Netinkamas viršininko elgesys, įskaitant psichologinį smurtą ir mobingą, yra opi problema darbo aplinkoje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, svarbu žinoti, kur kreiptis, siekiant apginti savo teises ir sustabdyti tokį elgesį. Šiame straipsnyje aptariamos galimybės ir institucijos, į kurias galima kreiptis dėl netinkamo viršininko elgesio Lietuvoje.
Psichologinis Smurtas Darbe: Atpažinimas ir Formos
Nors nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei kituose įstatymuose nėra apibrėžtos psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos, mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu. Dažniausiai psichologinis smurtas pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad psichologinis smurtas dažnai pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, daugiausia tai priekabiavimas (kuomet pakartotinai ir sąmoningai išnaudojama, grasinama ir (arba) žeminama ir pan.) bei smurtas (kuomet užpuolamas vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų su tikslu pažeisti asmens orumą ir (ar) sukurti priešišką darbo aplinką).
Taikomą psichologinį smurtą ir mobingą sunkiau atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas: pirma, tiesiogiai (kai smurtauja pats smurtautojas) ir netiesiogiai (smurtaujama kito asmens „pavedimu“). Šiuo laikmečiu smurtaujama taip pat panaudojant informacines technologijas (elektroninius laiškus), mobilius telefonus (SMS žinutės, skambučiai atostogų metu, ne darbo metu ir pan.), įmonės vidinį intranetą, visuomenės informavimo ar bendravimo platformas darbo ir nedarbo metu. Taip pat, tai gali būti šmeižtas (pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas).
Esminis psichologinio smurto/mobingo ir konflikto darbe skiriamasis požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.
Darbdavio Pareigos Užtikrinant Saugias Darbo Sąlygas
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta pareiga užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdavys privalo vykdyti ir privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Ši pareiga itin svarbi, kadangi psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip vienas iš psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis kelia darbuotojui stresą darbe.
Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas
Kur Kreiptis Patyrus Netinkamą Viršininko Elgesį?
Jeigu patyrėte netinkamą viršininko elgesį, svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos. Yra keletas institucijų ir organizacijų, galinčių padėti išspręsti šią problemą:
1. Įmonės/Įstaigos/Organizacijos Viduje
Pirma, rekomenduotina pradėti spręsti psichologinio smurto/mobingo problemas įmonės/įstaigos/organizacijos viduje ir taip skatinti socialinį dialogą. Tai yra, asmenims patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą. Asmenims patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į įmonės/įstaigos/organizacijos vadovą.
Sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, darbuotojų atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas.
2. Valstybinė Darbo Inspekcija (VDI)
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra pagrindinė institucija Lietuvoje, atsakinga už darbo įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę. VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius tikrina, ar darbdaviai imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą.
VDI tikrina, ar darbdavys laikosi Darbo kodekso (DK) 30 straipsnio 3 dalies reikalavimų:
Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose
- Ar darbdavys atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir kontrolės priemonių;
- Ar darbdavys nustatė pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindino su ja darbuotojus;
- Ar darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, patvirtino smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką;
- Ar darbdavys organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje;
- Ar organizacijoje nustatyta, į ką gali kreiptis darbuotojas, patyręs smurtą, priekabiavimą;
- Ar nustatytos tinkamo elgesio (etikos) taisyklės;
- Ar organizacijoje atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas.
VDI taip pat organizuoja internetinius seminarus ir konsultacinius renginius psichologinio smurto darbe klausimais. Renginių dalyviams teikiama išsami informacija apie psichologinio smurto požymius, įrodymų rinkimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. VDI tinklapyje www.vdi.lt yra sukurta atskira rubrika „Psichologinis smurtas darbe“, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos, rekomendacijas bei įmonių gerąsias praktikas. Be to, atsakymus į klausimus, susijusius su psichologiniu smurtu, galima rasti skiltyje DUK. Nuo pernai metų bendrajame VDI konsultavimo telefone įdiegta atskira linija, skirta psichologinio smurto darbe klausimams.
3. Profesinės Sąjungos
Profesinės sąjungos atstovauja darbuotojų interesams ir gali padėti išspręsti konfliktus su darbdaviu. Lietuvos profesinės sąjungos, tokios kaip „Solidarumas", atkreipia dėmesį į psichologinį smurtą darbo vietose ir siekia užtikrinti, kad įmonėse būtų atsakingi žmonės, kurie priimtų darbuotojo pareiškimą dėl mobingo ir kad jo pareiškimas bus išnagrinėtas įmonėje. Toks žmogus turėtų būti profsąjungų atstovas, kad žmonės juo pasitikėtų.
4. Teismas
Jeigu nepavyksta išspręsti konflikto su darbdaviu arba per VDI, galite kreiptis į teismą. Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, tarp jų - asmens garbę ir orumą. Teisme galite reikalauti atlyginti patirtą žalą dėl netinkamo viršininko elgesio.
5. Policija
Tam tikrais atvejais, kai netinkamas viršininko elgesys perauga į grasinimus ar kitas nusikalstamas veikas, būtina kreiptis į policiją. Baudžiamojo kodekso 288 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už kišimąsi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą: „Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai“.
6. Kitos Institucijos ir Organizacijos
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: Ši tarnyba nagrinėja diskriminacijos atvejus, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, religijos, amžiaus, seksualinės orientacijos ar negalios.
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba: Ši tarnyba nagrinėja skundus dėl žurnalistų elgesio, kuris gali pažeisti asmens garbę ir orumą.
Kaip Rinkti Įrodymus?
Svarbu rinkti įrodymus, kurie patvirtintų patirtą netinkamą viršininko elgesį. Tai gali būti:
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl psichologinės pagalbos vaikams
- Elektroniniai laiškai ir SMS žinutės: Išsaugoti elektroninius laiškus, persiųsti į asmeninį el. paštą.
- Garso įrašai: Darbuotojui patariama, kad jis turi turėti garso įrašus, liudininkus. Tačiau, darbuotojui ne visada yra galimybe įjungti diktofoną, yra darboviečių, kur negalima turėti telefono darbo vietoje.
- Liudininkų parodymai: Rasti kolegas, kurie galėtų paliudyti apie patirtą netinkamą elgesį.
- Medicininiai dokumentai: Jeigu dėl patirto streso pablogėjo sveikata, kreiptis į gydytoją ir gauti medicininius dokumentus.
Prevencinės Priemonės
Viena efektyviausių smurto darbe valdymo priemonių - problemos paviešinimas darbo kolektyve. Svarbu, kad įmonėse, įstaigose būtų atsakingi žmonės, kurie priimtų darbuotojo pareiškimą dėl mobingo ir kad jo pareiškimas bus išnagrinėtas įmonėje, todėl toks žmogus turi būti profsąjungų atstovas, kad žmonės juo pasitikėtų.
VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos - vyriausiosios darbo inspektorės L. Mironovienės teigimu, profesinės sąjungos, darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ar patys darbuotojai gali aktyviai veikti ir siūlyti darbdaviams veiksmingas prevencines priemones smurto ir priekabiavimo srityje. Vienas tokių pavyzdžių: socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas".
Pavyzdys Iš Praktikos: Seimo Narės Elgesys
2018 m. sausio 26 d. Seimo narė Aušra Maldeikienė kartu su daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininke atvyko pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūną. Seimo narė A. Maldeikienė, pasak pareiškėjo, „buvo agresyviai nusiteikusi, sutrukdė man atlikti tiesiogines pareigas, trukdė bendrauti su bendrijos pirmininke ir paaiškinti visą situaciją, rėkdama visaip mane išplūdo (bukas, neišmanėlis, vagis ir t.t.), pareiškėją, dėl kurios buvo pradėtas bendrijos tyrimas, išvadino išsigimėle, o jos skundus vadino „debiliškais“ ir nuolat kartojo, kad bendrijos pirmininkė yra daktarė, aukščiau už visus ir mes ją labai turime gerbti (suprask neskirti jokių baudų). Kartojo, kad aš net ne kaip valstybės tarnautojas, o kaip asmuo A. Seimo narė A. Maldeikienė kelis kartus nufotografavo E. Nesulaukusi administracinių nusižengimų teisenos proceso, Seimo narė A. Maldeikienė išsivedė V. S. T.“
Šis pavyzdys iliustruoja, kaip netinkamas elgesys gali pasireikšti net aukščiausiu lygiu. Svarbu, kad tokie atvejai būtų tinkamai įvertinti ir reaguojama į juos, siekiant užtikrinti pagarbą ir orumą kiekvienam asmeniui.