Asmenybės Pasirinkimai: Prieštaravimai ir Psichologija

Žinia apie sunkią ligą visuomet yra netikėta ir nelaukta. Liga gali iš esmės pakeisti gyvenimą, todėl svarbu suprasti, kokie jausmai užplūsta jos užkluptą žmogų. Sunkus yra ne tik gydymo procesas, bet ir laukimas. Susirgus organams ir jiems nebeatliekant savo funkcijų, žmonėms tenka laukti tinkamo donoro ir transplantacijos. Priimti - išmokti su tuo gyventi, oriai prisitaikyti, nuolat tinkamai stebėti savo būklę, pasikliauti medikais. Kovoti su liga - daryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, niekada nenuleisti rankų ir neprarasti geros vilties, tikėtis tik geriausio. Abu šie pasirinkimai yra garbingi. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės pasirinkimus, prieštaravimus ir psichologinius aspektus, kurie lydi sunkias ligas ir gyvenimo iššūkius.

Psichologinės Stadijos Susidūrus su Sunkia Diagnoze

Psichologijoje yra nustatytos 5 pagrindinės stadijos, su kuriomis susiduria beveik visi žmonės, išgirdę sunkią diagnozę. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali, ir ne visi išgyvena visas stadijas būtent šia tvarka ar vienodai.

1. Šokas. Pirmoji šoko stadija įprastai tetrunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali trukti ilgiau. Pavyzdžiui, vienas klientas, sužinojęs apie itin sunkią ligą, šoko būseną išgyveno dvi savaites - negalėjo valgyti, miegoti, kalbėti.
2. Neigimas, pyktis ir baimė. Ši stadija atsiranda po šoko, kai suprantama, kad išgirsta naujiena yra baisi ir sunki, griaunanti gyvenimą, viltis ir planus. Žmonės panyra į nežinią ir išgyvena baimę arba pyktį. Šioje stadijoje ūmiai kyla klausimai: „Kodėl man?“, „Kodėl dabar?“, „Kodėl ši liga?“. Tokios dramatiškos mintys sukelia skaudžias emocijas - pyktį ar agresiją.
3. Derybos. Pacientas tarsi ima derėtis su gydytojais, kuriuos vaistus ar gydymo būdus būtų galima išbandyti, kurie atneštų didžiausią naudą. Būna gana dramatiškų situacijų, kai žmonės tarsi nusprendžia derėtis su likimu. Vienas klientas, sužinojęs, kad serga sunkia liga, iš pradžių gydėsi, gydytojai jį stebėjo kelerius metus, tačiau vėliau jis nusprendė pasiderėti su likimu ir pradėjo lankytis pas būrėjus, taikyti neaiškias metodikas, pradėjo valyti savo karmą.
4. Depresija.
5. Susitaikymas ir priėmimas.

Susidūrus su sunkiomis ligomis reikalinga ne tik medicina, bet ir psichologija - žmonės nesupranta, kas vyksta, kaip viskas keičiasi, ir atsiranda tarsi nematomas barjeras tarp sergančio ir jo artimųjų. Liga atneša ne tik naujas medicinines aplinkybes, bet ir rimtus psichologinius iššūkius.

Svarbu suprasti, kaip konkrečiam žmogui galima padėti iš aplinkos - įvertinti psichologinius ypatumus. Palaikymas iš aplinkinių būna dviejų rūšių - labai atjauti, empatiška pozicija, kai aplinkiniai ramina ir tarsi kviečia susitaikyti. Tokio palaikymo pagrindinė žinutė: „Nesi vienas, mes būsime su tavimi“. Kitas variantas - skatinimas kovoti ir nepasiduoti. Tuo metu sakoma, kad reikia eiti pas kitus gydytojus, padės surasti pinigų ir važiuoti į užsienį, padės ieškoti įvairių gydymo būdų. Šiuo būdu artimieji stengiasi skatinti žmogų kovoti ir nesusitaikyti, nenuleisti rankų ir ieškoti, kas gali padėti. Vieniems žmonėms tinka vienas būdas, o kitiems - kitas. Kartais tinka net mišrus būdas.

Jeigu žmogus nori kovoti su liga, o aplinkiniai liepia susitaikyti, jam atrodo, kad jo ne tik nesupranta artimieji, bet nori ir palaidoti, todėl sergančiam žmogui kyla ir pyktis.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Laukimo Stadijos

Baisiausia, kad nežinai, kas laukia. Pirmoji laukimo stadija yra entuziazmas arba optimizmas. Tuomet žmogus sužino, kad yra įtrauktas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, aplanko džiaugsmas, kad bent pateko į laukiančiųjų sąrašą. Ši fazė trunka neilgai. Vėliau ateina viltis, kuri yra priešnuodis nežinomybei. Užsitęsus laukimui viltis pamažu ima slopti, o ją pakeičia pyktis, nusivylimas arba nerimas. Šios emocijos vystosi toliau ir galiausiai ateina neigimas. Žmogus pradeda sakyti, kad jam nieko nebereikia, nes jis vis tiek mirs. Tai yra tragiška fazė ir patartina jos nepasiekti, todėl antroje ir trečioje laukimo fazėje yra labai svarbus darbas su psichologu.

Racionalus protas sako, kad abejoti galima, bet kitų variantų nebėra. Laukimo stadijoje svarbiausia yra aplinka - šeima, draugai, socialinis ratas. Jeigu iš aplinkos nėra socialinės pagalbos, visa kita pagalba bus mažiau efektyvi. Antroji pagalba jau yra ekspertinė - psichologai, medikai, transplantacijos specialistai, kurie paaiškina, kaip viskas vyksta ir nuramina. Psichologai turi žmonėms paaiškinti, kad tai, ką jie jaučia, yra normalu. Yra tyrimų, kurie įrodė, kad tikintys žmonės lengviau išgyvena tokius įvykius savo gyvenime, nes jaučia dvasinį palaikymą. Psichologiniai metodai padeda ne ką mažiau už medicininius dalykus, nes tokie žmonės dažnai jaučiasi vieniši, jiems atrodo, kad pasaulis yra neteisingas, yra pasimetę ir netekę vilties. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kad žmonės suprastų, kad susidūrus su sunkia liga, jausti išvardintas fazes yra visiškai normalu.

Organų Donorystė Lietuvoje

Dabar organų donorystės tema gali atrodyti tolima, tačiau viskas gali pasikeisti vos per kelias akimirkas. Organai gali susirgti ir nusilpti dėl įvairių ligų sukeltų komplikacijų, apsinuodijimų, traumų ar avarijų. Tai gali paliesti kiekvieną - tiek vaikus, tiek suaugusius.

Lietuvoje šiuo metu galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai kiekvienas 18 metų sulaukęs žmogus, gali pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę. Tai reiškia, kad po mirties jis taps potencialiu organų donoru. Dažnu atveju apie mirusiojo norą tapti organų donoru artimieji nieko nežinodavo, todėl netekties skausmo akimirkoje apsispręsti jiems yra žymiai sunkiau.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 323 žmonės: 76 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 48 kepenų, 149 ragenų transplantacijos. Kviečiama išreikšti pritarimą organų donorystei - tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Asmenybės pasirinkimai ir vidiniai prieštaravimai

Kartais norisi, kad viskas vyktų pagal planą, ir laikomasi jo įsikibus, net jei tai tėra visuomenės normų kratinys arba atgyvenęs kaip darželio laikų žaislas - toks mielas ir pažįstamas, kad baisu paleisti. Nors gyvenate kaip anksčiau, kažkodėl sunku atsikelti į darbą, draugai nebedžiugina, o laisvalaikis atrodo nykus ir beprasmis (o gal jo išvis nėra?). Jūsų emocijos siunčia žinutę - metas pradėti savo gyvenimo tikslų reviziją. Jei jaučiatės įstrigę užburtame rate, pabandykite keisti taktiką - skirti laiko sau ir pasitikrinti, ko iš tiesų norisi. Nesvarbu, ar ką tik baigėte mokyklą ir nežinote, kuriuo keliu pasukti, ar gyvenimo prasmės klausimai neduoda ramybės švenčiant 40-metį ar išėjus į pensiją. Deklaruoti savo asmeninę nepriklausomybę ir ryžtis pokyčiams ne visada lengva, bet įmanoma.

Asmenybė - pokyčių stabdys?

Pokyčiai, vaikystės svajonių įgyvendinimas ir įsiklausymas į savo vidinius troškimus vilioja daugelį, tačiau ne mažiau gąsdina. Kaip rodo tyrimai, kai kuriems žmonėms tiesiog sunkiau imtis permainų. Asmenybės sistemų veikimo (angl. Personality Systems Action, PSI) teorija, nagrinėjanti emocines reakcijas ir gebėjimus susidoroti su įvairiomis situacijomis, skiria žmones į dvi grupes: veiksmo ir būsenos.

Kaip elgiatės, kai patenkate į nemalonią, nepatogią, netikėtą situaciją? Ieškote sprendimo ar blaškotės, o gal klausinėjate visų, ką daryti, ir paskui dar ilgai graužiatės ir svarstote, kaip būtų buvę, jeigu?.. Jei lengvai keliate sau tikslus, nekreipiate daug dėmesio į aplinkinių nuomonę, sutelkiate mintis į ateitį ir nesižvalgote atgal, susitvarkote su emocijomis ir nesėkmėmis be didelių dramų, esate veiksmo žmogus. Jei sunku priimti sprendimus savarankiškai ir stinga ryžto, jus lengva išmušti iš vėžių, jei dažnai jaučiate stresą ir apgalvojate viską iki smulkmenų, atidėliojate sprendimus ir veiksmus, sunkiai priimate nesėkmes bei pralaimėjimus ir rūpinatės, ką apie jus galvoja žmonės, esate būsenos žmogus. Šio tipo žmonėms nepriklausomybės deklaravimas ir kardinalūs pokyčiai gali būti rimtas iššūkis. Tokia jautri reakcija į nemalonias situacijas būdinga beveik kas antram asmeniui.

Veiksmo tipo žmonės lengviau ryžtasi pokyčiams ir drąsiau juos įgyvendina. Tačiau tyrimas atskleidė, kad ir būsenos tipo individai gali sąmoningu darbu veiksmingai keisti savo įpročius. Mažiau reaguoti į negatyvius dirgiklius stresinėse situacijose gali padėti meditacija (pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas), atsipalaidavimo pratimai. Ryžtingiau priimti sprendimus padeda artimųjų palaikymas (nebijokite paprašyti pagalbos), o įgyvendinti juos - aiškus ir konkretus galutinis tikslas. Jeigu turėsite konkrečią svajonę, greičiau atsitiesite po nesėkmių ir tvirčiau išgyvensite nemalonias situacijas, net jei esate linkę į pasyvumą.

Dažnai svarstomus pasirinkimus riboja ir pasąmoninis įsitikinimas, kad pastangos neatsipirks. Įsitikinimą formuoja dėmesio sutelkimas ne į sprendimo ar pokyčio naudą, o į skaičiavimą, kiek laiko, pinigų ar pastangų jau investavote į darbą, santykius ar kitą norimą keisti situaciją. Tačiau pokyčių atsisakymas ar sprendimo nukėlimas, gailint jau įdėto indėlio, lemia įstrigimą situacijoje tarsi spąstuose. Baimė prarasti įdėtą darbą dažnai tampa pokyčių stabdžiu, nors esama situacija ir neteikia laimės, nedžiugina. Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau laiko ir pastangų skirsite, investicijų vis daugės, bet kartu augs ir jūsų nepasitenkinimas. Tam, kad ši nuostata netrukdytų planuoti trokštamo gyvenimo, pirmiausia reikia ją atpažinti. Tuomet lengviau ne tik bandyti pakeisti šią nuostatą, bet ir įžvelgti daugiau galimybių, svarstyti įvairesnes alternatyvas, kurios padėtų kurti džiugų ir išsipildžiusį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Rutina ir jos įtaka asmenybės pasirinkimams

Rutina įtraukia greičiau, nei spėjama susimąstyti apie norus, išsigryninti gyvenimo kryptį. Studijuojame nemėgstamą dalyką, nors net neplanuojame dirbti pagal specialybę. Nesinori mesti, kai lieka tik keleri metai studijų. Pagaliau ir darbą gauname pagal tą nemėgstamą specialybę (nes pasiūlė likti praktikos vietoje) - įklimpstame ilgam ir pokyčius atidedame geresniems laikams… Jei vengiama ryžtingų sprendimų, jie paliekami likimui ir tenka tenkintis tuo, ką jis siūlo. Gali susidaryti įspūdis, kad plaukimas pasroviui nuima sprendimų ir atsakomybės naštą, bet išties dažnai tai tik atideda pasekmių suvokimą ir nutolina pokyčius. Rutina įsivyrauja ir kitose srityse.

Gyvenimas kartu iki santuokos dažnai vertinamas kaip vienas kito išbandymas, santykių patikrinimas. JAV namais iki vedybų dalijasi 50-60 proc. porų. Tačiau tyrimas atskleidė, kad toks pasirinkimas gali būti žalingas. Kartu prieš tuoktuves gyvenę žmonės pasirodė linkę silpniau įsipareigoti, jautėsi mažiau užtikrinti dėl santykių ir dažniau konfliktavo. Denverio universiteto tyrimų profesorius Scottas M. Stanley su kolegomis teigia, kad gyvenimas kartu prieš vestuves ne visuomet geriausia išeitis. Kai nusprendžiame tuoktis, prisiimame atsakomybę stengtis dėl santykių, o ilgas gyvenimas susimetus mus tarsi įsuka į rutiną ir poros dažnai per daug nemąstydamos automatiškai įslysta į santuoką. Inercija veikia ir kitose gyvenimo srityse: renkantis studijas, gyvenamąją vietą, kylant karjeros laiptais ir t. t.

Kaip prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą

Jei pasiryžote prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, užuot tik nuolankiai priėmę, ką jis jums siūlo, būkite pasiruošę imtis veiksmų. Kai tik pagalvojate apie tai, kas jums rūpi labiausiai, užsirašykite. Psichologai nustatė, kad prašymas perteikti savo pagrindines vertybes raštu turi stebuklingą efektą motyvacijai. Prinstono ir Kalifornijos universitetų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nešiojamojo kompiuterio naudojimas užrašams paskatina paviršutiniškesnį mąstymą nei rašymas ranka, tad geriau planuojant naudoti rašiklį ir popierių. Atlikę keletą bandymų, tyrėjai nustatė, kad studentų, kurie užrašams naudojo nešiojamuosius kompiuterius, rezultatai atsakant į abstrakčius, koncepcinius klausimus, buvo prastesni nei studentų, kurie užsirašinėjo ranka. Rašantieji ranka dažniau linkę žymėtis idėjas savais žodžiais, interpretuoti ir performuluoti mintis savaip.

Užrašant tikslus, patariama sudaryti du stulpelius - trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams. Toks skirstymas padės suprasti, ar jie neprieštarauja vieni kitiems, ir suteiks progą pagalvoti, ką tie prieštaravimai gali reikšti. Peržiūrėjus abi tikslų grupes, svarbu išanalizuoti, kiek tarp jų yra išorinių ir vidinių tikslų. Išoriniai tikslai dažniausiai būna susiję materialiais dalykais, aplinkiniais arba gėdos ir kaltės jausmais, o vidiniai siejami su malonumu ir prasme. Pavyzdžiui, siekis uždirbti daugiau pinigų bus išorinis tikslas, jei tiesiog norime pasipuikuoti prieš kaimynus statusu ar nedaryti šeimai gėdos. O siekis tapti puikiu kulinaru būtų vidinis tikslas, nes atspindi žmogaus norą išnaudoti savo stiprybes ir dirbti mėgstamą darbą.

Jei kuriate naujo gyvenimo planą, kuris geriausiai atitiktų jūsų lūkesčius, o ne kartotų pažįstamus scenarijus, svarbu užduoti sau tinkamus klausimus. Kartais asmeniniam pasauliui apversti aukštyn kojomis gali pakakti ir vieno vienintelio klausimo. Kolorado valstijos universiteto tyrėjas Aaronas Eakmanas ieškojo sąsajų tarp prasmingos veiklos ir gyvenimo prasmės pajautimo. Nustatyta, kad gyvenimo prasmę jaučiantys žmonės labiau linkę bendrauti su kitais ir sukuria daugiau stiprių ryšių. Reikšmingam gyvenimui nebūtina įspūdinga karjera ar neįtikėtini laimėjimai.

Kelti sau klausimus verta ne tik tada, kai norisi kardinalių pokyčių. Skirti laiko sau svarbu reguliariai. Tai padės geriau suprasti save, savo poreikius ir galimybes, stebėti pokyčius ir kryptį keisti pamažu. O tinkami klausimai suteiks gaires ir leis įsitikinti, ar esate savame kelyje.

Daugumai nelengva įsivaizduoti alternatyvias veiklas ir gyvenimo scenarijus, nes tam reikia savarankiško, nepriklausomo ir nestandartinio mąstymo. Tačiau geriau daryti tai, ką iš tiesų nori, ir nusvilti, nei gyventi svetimą gyvenimą ir nuolat apgailestauti dėl praleistų progų.

Psichologijos Objektas, Šakos, Kryptys, Uždaviniai, Reikšmė ir Vieta Mokslų Sistemoje

Psichologija - mokslas apie sielą. Žodis “psichologija” kilęs iš graikų kalbos : psyche-siela ir logos-žodis, mokslas. Įvairiuose psichologijos vadovėliuose “psichologijos” terminas apibrėžiamas skirtingai. Psichologija yra mokslas apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.Psichologija yra mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi forma ir mechanizmus. Psichologijos objektas keitėsi kartu su psichinių reiškinių prigimties aiškinimu. Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiško bekūnės sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos, kaip specifinės nervų sistemos funkcijos, supratimo.Psichologijos objektas- mokslas apie psichiką, psichika ir jos reiškiniai. Psichika yra psichiniai procesai, psichikos būsena ir psichikos savybė. Tai yra sudėtingiausia tikrovės sritis. Jausdamas, suvokdamas, mąstydamas žmogus tiria ir pažįsta visus tikrovės reiškinius, kuria įvairias mokslines teorijas, konstruoja sudėtingiausias šiuolaikines mašinas.

Psichologijos Kryptys

Dvi svarbiausios psichologijos mokslo kryptys: metafizinė ir empirinė psichologija. Metafizinė psichologija apskritai mažai vertina psichinių procesų empirinę analizę ir jų priežastinio ryšio nustatymą. Traktuodama psichologiją kaip filosofinės metafizikos dalį, ji savo pastangas nukreipia į „sielos esmės” apibrėžimą, atitinkantį bendrą metafizinės sistemos, į kurią įeina ši psichologija, pasaulėžiūrą. Ir tiktai iš taip apibrėžtos sielos metafizinės sąvokos ji po to siekia kildinti tikrąjį psichologinio patyrimo turinį.

• Psichoanalizė - žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o svarbiausią iš jų - seksualinį potraukį (libido). Ši teorija susijusi su Froido vardu. Jis teigė, kad šis potraukis stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė galinti tuos potraukius kontroliuoti.
• Gestaltpsichologija. Pagrindinis psichikos duomuo esąs pavidalas (geštaltas). Geštaltpsichologai tyrė suvokimo procesus. Jie padarė išvadą, kad suvokimo procesas - tai regėjimo lauko pertvarkymas į “gerą” pavidalą, atitinkantį vidines organizmo tendencijas.
• Biheviorizmas. Bihevioristai atmetė sąmonę kaip psichologijos objektą ir tyrė organizmo reakcijas į stimulą. Bihevioristai nekreipė dėmesio į tai, kad žmogaus reakcija į stimulus ir situacijas pasireiškia ne judesiais, bet žodžiais, kad tai prasminė reakcija.
• Humanistinė psichologija (žmogaus). Gilinamasi į savąjį “aš” ir savo egzistavimo pažinimą. Svarsto svarbias asmenybės problemas. Humanistinė psichologija asmenybę traktuoja kaip uždarą, šalia visuomenės egzistuojantį pradą. Ji atsisako objektyvaus mokslinio tyrimo metodų, pasikliaudama vien fenomenologiniu aprašymu.

Psichologijos Šakos

• Vaiko psichologija. Ja susidomėta jau viduramžiais.
• Istorinė psichologija (teigia, kad žmogaus pažinimo procesas nebaigtas, todėl nebaigta ir psichinių pažinimo funkcijų raida.
• Socialinė psichologija - tiria mažų grupių, kolektyvų bendravimo psichinius ypatumus.
• Gerontopsichologija - tiria senų žmonių psichiką.
• Darbo psichologija - tiria racionalaus darbo organizavimo formas.
• Pedagoginė psichologija - tiria pagrindinius žmogaus ugdymo psichologinius dėsnius.
• Medicininė psichologija - padeda patikslinti nervų ir psichinių ligų diagnostiką ir atkurti sutrikusias funkcijas.
• Juridinė psichologija - padeda nustatyti padarytą nusikaltimą.
• Psihogenetika - tiria ar elgsenos formos perduodamos paveldėjimo keliu iš kartos į kartą.
• Psicholingvistika.
• Psichofarmologija - nagrinėja kaip psichiškai aktyvūs preparatai veikia smegenų mechanizmus, valdančius žmogaus elgesį.

Psichologijos žinios reikalingos ir pedagogo darbui.

Psichologijos šakos:

1. Bendroji psichologija tiria žmogaus suvokimą, emocijas, procesines darbo komandas.
2. Asmenybės psichologija tiria žmogų kaip asmenybę (bruožus, elgesį, charakterį, temperamentą).
3. Sociologinė psichologija tiria žmogaus elgesį grupėse (bendravimą visuomenėje).
4. Bendravimo psichologija tiria žmogaus bendravimo ypatumus.
5. Vadovavimo psichologija.
6. Darbo psichologija tiria įvairius klausimus susijusius su darbo organizavimu, procesų optimizavimą, suderinamumą.
7. Inžinerinė psichologija tiria žmogaus ir sudėtingų procesų optimizavimą, suderinimą.
8. Medicininė psichologija.
9. Sporto psichologija tiria sportines komandas, žmogaus suderinamumą su sporto šaka, ruošimąsi ir pasirodymą varžybose.
10. Teisinė psichologija.
11. Teisminė psichologija.

Psichologijos Uždaviniai

Psichologijos mokslo uždaviniai - išnagrinėti psichinę realybę, taip pat ją klasifikuoti, aprašyti, kiek begalima išaiškinti ir nustatyti jos dėsningumą. Tiesioginis ir galutinis psichologijos mokslo tikslas yra tikrasis psichinės realybės supratimas.

1. Psichologijos uždavinys - kuo aiškiausiai ir kuo išsamiausiai aprašyti psichines apraiškas.
2. Uždavinys - psichines apraiškas klasifikuoti (suskirstyti).
3. Uždavinys - surasti principus ir dėsnius, pagal kuriuos psichinis gyvenimas vyksta. Suradus principus, sudaroma jau ir teorija t.y. bendroji pažiūra.

Psichologijos Reikšmė

Psichologija praturtina filosofijos, sociologijos, technikos ir kt. mokslus žiniomis apie žmonių dvasinį gyvenimą, padeda siekti geresnių rezultatų įvairiose veiklos rūšyse, užtikrinti asmenybės tobulėjimą dirbant. Psichologijos žinios būtinos kiekvienam žmogui, kad jis galėtų pažinti kitų žmonių ir savo vidinį pasaulį ir galėtų bendrauti su savo šeimos nariais, draugais ir kt.

Psichologijos Vieta Mokslų Sistemoje

Psichologijoje susieja visi pagrindiniai mokslai. Atskiro žmogaus pasaulio pažinimas, gyvenimo prasmės supratimas, valios ir mąstymo problemų tyrimas psichologiją priartina prie filosofijos mokslų. Mokslų sistemoje esama mokslų, kuria remiasi psichologijos žiniomis. Tai pedagogika, medicina, teisė, vadyba ir technikos mokslai.

Psichikos Tyrimo Galimybės ir Būdai

Kiekvienas mokslas, kaip žinių sistema, turi tam tikrų būdų - metodų, kuriais jis renka žinias apie tiriamuosius objektus. Jei kito žmogaus psichikos stebėti neįmanoma, tai lieka vienas būdas - pažinti savo paties vidinį gyvenimą. Psichikos reiškiniai nėra prieinami tiesioginiam stebėjimui. Taip įsitvirtino savistabos metodas, kuris psichologijoje vyravo iki 19 a. Išgyvenimas, vienalaikis stebėjimas deformuoja reiškinius. Kai žmogus pats išgyvena, pats tuos išgyvenimus stebi ir apibendrindamas daro išvadas, ir jos gali netikti kitų individų išgyvenimams. Dėl to imta naudoti ir kiti metodai. Tai yra stebėjimo ir eksperimento metodai. Naudodamas stebėjimo metodus, tiriantysis laukia, kol pageidaujamų reiškinių kils natūralioje veikloje. Stebimi ir registruojami ne patys reiškiniai, o jų išoriniai pasireiškimai - veido mimika, kalbėjimu. Pastebėti pasireiškimai protokoluojami, filmuojami ir iš tų duomenų daromos išvados apie atminties, valios, temperamento ypatybes. Taikant eksperimentu metodus, tiriantysis nelaukia, kol pageidaujamų reiškinių natūraliai atsiras, o specialiai juos sukelia ir stebi. Eksperimentuojant sutaupoma laiko, galima procedūras kartoti, kol išryškėja dėsningumai; reiškiniams sukelti ir registruoti naudojama technika.

Psichikos reiškiniams tirti naudojami apklausos, biografinio tyrimo metodai, testų metodai. Psichinių reiškinių lygiams nustatyti yra naudojami testų metodai. Testai yra matematiškai sutvarkytos ir patikrintos uždavinių sistemos, kurias sprendžia tiriamasis ir gauna įvertinimus. Aprašomojo pobūdžio strategija (tiriama žmogaus biografija, žmogaus veiklos rezultatus). Stebėjimas tai toks tyrimo metodas, kai fiksuojamas išorinis - žmogaus elgesys ar jo vidiniai pergyvenimai ir iš to daromos išvados apie psichinės veiklos dėsningumus. Stebėjimas gali būti atsitiktinis ir mokslinis. Atsitiktinis tai kasdieninis stebėjimas, neturint iš anksto numatyto tikslo; mokslinis tai sistemingas stebėjimas, kuris turi aiškų tikslą ar atliekamas pagal iš anksto nustatytą planą. Objektyvus stebėjimas tai, kai tyrėjas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elgesį. Eksperimentinė strategija. Eksperimentinis tyrimas tai pagal tam tikrą planą sukeltų eksperimentuojamo išgyvenimų stebėjimas. Daug kartų keisdamas žmogų veikiančias sąlygas, eksperimentatorius gali tiksliai nustatyti priežastis, kurios sukelia vienus ar kitus psichinius reiškinius, stebėti tų reiškinių kitimą ir raidą. Pagal psichinių reiškinių įsisąmonino lygį dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis: sąmonę ir pasąmonę.

Raidos ir Pedagoginės Psichologijos Tyrimo Būdai

1. “Dvynių metodas” - kad nustatyti faktorius ir veiksnius, vienos ar kitos psichinės savybės (biologinės - kūno sudėjimas, genai; aplinka).
2. Longitudinis tyrimas - galima nustatyti, kokios žmogaus ypatybės (intelektas, agresyvumas) nekinta visą gyvenimą, o kokios keičiasi.
3. “Dienoraščio metodas” - čia paprastai ilgai stebimas vienas asmuo.
4. Skersinio pjūvio metodas - lyginami skirtingo amžiaus, bet panašūs pagal kitus svarbius požymius žmonės.

#

tags: #asmenybes #pasirinkimai #priestaravimai