Vėžio diagnozė neretai apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, priverčiant susidurti su medicinos terminais, gydytojų kabinetais ir įvairiais tyrimais. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emociniai ryšiai ir psichologinis atsparumas gali padėti įveikti šį sunkų iššūkį.
Vėžio Diagnozė: Emociniai Iššūkiai ir Galimybės
Sužinojus diagnozę „Onkologinė liga“, žmogų užplūsta nerimas, pasimetimas ir vidinė sumaištis. Visa tai paveikia saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei artimuosius. Perkainojamos vertybės ir peržiūrima, kas gyvenime svarbu. Susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos iki konstruktyvios pagalbos sau.
Moksliškai įrodyta, kad emocinė sveikata daro poveikį fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson, medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc. - emocinė būsena. Svarbu nepamiršti, kad susirgo kūnas, o ne siela.
Emocinė Parama: Vilties ir Pagalbos Svarba
Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną, nesureikšmindami to, kokia ji bus. Leiskite sau paprašyti pagalbos ir priimkite ją iš žmonių, kuriems rūpi jūsų savijauta. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas. Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, ir kurkite sąžiningumu bei pasitikėjimu paremtą santykį.
Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais metodais. Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su emociniais sunkumais
Atvirumas ir Sąžiningumas: Kelias į Palengvėjimą
Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais bendrausite atvirai ir sąžiningai. Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link.
Poilsis ir Rūpinimasis Savimi: Dovana Sau
Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės. Susikurkite prisiminimų banką su maloniais prisiminimais, mėgstamais kvapais ir vertingomis mintimis.
Tikėjimas ir Brandumas: Kelias per Kentėjimą
Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Pokyčių Valdymas: Fiziniai, Psichologiniai ir Emociniai Aspektai
Onkologinės ligos kelionėje susiduriama su daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, kūne, bendravime, nuostatose, įpročiuose. Šie pokyčiai atneša nerimą ir silpnumo jausmą. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą, nėra paprasta. Užplūsta įvairūs jausmai, panašūs į gedulą, patiriame šoką, nerimą, pyktį, liūdesį ir tik po to ateina susitaikymas.
Kūno Pokyčiai: Susitaikymas ir Pagalba
Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip galima palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
Taip pat skaitykite: Emocinių sutrikimų gydymas KET
Gyvenimo Pokyčiai: Santykiai, Darbas ir Pomėgiai
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Atsižvelgiant į jūsų diagnozę ir gydymo planą, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi.
Teigiami Pokyčiai: Prioritetai ir Prasmė
Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Pagalba ir Parama: Nebijokite Prašyti
Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo.
Sveikatos Priežiūros Komanda: Informacija ir Galimybės
Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
Prisitaikymas ir Emocijos: Duokite Sau Laiko
Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.
Taip pat skaitykite: Emociniai iššūkiai sergant judėjimo negalia
Nežinomybės Valdymas: Rūpesčiai ir Baimės
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai.
Planų Atidėjimas: Praktiniai Sunkumai
Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
Gydymo Baimė: Šalutinis Poveikis ir Veiksmingumas
Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais.
Vėžio Atsinaujinimas: Didžiausia Baimė
Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą.
Baimė Mirti: Susitaikymas su Mintimi
Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime. Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe.
Nežinomybės Valdymas: Svarbi Sveikatos Dalis
Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
Streso Valdymas: Strategijos ir Patarimai
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti.
Konfliktų Vengimas: Tvarkaraštis ir Ribos
Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti.
Pagalbos Prašymas: Šeima, Draugai ir Kolegos
Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos. Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas.
Kontrolė ir Lankstumas: Reagavimas į Problemas
Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate.
Streso Valdymo Strategijos: Atsipalaidavimas ir Rūpinimasis Savimi
Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Planuokite socialinę veiklą. Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Rašykite dienoraštį. Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
Pykčio Valdymas: Atpažinimas ir Išreiškimas
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Svarbu išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją.
Pykčio Atpažinimas: Jausmai ir Priežastys
Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.
Saugaus Pykčio Išreiškimas: Būdai ir Metodai
Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais: pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite: šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate. Užsiimkite fizine veikla išjausdami visą pykčio intensyvumą. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje.
Nerimo Įveikimas: Dažna Emocija ir Reakcija
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai. Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį.
Psichologinis Atsparumas: Svarba ir Ugdymas
Psichologinis atsparumas (resiliencija) - tai gebėjimas išlikti stabiliai funkcionuojančiam ir atsitiesti po streso, iššūkių, praradimų ar trauminių įvykių. Kai kuriems žmonėms šis gebėjimas natūraliai stipresnis, kiti jį išsiugdo per patirtį, santykius ir psichologinius įgūdžius.
Emocinės Savijautos Testai: Savęs Pažinimas
Yra įvairių testų, padedančių įvertinti emocinę savijautą:
- SDQ: Vienas plačiausiai naudojamų pasaulyje vaikų emocinės ir elgesio sveikatos patikros įrankių.
- IGDS9-SF: Skalė, nagrinėjanti per didelio žaidimų naudojimo poveikį sveikatai ir elgesiui.
- PANAS: Emocinės savijautos termometras, matuojantis pozityvias ir negatyvias emocijas.
- Relationship Assessment Scale (RAS): Santykių pasitenkinimo matavimo įrankis.
- PHQ-15: Somatizacijos testas, padedantis įvertinti kūno siunčiamus signalus.
- PHQ-9: Depresijos įvertinimo testas.
- Toronto aleksitimijos skalė (TAS-20): Testas, padedantis įvertinti gebėjimą atpažinti, išreikšti ir suprasti savo emocijas.
- WHO-5: Klausimynas, padedantis įvertinti bendrą emocinės gerovės lygį.
- PSS-10 (Perceived Stress Scale): Klausimynas, padedantis įvertinti, kiek streso subjektyviai patiri kasdienybėje.
- GAD-7 (Generalized Anxiety Disorder-7): Klausimynas, padedantis įvertinti bendrojo nerimo lygį.
- Rosenbergo savivertės skalė: Skalė, padedanti įvertinti požiūrį į save.
- Burnso depresijos skalė: Įrankis nuotaikoms įvertinti, padedantis nustatyti depresiją ir jos sunkumo laipsnį.
Šie testai nėra diagnozė, o savistabos įrankiai, padedantys geriau suprasti save ir savo emocinę būseną.
Emociniai Ryšiai: Svarba ir Puoselėjimas
Emociniai ryšiai yra būtini žmogaus gerovei. Vienatvė įtraukia į užburtą ratą: kuo labiau atsitraukiame nuo kitų, tuo sunkiau tampa užmegzti ryšį su kitais. Mūsų smegenys skirtos gyventi bendruomenėse.
Kaip stiprinti emocinius ryšius:
- Mikrosąsajos: Užtenka mažų gestų: trumpos žinutės, komplimento praeinant, akimirkai stabtelti išklausyti.
- Susikurk „trečiąją vietą“: Raskite erdvę už namų ir darbo, kur gimsta bendruomenė.
- Tiesiog būk kartu: Bendrumo jausmui reikia bendros emocinės būsenos.
Ryšys su kitais ne prabanga, tai būtinybė. Svarbu nemalšinti ilgesio, nesirinkti pakaitalų vietoj tikro buvimo su kitu. Vaistas vienatvei - akių kontaktas, tikras klausimas ir tikras atsakymas.
Savęs Pažinimas: Kelias į Tikrąjį Aš
Mano darbas grindžiamas įsitikinimu, kad jei nesugebame pažinti savęs, negalime tikėtis suprasti savo veiksmų, išspręsti problemų ar gyventi prasmingo gyvenimo. Tačiau savęs pažinimas apima kur kas daugiau nei vien racionalų supratimą - jis taip pat reikalauja jausmų ir jautrumo.
C. G. Jungas skirsto gyvenimą į du etapus. Pirmojo tikslas - susikurti savo asmenybę ir įsitvirtinti gyvenime bei socialinėje aplinkoje. Antrojo tikslas - „grįžti į save“, pažinti save, tapti tuo, kuo iš tiesų esi. Pasak Jungo, tapimas savimi prasideda turint socialinį stabilumą.
"Tikras gyvenimas" - tai tas, kuriame vis labiau tampu tuo, kuo iš tiesų esu. Tai, kas esi iš tikrųjų, kyla iš vidaus. Vienas iš būdų, suprantant kas esi iš tikrųjų, pagalvoti apie patirtis ar akimirkas, kai jauteisi labiausiai savimi ir visiškai įsitraukęs į tai, ką darai. Kitas - susitelkti į tai, kas kyla iš mūsų pasąmonės - giliausios mūsų dalies.
tags: #emociniai #rysiai #ir #psichologinis #atsparumas