapija orientuota į asmens gebėjimą atlikti kasdienes veiklas, kurios yra svarbios jo gyvenimo kokybei ir savarankiškumui. Ergoterapijoje naudojami pratimai, veiklos ir terapinės užduotys, tiesiogiai susijusios su asmens kasdienio gyvenimo veiklomis. Taip pat taikomi kognityviniai ir socialiniai įgūdžių lavinimo pratimai. Ergoterapija taikoma įvairioms žmonių grupėms, įskaitant tuos, kurie turi fizinių, kognityvinių ar emocinių sutrikimų.
Ergoterapijos tyrimai vaikų autizmo srityje
Tyrimo tikslas - įvertinti ergoterapijos įtaką savarankiškumo įgūdžių vystymuisi vaikams, sergantiems autizmu. Tyrimas atliktas Kauno vaikų abilitacijos centre 2007 metais sausio - balandžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 28 vaikai, sergantys autizmu: 14 (50%), kuriems papildomai taikyta ergoterapija ir 14 (50%), su kuriais dirbo tik spec. ugdytojas; 8 (29%) mergaitės ir 20 (71%) berniukų. Vaikų amžius nuo 3 iki 17 metų.
Tyrimo metu vaikų savarankiškumo įgūdžiai vertinti naudojant Ivoškuvienės R. ir Balčiūnaitės J. rekomenduojamą įgūdžių tikrinimo schemą. Įgūdžių tikrinimo schema - tai 11 skalių schema, padedanti įvertinti vaiko dėmesingumą, bendrąją motoriką, smulkiąją motoriką, rankos ir akies koordinaciją, komunikaciją, suvokimą ir mąstymą, skaičiavimą, skaitymą, savarankiškumą, žaidimą, elgesį. Šiame tyrime dalyvaujantys vaikai buvo mokomi savarankiškumo, ugdomi valgymo (5 užduotys), prausimosi (4 užduotys) bei apsirengimo ir nusirengimo įgūdžiai (11 užduočių), kuriuos iš viso sudarė 20 užduočių - minimali 20 balų, o maksimali 100 balų suma.
Buvo atrinktos porinės imtys: kiekvienam pirmosios imties elementui parinktas visais atžvilgiais analogiškas antrosios imties atstovas pagal amžių, autizmo sunkumo laipsnį bei savarankiškumo įgūdžius. Abiejose grupėse buvo po 4 vaikus, kurie turėjo lengvą autizmo sunkumo laipsnį, po 5 vaikus, turinčius vidutinį autizmo sunkumo laipsnį, po 3 - žymų ir po 2 vaikus labai žymų autizmo sunkumo laipsnį.
Buvo lyginamas tiriamosios ir kontrolinės grupės bendras savarankiškumo įgūdžių vidurkis (balais) po ergoterapijos. Įvertinus savarankiškumo įgūdžius tiriamosios ir kontrolinės grupės vaikams, sergantiems autizmu, paaiškėjo, kad po I įvertinimo bendras tiriamosios grupės vaikų savarankiškumo įgūdžių vidurkis 64,1, o kontrolinės grupės 64,6 balai. Abi grupės pagal vaikų amžių, autizmo sunkumo laipsnį bei savarankiškumo įgūdžius buvo homogeniškos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamosios grupės vaikams ergoterapija turėjo įtakos jų savarankiškumo įgūdžių vystymuisi. Po II įvertinimo (po 4 mėnesių trukusių ergoterapijos užsiėmimų) tiriamosios grupės bendras savarankiškumo įgūdžių vidurkis 73,5, o kontrolinės grupės vaikų 65,9 balai. Tiriamosios grupės vaikams savarankiškumo įgūdžiai vidutiniškai pagerėjo 9,4, o kontrolinės grupės vaikams, su kuriais dirbo tik specialusis ugdytojas, savarankiškumo įgūdžiai pakito nežymiai - vidutiniškai pagerėjo 1,4 balais.
Šis tyrimas patvirtina, kad ergoterapija gali būti veiksminga priemonė gerinant vaikų, sergančių autizmu, savarankiškumo įgūdžius.
SCERTS modelis
SCERTS modelis - tarpdisciplininis, moksliniais tyrimais grįstas metodas darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Remiantis šiuo modeliu, ypatingas dėmesys skiriamas socialinei komunikacijai, emocijų reguliavimui ir transakciniam palaikymui. Siekiant spartinti ASS turinčio vaiko raidą, SCERTS metodika apima įvairias vaiko raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir gyvenimo aplinkas. Todėl įtraukiami ne tik tėvai, bet ir bendruomenių atstovai ir specialistai (vaikų ir paauglių psichiatrai, psichologai, ergoterapeutai, logopedai, pedagogai, socialiniai darbuotojai).