Santuokos tvirtumas ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Per bendrai nugyventus metus santuoka pereina sekančias irimo stadijas: Pažinimo, Susivokimo, Atsiribojimo, Sąstingio, Vengimo, Išsiskyrimo. Iki skyrybų sutuoktiniai išgyvena vidutiniškai 13,5 metų. Kur slypi tokio ilgo ir lėto laimingos santuokos suirimo paslaptis? Kaip patrauklumas pavirsta pasibjaurėjimu, o emocinę trauką pakeičia emocinis atstūmimas, užsibaigiantis skyrybomis? Kokią įtaką tam turi kasdienis sutuoktinių bendravimas? Kokius jausmus jaučiame po pokalbio su sutuoktiniu, norime apsikabinti ar nusisukti? Į šiuos klausimus atsakysime šiame straipsnyje.
Santuokos kelias iki skyrybų: lėtas atstūmimas
Statistiniai duomenys rodo, kad santuoka iki skyrybų vidutiniškai trunka 13,5 metų. Per tą laiką santuoka pereina nuo Laimingos santuokos stadijos iki Skyrybų stadijos. Toks ilgas laiko tarpas iki skyrybų rodo, kad pradžioje buvę artimi sutuoktiniai tolsta vienas nuo kito iš lėto, o tas procesas trunka apie 14 metų. Kitaip tariant, sutuoktiniai kasdien bendraudami atstumia vienas kitą po „milimetrą“. Taip milimetras po milimetro, per 14 metų sutuoktiniai stumia vienas kitą, kol galiausiai išsiskiria.
Emocinis ryšys - svarbiausia jungtis
Gyvenimo kelyje sutinkame daug žmonių. Kai kuriems iš jų jaučiame simpatiją. Su kai kuo padraugaujame, o kai kam pajaučiame trauką. Bendraujant toliau didėja teigiamos emocijos, susijusios su tuo žmogumi. Jei abu žmonės jaučia vienas kitam teigiamą emocinę trauką, taip tarp jų užsimezga pirmas ir svarbiausias ryšys - emocinis ryšys. Jei abu nori būti kartu, jie suartėja ir tarp jų atsiranda antras ryšys - seksualinis. Iš šio ryšio gimsta vaikai - trečioji vyro ir žmonos jungiamoji grandis. Kai šeimoje atsiranda vaikas (o kartais ir anksčiau) sutuoktiniai turi pasirūpinti bendru stogu - ketvirtąją jungiamąja grandimi. Kad įsigyti butą ar namą, tenka imti paskolą ir susitarti dėl finansų valdymo bendrai. Tada atsiranda penktoji vyro ir žmonos jungiamoji grandis- įsipareigojimai ir finansai. Šeštoji sutuoktinių jungiamoji grandis - bendri šeimos tikslai ir uždaviniai. Galiausiai viską vainikuoja septintoji jungiamoji grandis - juridinis ryšys. Sutuoktinių jungiamosios grandys gali susikurti ir kita seka. Čia svarbu yra tai, kad emocinis ryšys šioje grandinėje yra pirmas ir svarbiausias. Tik esant emocinei traukai įmanomas seksualinis ryšys, vaikai, bendri namai ir kiti ryšiai.
Santuokos irimo stadijos
Kiekvienas vestuvių išvakarėse pasakys „Neįsivaizduoju gyvenimo be jo/.jos“. Kiekvienas besiskiriantis pasakys „Nekenčiu jo/jos ir noriu kuo greičiau užbaigti santykius“. Taigi, santuokos tvirtybė ir jos suirimas priklauso nuo sutuoktinių tarpusavio emocinio ryšio. Bendravimo pradžioje esame susižavėję partneriu, jaučiame jam/jai trauką. Bendravimo pabaigoje (skyrybų metu) jaučiame nepasitenkinimą, pasibjaurėjimą buvusiu sutuoktiniu. Per bendrai nugyventus metus santuoka pereina sekančias irimo stadijas:
- Pažinimo
- Susivokimo
- Atsiribojimo
- Sąstingio
- Vengimo
- Išsiskyrimo
Pirmoje stadijoje turime labai mažai informacijos apie sutuoktinį. Pradėję gyventi kartu vis daugiau apie ji/ją sužinome. Jei atrastoji „realybė“ mus tenkina arba mes galime ją toleruoti, tai emocinė trauka išlieka.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti neigiamas emocijas?
Žodžių galia ir emocijų gimimas
Sakoma, kad Išgirstas žodis pagimdo Mintį. Mintis gimdo Emociją. Emocija paskatina Veiksmus. Veiksmai formuoja Įpročius. Įpročiai formuoja Charakterį. Charakteris nulemia Likimą. Visa ko pradžia - kaip išgirstas žodis mus paveikia. Kokios tada kyla mintys ir kokias emocijos yra sukeliamos. Jei išgirstame gerą, palaikantį žodį, kyla teigiamos emocijos, kurios yra tiesiogiai susiejamos su tuo žmogumi, kuris ištarė tuos žodžius. Jei iš sutuoktinio išgirstame mus sumenkinančius, žeminančius ir skaudinančius žodžius, mūsų širdyje gimsta neigiamos emocijos. Kadangi nei vienas nenorime būti žeminami ir jaustis blogai, tai pradedame kovoti su tuo sutuoktiniu, kuris sukėlė mūsų širdyse tokias emocijas. Atsilygindami už pažeminimą, sutuoktiniui sakome jam skaudžius žodžius. Kadangi jau gerai pažįstame sutuoktinį, tai žinome, kas jam/jai gali būti skaudžiausia. Taip įsižeidžia ir sutuoktinis. Pradeda suktis vienas kito įžeidimų ratas, kuriame abu jaučiasi įžeisti, pažeminti, atstumti. Kaip matome iš aprašyto bendravimo mechanizmo, būtent pokalbis ir sutuoktinių elgesys bendravimo metu turi pagrindinę ir lemiančią įtaką į tai, ką mes tam/tai sutuoktiniui jaučiame. Jei jaučiame teigiamas emocijas, emocinė trauka auga, o jei jaučiame neigiamas emocijas - auga emocinis atstūmimas, artinantis santuokos pabaigą. Partneriškos meilės būtinos sąlygos: saugumas, supratimas, priėmimas ir nuspėjamumas. Kai šios sąlygos pažeidžiamos, meilė ir emocinė trauka pranyksta. Kai mūsų nesupranta, ar nenori suprasti, kai mūsų nepriima, ar nenori priimti jaučiamės nesaugūs.
Emocijų patikrinimas: apkabinimas ar atsitraukimas?
Kaip galėtume pasitikrinti, ar bendraujant su sutuoktiniu didėja emocinė trauka, ar auga emocinis atstūmimas? Patarimas paprastas bet efektyvus. Iš karto po pokalbio su sutuoktiniu atkreipkite dėmesį į tai, ką jaučiate ir sau pasakykite ar norite jį/ją apkabinti, pabučiuoti ar atsišlieti ir pasitraukti kuo toliau. Jei Jūsų širdyje kyla noras sutuoktinį apkabinti, Jūsų sutuoktinis su Jumis bendrauja tinkamai. Kaip pasitikrinti, ar Jūs mokate bendrauti su sutuoktiniu taip, kad jam/jai kiltų noras Jus apkabinti? Tiesiog pasikalbėkite apie tai su sutuoktiniu ir paprašykite grįžtamo ryšio. Jei nedrįstate ar sutuoktinis nenori apie tai kalbėtis, stebėkite, kaip jis/ji elgiasi po pokalbio.
Pagrindiniai faktoriai, lemiantys emocinį atstūmimą
Bendraudami ir elgdamiesi su sutuoktiniu esame įtakojami savo svarbiausių saugumo poreikių, vertybių, nuostatų, įsitikinimų, norų. Dažniausios klaidos, darančios įtaką emociniam atstūmimui:
- Lyčių skirtumų neįvertinimas. Žmona bendrauja su Vyru, kaip su moterimi, o Vyras bendrauja su Žmona, kaip su vyru.
- Esminiai vertybiniai skirtumai. Tyrimais nustatyta, jog patvaresnės ir laimingesnės yra tos santuokos, kurių sutuoktiniai turi daugiau panašumų.
- Nepakankama pagarba sutuoktiniui. Jei manome, kad tik mes pilnai ir teisingai suprantame pasaulį, o sutuoktinis nieko neišmano, tai yra priešingai. Kiekvienas mūsų yra susiformavęs savo subjektyvų pasaulį savo sąmonėje. Kadangi sutuoktiniai yra skirtingi, tai ir jų subjektyvūs pasauliai yra skirtingi. O skirtinguose pasauliuose žmonės turi skirtingai ir elgtis.
- Nemokėjimas spręsti prieštaravimų ir konfliktų. Kovojame už savo pozicijas, savo nuomonę. Tokia kova ir nemokėjimas išspręsti prieštaravimo ar konflikto taip, kad abi pusės laimėtų, didina emocinį atstūmimą. Reikėtų užduoti sau klausimą: Ar aš noriu būti teisi(us), ar laiminga(s)? Noras būti teisiai/teisiam yra padiktuotas mūsų egoizmo. Norėdami sukurti darnius santykius turime įvertinti visus aukščiau išvardintus veiksnius tarpusavio bendravime ir pradėti juos valdyti. Vyrų veiklą stimuliuoja pritarimas ir palaikymas. Jam būtina jausti, kad jo pastangos yra vaisingos. Bet jei vyras mato, kad viskas, kas jo padaryta laikoma kaip duoklė, jis atsisako savo pastangų. Prisiminkite, gerbiami skaitytojai - priešingybės suklesti skirtumuose, o priešingybių apsijungimas į vieną, turiu omenyje - Šeimą, suteikia abiems visiškai naują kokybę.
Pozityvumo kultas ir neigiamų emocijų ignoravimas
Dabartinėje visuomenėje šaknis giliai suleido pozityvaus mastymo ir nuolatinės laimės jautimo bumas. Galybė knygų ir seminarų kaip be perstojo būti laimingais ir nejausti neigiamų emocijų. Kaip džiaugtis ir mėgautis neišgyvenant baimės, kaltės, gėdos, pykčio ar liūdesio. Kaip būti laimingiems ir tik laimingiems. Santykiuose ne kitaip. Partneriai sueina į porą tam, kad mėgautis vienas kitu, gerai leisti laiką, džiaugtis ir būti laimingais - „Ir gyveno jie ilgai ir laimingai ir mirė tą pačią dieną“. Galima gyventi laimingai tik ne ilgai ir tą pačia dieną mirs ne partneriai, o jų santykiai. Neigiamos emocijos - tokia pat žmogaus gyvenimo dalis kaip ir teigiamos. Moteris, nejaučianti, neišgyvenanti neigiamų emocijų ar jas slepianti, kasa kapą sau ir savo santykiams savo pačios rankomis. Po kurio laiko visos po kilimu pakištos emocijos, kurias buvo nemalonu jausti, išlįs į paviršių kaip depresija, liga, viršsvoris, nuolatinės isterijos ar bus išlietos ant to paties mylimo žmogaus, dėl kurio ji taip stengėsi visada būti linksma ir laiminga. Neigiamų emocijų ignoravimas turi dar vieną nemalonų rezultatą - tampa vis sunkiau jausti ką nors malonaus ir teigiamo. Vis daugiau stimuliacijos reikia tam, kad būtų galima pasijusti linksmiems ir laimingiems. Didėjanti stimuliacija ir teigiamų emocijų išjautimas skatina kauptis dar didesnį kiekį neigiamų. Teigiamos ir neigiamos emocijos - du žmogaus, kaip esybės, aspektai ir ignoruoti vieną jų tai tas pats kas valgyti ir niekada neiti į tualetą. Anksčiau ar vėliau turėsite rimtų problemų su žarnynu, vėliau su virškinimo sistema ir galiausiai su visu organizmu. Kūnas negali ilgai kaupti šalutinių produktų taip pat kaip psichika negali ilgai laikyti neišreikštų neigiamų emocijų. Galų gale ji pareikalauja pusiausvyros ilgam nugramzdindama į depresiją, nuolatines isterijas arba materializuojasi kūne kaip liga ar funkcijų sutrikimas.
Emocinis valymasis santykiuose
Poroje su vyru, kai moteris pasijunta saugi, ji pradeda valytis emociškai. Visą gyvenimą iki tol ji buvo priversta kaupti neigiamas emocijas - tėvų nepasitenkinimus, klasiokų užgauliojimus, sunkumus studijose, destytojų kritikas ir tt. Patekusi į santykius ir pajutusi, kad yra mylima, moteris pagaliau gauna galimybę atsidaryti emociškai, atverti savo širdį ir tada prasideda nesusipratimai. Nei iš šio nei iš to linksma ir laiminga moteris tampa blogos nuotaikos, kažko suirzusi, kažko nepatenkinta. Vyras puola į depresiją jausdamasis nepilnaverčiu ir negalinčiu padaryti moters laiminga. Moteris išsigąsta pati savęs, kad ji gali taip blogai jaustis kai šalia mylimas žmogus kuris taip dėl jos stengiasi. Du žmonės nesuprasdami žiūri vienas į kitą, lygioje vietoje pradeda kilti konfliktai ir niekas nebesupranta, kas atsitiko taip gražiai prasidėjusiems santykiams. Atsitiko natūralus ir neišvengiamas procesas, nebent moteris susiejo save su nemylimu vyru šalia kurio nesijaučia saugi. Tam, kad moteris galėtų mylėti ir būti laiminga, ji privalo visų pirma išjausti ir išleisti visas neigiamas emocijas, kurios prisikaupė gyvenimo eigoje ir kaupiasi kiekvieną dieną. Ji turi išverkti visas neišverktas ašaras, išliūdėti viską, ko neišliūdėjo, išsipykti, išsinervinti ir tt. Tik taip ji galės vėl jaustis laiminga ir dar stipriau mylėti savo vyrą. Viena didžiausių galimų vyro dovanų mylimai moteriai - priimti jos neigiamas emocijas ir palaikyti ją tuo metu, kai jai sunkiausia ir kai niekas iki šiol nepalaikydavo. Moteris labiausiai prisiriša ne prie to, kuris dovanoja jai namus, mašinas, vedžiojasi į geriausius restoranus, o prie to, kuris ją išklauso ir būna šalia tada, kai ji pati nenori būti šalia savęs.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Vyro vaidmuo ir emocinės kliūtys
Deja, čia iškyla kita problema - dažnai vyrai patys turi tokias neigiamų emocijų sankaupas ar vidinius kompleksus, kad atlaikyti moters emocijų paprasčiausiai nebegali. Ne gana to jie pradeda jaustis atsakingi už tai, kad moteris blogai jaučiasi ir gali pulti į depresiją dėl nepilnavertiškumo jausmo. Užsiriša mazgas, kuris po truputį pradeda veržtis kol užsmaugia santykius.
Ką daryti? Patarimai poroms
Visų pirma teks priimti faktą, kad tai neišvengiama. Norite laimingos moters - leiskite jai jaustis nelaiminga tiek, kiek jai reikia. Moterims teks mokytis priimti save su visomis savo emocijomis ir mokytis jas taip parodyti vyrui, kad jo nepervažiuotumėte su kaltinimais, per daug intensyvia išraiška ar visišku užsidarymu. Viena didžiausių klaidų - palikti vyrą nežinioje apie tai, kas su jumis vyksta kuomet akivaizdžiai jaučiatės blogai. Papasakokite jam bent jau tiek, kiek pati suvokiate ir pasakykite, kad jis dėl to nekaltas, kad tokia jūsų esybė ir kad taip jums bus vėl ir vėl tam, kad galėtumėte jaustis laiminga ir mylėti. Antra - kalbėkitės ir mokykite vienas kitą kaip elgtis, kai moteriai blogai. Kai blogai vyrui, viskas paprasta - belieka palikti jį ramybėje kol jis susitvarkys pats. Išleisti jį į žvejybą, pažaisti kompiuterinius žaidimus, pasportuoti klube arba dar geriau - praktikuoti stipriai valančias praktikas, pvz ciguną. Palikti moterį ramybėje kai jai blogai yra tas pats, kas išmesti ją į lauką speiguotą žiemą ir pasakyti, kad grįžtų tik tada, kada pagerės. Greičiausiai ji negrįš niekada. Vienintelis būdas moteriai išsivaduoti iš neigiamų emocijų - jomis pasidalinti ir išsipasakoti. Moterys, atsargiai su visų savo emocijų išliejimu vyrui. Tik šventas žmogus galėtų pakelti tokius kiekius, kokie yra susikaupę pas daugumą moterų. Pasistenkite bent dalį jų išpasakoti draugėms, išrašyti ant popieriaus, išleisti per kokias nors terapijas kaip dailės ar šokio. Išleisti, iškalbėti, išreikšti jas būtina, kitaip rizikuojate savo sveikata, o santykiais rizikuojate, jei jas visas slepiate nuo vyro. Taip uždarote savo širdį ir galiausiai numarinate meilę nors galvojate, kad stengiatės ją kiek galima ilgiau išsaugoti. Trečia - vyras, kuris labai stengiasi padaryti moterį nuolat laiminga ar reikalauja, kad ji tokia būtų, savo rankom nuneša ją į nuolatinės depresijos būseną kuomet ką nors teigiamo ji jau nebegali išgyventi ir jausti. Pabandykite patys, bet turėkite galvoje kuo rizikuojate. Daug sveikiau ir jai ir santykiams - išjausti viską, gal guli ant širdies, išsikalbėti, išpykti ir išverkti, o paskui dar labiau mylėti jus už tai, kad suteikėte galimybę jai tai padaryti. Ketvirta - moteris, kuri yra prikaupusi krūvą neigiamų emocijų nei pagalvoti nenori apie intymius santykius. Tiesiausias kelias atmušti norą moteriai su jumis fiziškai suartėti ar priversi ją išmokti simuliuoti malonumą - ignoruoti ar kritikuoti jos emocinę būseną, net nesistengti išklausyti ir palikti vieną kai jai blogai, prievarta reikalauti intymių santykių, kritikuoti ją pačią už tai ką padarė ar pasakė ir tt. - tiksliau iš visų jėgų stengtis parodyti kaip labai ji jums nerūpi ir kaip labai jūs jos nemylite. Penkta - neigiamos emocijos dažnai gąsdina žmones. Jos nenuspėjamos, nekontroliuojamos ir atrodo, kad tęsis amžinai. Kai kurie vyrai kaip maro bijo moters neigiamų emocijų nes neturi menkiausio supratimo, ką su visu tuo daryti. Kaip tik dėl to moteris, nurimus emocijoms, turi kantriai instruktuoti vyrą, kaip su ja elgtis, kitaip jis niekada nesusipras, o jūs jausitės nemylima. Net labiausiai mylintis vyras gali jaustis bejėgis prieš verkiančią moterį. Tiesa sakant jis ir yra bejėgis, negalintis nieko pakeisti, tik būti jai ir su ja bei laukti, kol viskas praeis. Iškilusios neigiamos emocijos - tai procesas ir negalima jo nei nutraukti nei paskubinti. Tiek bandymas nuraminti moterį tiek pastangos ją kuo greičiau pralinksminti bus akmuo į jūsų pačių santykių daržą.
Atvirumas santykiuose: balanso paieškos
Neretu atveju tenka pastebėti, kad daugelis santykių būtų virtę santuokomis, o daugelis santuokų nebūtų iširusios, jei partnerių atvirumas būtų turėjęs ribas. Tad kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp uždarumo ir atvirumo santykiuose? Asmeniniame gyvenime kiekvienas sau nusistato atvirumo ribas. Vieni mano, kad reikia viską pasakoti savo partneriui ir būtina viską žinoti apie jo praeitį ir dabartį. Teigiantys, kad santykiai turi būti paremti 100 % atvirumu, kaip taisyklė, tikisi, kad žinojimas suteiks tam tikrą garantiją dėl santykių kokybės ir trukmės. Bet kurio žmogaus gyvenime yra dalykų, kurių nebeįmanoma pakeisti, tačiau apie kuriuos taip norisi kam nors pasipasakoti, išsilieti… Ir dažniausiai apie tai norisi pasipasakoti artimiausiam žmogui. Dažniausiai tai būdinga moterims, nes būtent jos jaučia didžiulį norą būti vyro išklausytos, suprastos ir palaikytos.
Santykiuose skiriama keletas tipiškų klaidų, kurių paprastai mes net nepastebime. Viena iš jų - tai savo vidinio pasaulio „perkėlimas“ ant kito žmogaus pečių ir tikėjimasis, kad jo norai, svajonės ir lūkesčiai tokie patys kaip mūsų. Tačiau partneris nėra mūsų vidinio pasaulio atspindys, jis - žmogus su savo charakteriu, su savitu požiūriu į pasaulį ir visa tai, kas jame vyksta. Tikėtis, kad mūsų antra pusė taptų nuodėmklausiu ar psichoterapeutu, besąlygiškai priimančiu viską, kas pasakyta, ir atsižvelgiančiu tik į mūsų interesus, būtų utopiška. Tad kaip nuspręsti, kada ir kiek atvirumo „dėti į patiekalą“? Pirmiausia, pagalvokite, ko jūs siekiate atvirumu. Nusimesti akmenį nuo širdies? Nusiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasidalinti ja su partneriu? Ar norite kažką pakeisti santykiuose ir surasti išeitis?
Atvirumas santykių pradžioje
Svarbu suprasti, kad pirmiausia žmogus turi įgyti nors mažiausią mūsų pasitikėjimą, kad imtume atidarinėti duris į savo sielą. Todėl santykių pradžioje patartina vengti kai kurių atviravimų. Santykių pradžioje geriau vengti tiesmukiškai pateikto neigiamo grįžtamojo ryšio apie žmogaus aprangą, skonį, išvaizdą, pomėgius, įpročius, šeimą ar draugus. Taip pat nevertėtų reikšti susižavėjimo jo draugais ar akivaizdžiai grožėtis jos draugėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Atvirumas nusistovėjusiuose santykiuose
Kai santykiai pažengia, ateina momentas, kuomet norisi kitam „atverti visą dūšią“ ir tikimasi, kad mylimas žmogus mus priims tokius, kokie mes esam. Kiekvienas iš mūsų tikimės iš partnerio supratimo, atjautos ir kantrybės. Tai stadija, kuomet mes pažįstame vienas kitą, o santykiai turi savo statusą. Turime bendravimo vienas su kitu patirties, tad žinome ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias vietas. Deja, būtent šioje fazėje žmonės ima sau daugiausiai leisti elgesyje su partneriu. Imasi mokytojo ar dresiruotojo vaidmens ir kritika atvirumo pavidalu liejasi per kraštus. Vienas kito atžvilgiu jie išsako tokius dalykus, kokių net pagalvoti sau neleistų, susitikę su menkai pažįstamu žmogumi. Štai šiame etape atsiranda frazės: „Koks iš tavęs vyras?!“, „Višta, ne boba!“, „Ir teisingai padarė, kad atleido iš darbo. Aš seniai tokį būčiau lauk išmetusi!”, „Gerai gyvenau, kol su tavim neapsivedžiau“ ir t.t. Tada dar daugiau: „Susirasiu meilužį, tai žinosi!“, „Kvaila buvau, kad už tavęs tekėjau! Tiesa, dažnai toks „atvirumas“ turi manipuliacinį tikslą - priversti partnerį susimąstyti, pakeisti elgesį ir išspręsti situaciją. Deja, tokios manipuliacijos turi tik trumpalaikį efektą ir tik tuomet, kai yra adresuotos psichologiškai silpnesniam partneriui. Taigi, atvirumas turi pozityvią prasmę tuomet, kai kartu su tiesa partneriui pateikiamos alternatyvos situacijos sprendimui, kuomet tai tampa galimybe santykiams pereiti į kitą stadiją.
Atvirumas brandžiuose santykiuose
Branda pasiekiama tuomet, kai partneriai jau kartu „ragavę ir šilto, ir šalto“, kuomet jau apgludinti bendro gyvenimo kampai ir kai ateina suvokimas, kad „mes ne vienas žmogus, o dvi atskiros ir savaip vertingos asmenybės“. Paprastai „sveikuose“ santykiuose atvirumo ribos vėl susiaurėja, nes iš anksto apgalvojama, kaip informacija paveiks partnerį, kaip jis jausis ir kaip elgsis, ir apskritai mąstoma, ką atvirumas duos santykiams? Atvirumo ribos plečiasi ir traukiasi, priklausomai nuo besivystančių santykių ir dviejų juos kuriančių žmonių. Tačiau išmintingai elgiasi kiekvienas, kuris vadovaujasi taisykle, kad santykiams reikalinga diplomatija, o ne atvirumas…
Neigiamos emocijos: priežastys, valdymas ir įtaka sveikatai
Žmogus yra sudėtinga būtybė, turinti tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių. Nuo to, kurios savybės dominuoja, priklauso, kaip mus mato ir priima aplinkiniai. Neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, pavydas, baimė ar nusivylimas, yra neatsiejama žmogiškosios patirties dalis. Tačiau svarbu suprasti jų priežastis, išmokti jas valdyti ir suvokti jų poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Neigiamų emocijų kaupimosi pavojai
Kai žmogus aplinkai stengiasi pateikti tik teigiamą įvaizdį, o viduje kaupiasi neigiamos emocijos, gali susidaryti pasąmoninė agresija. Dirbtinai slopinant neigiamus jausmus, jie neišreiškiami ir pasilieka tik sau, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.
Neigiamų emocijų valdymas
Geriau ne slopinti, o valdyti neigiamas emocijas. Svarbiausia prieš išreiškiant neigiamas mintis ir emocijas, stabtelėti ir užduoti sau klausimą: "Koks yra mano tikslas?". Pavyzdžiui, šeimoje kilus konfliktinei situacijai, svarbu prisiminti, koks yra ilgalaikis tikslas su tuo žmogumi - skyrybos ar laimingas gyvenimas kartu.
Neigiamų emocijų įtaka sveikatai
Neigiamos emocijos sukelia ne tik stresą ir galvos skausmus, bet ir rimtesnius negalavimus. Atsiradus bet kokiems fiziniams simptomams, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo mintis ir jausmus, juos išanalizuoti ir pasirinkti: ar noriu būti sveikas ir laimingas, ar sergantis ir piktas.
Neigiamų emocijų priežastys ir įveikimo būdai
- Baimė: Dažnai kyla dėl kompetencijos ir žinių trūkumo. Norint ją įveikti, reikia įgyti daugiau žinių, jėgų ir tinkamų įpročių.
- Įsižeidimas: Atsiranda dėl kitų kaltinimo dėl savo problemų arba per didelių reikalavimų aplinkiniams. Norint nugalėti įžeidumą, reikia išmokti atleisti ir suprasti, kad kiekvienas yra atsakingas už savo gyvenimą.
- Pyktis: Žaloja pykstantįjį ir tą, į kurį jis nukreiptas. Pyktis kyla, kai kažkas atsitinka ne taip, kaip norėta. Reikia permąstyti savo įsitikinimus ir suprasti, kad ne visada viskas vyksta pagal planą.
- Pavydas: Atsiranda dėl nemokėjimo džiaugtis kitų sėkme ir siekio būti geresniu už kitus. Norint atsikratyti šios emocijos, reikia išmokti džiaugtis kitų pergalėmis ir juos palaikyti.
- Gailestis: Tiek sau, tiek kitiems, sukuria tik pagalbos iliuziją, tačiau iš tikrųjų daro žalą. Gailestis nuramina, bet neskatina imtis priemonių susidariusiai situacijai spręsti.
- Kaltės jausmas: Atsiranda, kai padaroma klaida arba ko nors nenumatoma. Reikia suprasti, kad idealių nėra ir klaidų daro visi. Svarbu pasimokyti iš klaidos ir imtis priemonių, kad ji nepasikartotų.
- Susierzinimas: Pasireiškia, kai žmogus negali pakeisti ar paveikti esamos situacijos. Tai yra silpnumo požymis, rodantis, kad nesugebama valdyti savęs.
- Nerimas: Sukelia įtampą, dėl kurios jaučiamės blogai. Dažniausia priežastis yra baimė. Reikia susitaikyti su situacija ir skirti dėmesį nusiraminimui.
Energijos ir emocijų ryšys
Energija į žmogaus vidų juda per penkis pagrindinius pojūčius ir per mintį. Budistai išskiria šeštąją sąmonę - minties sąmonę, per kurią energija gali keliauti gilyn ar aukštyn. Emocija yra kondensuota vitalinė energija, kuri veikia fizinį kūną. Nuostatos ir mintys gali trukdyti energijos tekėjimui ir sukelti įtampą, blokus bei didinti vitališkumo varžą. Dėl baimių energija dažnai įstringa sąnariuose. Įsisąmoninus ir atpalaidavus baimes, blokai ir skausmas gali praeiti.
Emocijų priėmimas ir valdymas
Dvasingumas ir psichologija padeda suvokti, kad jausmai, tokie kaip nusivylimas, gėda, susierzinimas, nuoskaudos, pyktis, pavydas ar baimė, parodo, jog stabdomas asmeninis augimas. Daugelis emocijų yra indikatoriai, signalizuojantys, kad yra galimybė išmokti kažko naujo. Svarbu ištyrinėti ir priimti tas savo asmenybės dalis, kurias visuomenė verčia slėpti ir slopinti. Apsimestinis optimizmas gali įskiepyti amžiną gėdos jausmą. Kartais su blogomis emocijomis nieko neįmanoma padaryti, tuomet reikia tiesiog suvokti, kad jų esama - priimti liūdesį, nuoskaudą ar pavydą be jokių mėginimų keisti ar slopinti. Niekas negali priversti pasijausti kitaip, nei jaučiamasi. Tikrasis diskomforto šaltinis slypi mūsų viduje. Vystymosi ir augimo procesas reikalauja integracijos su visais asmenybės pasireiškimais: gerais, blogais ir pasibjaurėtinais.
#