Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Straipsnyje nagrinėjamos emocijų ir elgesio problemų priežastys, kurios dažnai pasireiškia autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims.
Autizmo spektro sutrikimo ypatumai
Autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas. Autizmui būdinga, kad dažniausiai nebūna ankstesnio visiškai normalaus vystymosi periodo, pažeidžiamas socialinis bendravimas.
Socialinės sąveikos ypatumai
Vaikas netinkamai supranta socialinius-emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos. Būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, emocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka. Taip pat gali būti nepakankamas socialinis turimų kalbinių įgūdžių vartojimas, pažeisti sugebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka mąstymo procesuose. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis, stoka.
Autizmo nulemti bendravimo sutrikimai labai riboja šių vaikų raidos, mokymosi, socialinės adaptacijos galimybes. Iki šiol nagrinėjama, kiek vaikas, turintis autizmo sutrikimą, gali suprasti jį supančią aplinką bei jos reikalavimus, kaip ją suvokia. Tai svarbu tam, kad būtų galima rasti būdus jo kontaktui su aplinka palengvinti.
Autizmo požymiai
Leo Kanner išskiria tokius autizmo požymius: vaikų santykių su kitais asmenimis problemos, kalbėjimo ir kalbos problemos, protinio vystymosi sulėtėjimas, neadekvačios (dažniausiai neigiamos) reakcijos į aplinkos pasikeitimą, stereotipiški, pasikartojantys ir kiti keistoki motoriniai judesiai. Svarbesni autizmo bruožai, padedantys laiku nustatyti šį sutrikimą: sunkiai bendrauja su kitais žmonėmis, nesupranta instrukcijų, priešinasi mokytis, nebijo realių pavojų, vengia ką nors keisti, neturi poreikio rodyti gestais, ne vietoje juokiasi ar kikena, reikalauja to paties objekto, ribotas akių kontaktas, keistai žaidžia (pvz., sukioja daiktus) ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Taip pat gali būti polinkis nelankstumui ir griežtai tvarkai daugelyje kasdienės veiklos situacijų, tai atsitinka tiek atliekant naujus užsiėmimus, tiek gerai žinomus. Ypač ankstyvoje vaikystėje gali būti specifinis prisirišimas prie neįprastų, dažniausiai kietų daiktų. Vaikai gali reikalauti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali būti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais ir kt. Dažnai pastebimas specifinis susidomėjimas nefunkciniais daiktų elementais - kvapas ar pojūtis palietus. Gali būti priešinimąsis nustatytos tvarkos ar asmeninės aplinkos pokyčiams, pvz.: baldų perstatymui namuose.
Greta minėtų požymių, autistiški vaikai dažnai turi kitų nespecifinių problemų: baimės, miegojimo ir valgymo sutrikimai, įniršio priepuoliai ar agresyvus elgesys. Gali būti autoagresija (pvz.: riešų kandžiojimas), ypač jei autizmą lydi protinis atsilikimas. Daugeliui autistų trūksta spontaniškumo, iniciatyvos ir kūrybingumo organizuojant laisvalaikį, jie sunkiai apsisprendžia.
Autizmas ir protinis atsilikimas
Dauguma autizmo sindromu pasižyminčių asmenų yra sutrikusio intelekto. Todėl pirmiausia ir konstatuojamas protinis atsilikimas. Manoma, kad tik apie 10-11% yra normalaus intelekto, apie 11% -ribinio ir apie 80% -sutrikusio intelekto.
Autizmas ir šizofrenija
Asmenys, pasižymintys autizmo sindromu, panašūs į ligonius, sergančius šizofrenija. Ligoniams sunku susikaupti ir ką nors suprasti, todėl nesiseka mokytis, intensyviai dirbti protinį darbą, juos apima nemiga, jie užsisklendžia, pasidaro šaltesni su artimaisiais. Pakinta interesai, ima domėtis abstrakčiomis ir nerealiomis problemomis. Kartais domisi savo kūnu - tyrinėja savo veidą, išorę. Dažnai sutrinka suvokimas (būna iliuzijų ir haliucinacijų), sugenda nuotaika (apima liūdesys, neviltis, kartais nuotaika būna pakili). Ligonis nenuosekliai mąsto, susieja nesuderinamus dalykus; kartais pamiršta mintį. Emocijos neatitinka aplinkybių, susilpnėja valia. Ligonius apima priešingi jausmai; nuolat kartoja judesius, kuri pasidaro stereotipiški, neatlieka užduočių, liguistai jaudinasi, kartais visai nejuda (tęsiasi ilga katatonija, sustingimas). Žmogus atrodo šaltas ir pašaipus, originaliai mąsto. tikrovės, netikėtas arba labai vienodas elgesys, keistos emocijos (autistas gyvena savo minčių, svajonių, fantazijų pasaulyje; domisi tik savo poreikiais ir norais, kurie dažniausiai patenkinami vaizduotėje.
Socializacija ir autizmas
Socializacija (antropologijoje dar vadinama inkultūracijos terminu), - procesas, kurio metu visuomenės kultūra mikroaplinkos ir makroaplinkos sąlygomis perduodama vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir socialinėms normoms. Šiuo atžvilgiu socializacija yra būtina kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, viso socialinio gyvenimo esmė tiek kultūros, tiek socialiniu atžvilgiu, ji pasireiškia ir pagrindinėmis, ir dalinėmis formomis.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Socializacijos procesas skirtingais žmogaus amžiais vyksta netolygiai. Tai lemia biologiniai žmogaus brendimo veiksniai, socialinė aplinka ir paties žmogaus santykis su aplinka. Nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Kai nėra socialinės sąveikos ar socialinės adaptacijos, vaikas, pasižymintis autizmo sindromu, pasitraukia iš aplinkos į savo uždarą pasaulį. Pirmiausia sutrinka santykiai tarp vaiko ir jo šeimos. Jis vengia bet kokios veiklos su kitais asmenimis, žaidžia dažniausiai atsiskyręs nuo vaikų ar suaugusiųjų. Autistai nesuvokia santykių tarp žmonių ir santykių tarp savęs ir aplinkos. Vaikams nesusiformuoja būtini įgūdžiai dėl aplinkinių veiksmų mėgdžiojimo, imitavimo stokos. Jie nesupranta veiksmo būtinumo. Manoma, kad neimituojama dėl to, kad vaikas nemato veiksmo visumos, o tik atskiras jo dalis, nesugeba įgytų mokėjimų pritaikyti naujoje nežinomoje aplinkoje. Jis yra bejėgis savarankiškai tvarkytis. Vaikas neplanuoja savo veiklos, nežino, ką reikia daryti, todėl sėdi ir nieko neveikia. Kartais guli ant pilvo ir rėkia arba kokiu nors būdu save stimuliuodamas, bando nusiraminti. Planuodamas veiklą, nesupranta laiko ir veiksmų nuoseklumo. Autisui sunku suprasti, kad darbas turi pradžią ir pabaigą.
Socialinės sąveikos ir adaptacijos problemų atsiranda ir dėl to, kad vaikai nemoka ir negali prognozuoti kito žmogaus veiksmų, nesuvokia ir savo būsenos, todėl nevartoja žodžių, susakančių kito žmogaus būseną. Dėl to, kad nesugeba prisitaikyti prie aplinkos, jos nesupranta, vaikai tampa agresyvūs, neretai ir saviagresyvūs.
Agresyvumą dažniausiai lemia: komunikaciniai sutrikimai, nenoras keisti aplinką, nutraukiami stereotipiški veiksmai ar judesiai, t.y. neleidžiama daryti to, ką jie nuolat atlikinėja, vaikui keliami nerealūs reikalavimai, per aktyvi ar per menka stimuliacija, nerimas, nepatenkinami poreikiai. Kartais agresyvumu vaikai parodo, kad siekia kontakto. Dėl vienokio ar kitokio agresyvumo dar labiau nukenčia socialinis prisitaikymas. Iškyla įvairių socialinių problemų: meilės ir prisirišimo stoka, neturi draugų, atsiskiria nuo aplinkinių, juos ignoruoja, neatsakinėja į klausimus (nors juos ir supranta), nesiglaudžia prie motinos ar tėvo, netiesia rankučių suaugusiems, vengia akių kontakto ir tiesaus žvilgsnio su suaugusiais, kūdikiškai nekrykštauja ir nesidžiaugia bendravimu, nesišypso, veidas neišraiškingas, primena susirūpinusio žmogaus veidą, kartais „išdidaus princo“.
Socializacijos esmė - vaiko vidinio elgesio reguliavimas, adekvatus tarpasmeninėms ar grupinėms situacijoms. Vaiko vidinio reguliavimo raidai yra būtinas jo bendravimas su kitais jam svarbiais žmonėmis. Empiriniai šeimos santykių tyrimai rodo, kad tėvų įtaka jų vaikams nėra tokia paprasta ir kad vaikai su emociniais arba elgesio sutrikimais gali turėti įtakos savo tėvams tiek pat, kiek pastarieji jiems.
Šeimos įtaka
Apžvelgdami šeimos kaip institucijos įtaką galimiems individo elgesio pokyčiams funkcijų kiekį apribosime įvardydami tik kai kuriuos vaiko socialinio ugdymo aspektus. Ypač sistemingai analizuodama vaiko socializacijos ypatumus Juodaitytė akcentuoja skiriamąjį šio periodo bruožą - bendrąjį žmogaus vystymąsi, kuris tampa pagrindas įvairių socialinės veiklos sričių tobulėjimui bei svarbia specialių žinių ir įgūdžių įgijimo sąlyga. Pastebima, kad „formuojasi ne tik vaiko psichikos bruožai ir savybės, nulemiančios bendrąjį jo elgsenos pobūdį dabar, bet ir tie socialinės elgsenos bruožai, kurie laikomi investicijomis į vaiko ateitį“.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Turint omenyje vaiko socializacijos ypatumus, susijusius ne tik su tam tikra šiam amžiui būdinga psichofizinės raidos specifika, bet ir socialinės aplinkos poveikio specifika, Juodaitytė remiasi Broom „socializacijos vaikystėje“ samprata. Todėl yra pateikiami du vaikų socializacijos visuomenėje tipai -„slopinant“ ir „dalyvaujant“. Tėvų auklėjimo rezultatai priklauso nuo ne tik nuo skirtingų jų naudojimų būdų, bet ir nuo vaiko ypatybių. Apibendrinti tėvų auklėjimo poveikį yra sunku, nes, kaip jau seniai pastebėjo Beckeris, „tikriausiai yra daug būdų, kaip tapti „geru tėvu“, kurie kinta priklausomai nuo abiejų - tėvų bei vaiko - asmenybių ir nuo aplinkos „spaudimo“, kurį reikia išmokti įveikti“.
Visuomenė stengiasi sudaryti sąlygas tėvams pasirinkti švietimo įstaigą, bet kartu ir įpareigoja juos dalyvauti ugdymo procese. Tėvai turi žinoti, ko vaikas mokosi, dalyvauti tame mokymosi procese ir kartu rūpintis savo vaiko pažangumu. Bendromis pastangomis šeima ir mokykla turi spręsti ypatingos svarbos klausimą - sudaryti sąlygas besivystančiai asmenybei veikti, sąmoningai ir kūrybiškai pasirenkant vertybes. Glaudaus šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo svarba pabrėžiama ir specialiojoje pedagogikoje. sėkmę specialiojoje mokykloje. Pripažindami didžiulį šeimos vaidmenį doriškai ugdant sutrikusio intelekto vaiką, negalime nekelti klausimo, kokioje šeimoje auga šis vaikas, kokie šeimos tarpusavio santykiai, ar gauna mažasis žmogus šeimoje tai, ko niekas kitas negali duoti: tėvų meilę ir švelnumą, rūpestį bei pasitikėjimą ir pan.
Lesinskienė S.,Vilūnaitė E., Paškevičiūtė B. savo tyrime teigia, kad autizmo sutrikimą turintys vaikai buvo ilgame simbiotiniame santykyje su motina. Lyginant su kontroline grupe, autizmo sutrikimą turinčius vaikus auginančių motinų elgesio ir bendravimo būdas su vaiku buvo pernelyg globojantis ir saugantis. Tai galima būtų paaiškinti sunkių autizmo sutrikimą turinčio vaiko sutrikimų įtaka motinos ir vaiko santykiams.
Analizuojant duomenis, išryškėjo tendencija, kad tarp autizmo sutrikimą turinčių vaikų buvo sutrikusi ne tik psichinė, bet ir fizinė vaiko raida. Galima daryti prielaidą, kad esami psichinės raidos sutrikimai autizmo atvejais gali įtakoti ir fizinės šių vaikų raidos sutrikimus arba nukrypimus. Pavyzdžiui, apetito, skonio, pomėgių, vegetacinės nervų sistemos, miego ypatumai gali turėti įtakos ūgio bei svorio nukrypimams nuo to amžiaus vaikų normos vidurkio.
Tėvų elgesį galima keisti įtraukus juos į aktyvų bendrą darbą, pradedant vaiko tyrimu ir baigiant programų sudarymu bei jų realizavimu. Tėvai žino, ką jų vaikas moka, kaip jis elgiasi įvairiose situacijose, kas jį … Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.
Ankstyvieji autizmo požymiai
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Aspergerio sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Autizmo priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ilgai manyta, kad autistiško asmens patiriami elgesio ir emocijų sutrikimai, baimės - autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymiai. Tačiau ši nuostata keičiasi - mokslo bendruomenė intensyviai tiria gretutinius sutrikimus. Tyrimų duomenys skiriasi, tačiau kai kurie jų rodo, kad daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų turi bent vieną psichikos sutrikimą. Kadangi gretutinių psichikos sutrikimų simptomai neretai susipynę su autizmui būdingais požymiais, sunku atpažinti nerimo, depresijos ar kitus psichikos sutrikimus.
Nerimas ir baimės
ASS turintys vaikai, kaip ir jų bendraamžiai, dažnai patiria įvairių baimių. Vaiko baimes, nerimą išduoda irzlumas, ašaros, priešinimasis veikloms, pyktis ar net agresija. Baimės išraiška ir pastangos nuslopinti nerimo sutrikimus skatinančius stimulus taip pat gali pasireikšti miego sutrikimais ar somatiniai simptomais, tokiais kaip galvos ar pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų įtampa, keliaujantis skausmas. Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu. Nerimo sutrikimai yra viena dažniausiai pasitaikančių psichopatologijos formų vaikystėje ir paauglystėje. Jie neigiamai veikia vaiko savivertę, socialinius santykius, mokymosi rezultatus, didina depresijos, priklausomybių riziką. Tyrimai rodo, kad iki 84 proc. ASS turinčių asmenų pasireiškia ir nerimo sutrikimas, dažniausiai - atsiskyrimo, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), specifinės fobijos, socialinė fobija ar generalizuotas nerimo sutrikimas. Juos sunku atpažinti, nes neretai nerimo simptomai palaikomi autizmo požymiais. Pavyzdžiui, socialinis vengimas, atsiribojimas būdingi ir socialinei fobijai, ir autizmui, o ritualai, obsesijos - ir OKS, ir ASS. Jaučiamas nerimas ne tik neigiamai veikia vaiko savijautą, jo ugdymo procesą, bet ir apsunkina visos šeimos gyvenimo kokybę.
Depresija
Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, o aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti. Ji dažnai pasireiškia dar paauglystėje, kai vyksta anatominiai, fiziologiniai, socialiniai ir intelektualiniai pokyčiai, keičiasi gyvenimo, veiklos, atsakomybės samprata bei socialinis vaidmuo, formuojasi moralinės vertybės, paaugliui keliami didesni reikalavimai. ASS turintys paaugliai susiduria su sudėtingesniais socialiniais santykiais (daugėja užuominų tarp eilučių, perkeltinių prasmių, sarkazmo, vilionių elgtis vienaip ar kitaip), todėl tampa dar sunkiau tinkamai bendrauti. Iš namų neišeinantis paauglys, turintis mažai interesų ar visai jų neturintis, gali atrodyti autistiškai atsiribojęs arba depresyvus. O sergant depresija emocijos būna prislopintos, mažiau išreikštos - kaip ir turint autizmą. ASS turintiems asmenims dažnai sunku įvardyti savo savijautą, o tai dar labiau trukdo atpažinti depresiją. Dažnai tėvai į specialistus kreipiasi tada, kai pasireiškia nepageidaujamas, probleminis elgesys, agresija ar savižala. Svarbiausia išsiaiškinti tokio elgesio priežastis. Paprastai tai būna aplinkos dirgikliai, rutinos pokyčiai, vidiniai dirgikliai (pvz., skausmas, gastroezofaginis refliuksas, nerimas, depresija), bendravimo, verbalizacijos sunkumai. Gali būti net ne vienas veiksnys. Nerimas ir depresija taip pat yra galimos agresijos priežastys - vaikas netinkamai elgiasi todėl, kad blogai jaučiasi. ASS turintys vaikai ir paaugliai retai skundžiasi savo savijauta, todėl tenka atpažinti iš kitų požymių. Reikėtų ieškoti priežasčių, jei per trumpą laiką sustiprėjo autizmo požymiai: išrankumas maistui, silpnesnis akių kontaktas, padažnėjusi, padidėjusi agresija ir (ar) savižala, dažnesni ritualai, padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams. Ir įprastos raidos vaikai reaguoja net ir į nedidelius pokyčius. Neretai suaugusiesiems nereikšmingi dalykai vaikui, ypač autistiškam, gali atrodyti dideli ir sunkiai įveikiami. ASS turinčiam vaikui tokie, atrodytų, nereikšmingi pokyčiai kaip perdažytos sienos, pakeista mamos ar mokytojos šukuosena ir pan. Fizinis aktyvumas, įtampos nekeliantis gyvenimo būdas, šilti šeimos santykiai, gebėjimas pasidalyti savo išgyvenimais labai padeda, tačiau autistiškiems asmenims šiuos paprastus patarimus dažnai sunku įgyvendinti.
Diagnostika ir įvertinimas
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą. Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba. ASDetect programėlė padeda tėvams ir globėjams įvertinti jaunesnių, nei 2½ metų, vaikų socialinius dėmesio gebėjimus ir bendravimo įgūdžius. Vaiko psichomotorinės raidos testas, patvirtintas Sveikatos ministro įsakymu. Aprašyta, kokius įgūdžius turi turėti vaikas nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Svarbu! Vaikų sveikatos ir psichomotorinės raidos tikrinimas atliekamas įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) Leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus. „Verbalinio elgesio metodas“, Dr. Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną. Lankymo metu tėvai nedarbingumo pažymėjimo negauna. Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu. Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas. Sanatorinį gydymą skiria pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie pirmame reabilitacijos etape suteiktas paslaugas bei antrojo etapo reabilitacijos būtinumo motyvais. Skyrus medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir pažyma kelialapiui gauti (forma Nr. 070/a).
Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).