Įvadas
Pastaraisiais metais vis didėjantis ESG (aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos) reguliavimas Europoje daro didelę įtaką įvairiems verslo sektoriams, ypač finansinių paslaugų teikėjams. Vykdant Europos žaliąjį kursą, svarbu nukreipti kapitalo srautus į tvaresnę ekonominę veiklą, o bankai ir kitos finansų įstaigos atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Tačiau augant vartotojų susidomėjimui klimato kaita, verslai vis dažniau kuria produktus, pažymėtus „žaliaisiais“ arba „tvariaisiais“ ženklais, o tai gali sukelti ekomanipuliavimo riziką. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (NKVVDĮ) nuostatas, kurios gina vartotojų teises ir užtikrina sąžiningą konkurenciją. Šiame straipsnyje aptarsime ekomanipuliavimo, NKVVDĮ pažeidimus ir pateiksime rekomendacijas, kaip verslui išvengti panašių situacijų.
ESG reguliavimas ir ekomanipuliavimas
Europos Sąjungos reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, ekomanipuliavimas apibrėžiamas kaip veikla, kuria siekiama įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kai finansinis produktas tiekiamas rinkai kaip aplinkai palankus produktas, nors iš tikrųjų aplinkosaugos standartų neatitinka. Tai reiškia, kad įmonės gali pateikti klaidinančią informaciją apie savo produktų ar paslaugų poveikį aplinkai, siekdamos pritraukti vartotojus, besidominčius tvarumu.
Vykdant Europos žaliąjį kursą, tikslas yra nukreipti kapitalo srautus į tvaresnę ekonominę veiklą, t. y. siekti, kad privataus sektoriaus investicijos prisidėtų prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos. Bankai ir finansų įstaigos yra pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, atsakingi už šio proceso įgyvendinimą, tačiau tai liečia ir kitus sektorius.
Verslams rekomenduojama įsivertinti pasitelkiamas rinkodaros priemones bei savo komercinę strategiją, kadangi neužtikrinus ESG atitikties, galima užsitraukti baudas.
Nesąžininga komercinė veikla ir vartotojų ekonominio elgesio iškreipimas
Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Įstatymas draudžia klaidinantį informacijos neatskleidimą - esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tinkamam sprendimui priimti, nuslėpimą ar pateikimą neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, kai tokiu būdu vidutinis vartotojas skatinamas priimti tokį sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai nugalėti viešojo kalbėjimo baimę
Įstatymas „komercinę veiklą“ apibrėžia plačiai - tai visi verslininko veiksmai ar neveikimas, reklama ar rinkodara, susiję su prekių ar paslaugų pardavimu vartotojui. Svarbi ir kita sąvoka - „iš esmės iškreipti vartotojo ekonominį elgesį“, t. y. paveikti vartotojo sprendimą dėl produkto įsigijimo. Vartotojas įstatymo apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, siekiantis vartojimo tikslų.
Už NKVVDĮ nuostatų įgyvendinimą atsakinga institucija yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Tarnyba).
Pavyzdys iš praktikos: UAB "Nacionalinis nuomonių centras" atvejis
Praėjusių metų lapkričio 8 dieną Tarnyba gavo vartotojų skundų dėl UAB "Nacionalinis nuomonių centras" (UAB "Facility services") veiklos. Gyventojai skundėsi, kad savo pašto dėžutėse rado bendrovės raginimą nedelsiant pareikšti savo nuomonę dėl daugiabučio namo renovacijos ir modernizavimo, dalyvaujant būsto atnaujinimo programoje. Savo nuomonę buvo raginama pateikti SMS žinute trumpuoju numeriu, o tik teksto pabaigoje labai smulkiu šriftu buvo nurodyta, kad trumposios žinutė kaina penki litai 88 centai be PVM.
Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad apklausą organizavusi bendrovė "Facility services" vartotojui svarbiausią ir esminę informaciją apie itin didelę trumposios žinutės kainą, iš kurios vartotojai apskritai galėtų suprasti, jog dalyvavimas apklausoje yra mokama paslauga ir priimti tinkamą sprendimą dėl dalyvavimo apklausoje, pateikė neaiškiai ir nesuprantamai (ne pagrindiniame tekste, o rašto apačioje itin mažomis raidėmis, kurią vidutiniam vartotojui galėjo būti sudėtinga ne tik perskaityti, bet ir pastebėti). Be to, apklausos organizatoriai vartotojams išsiuntinėtame rašte, primenančiame valstybės institucijos oficialų raštą, imperatyvia forma ragino savo nuomonę pareikšti nedelsiant, todėl vartotojai galėjo pamanyti, jog raginimą dalyvauti nemokamoje apklausoje siunčia valstybės institucija, valstybės įmonė ar viešoji įstaiga ar kitas subjektas, turintis teisę reikšti imperatyvius nurodymus.
Už nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei Tarnyba galėjo skirti baudą nuo 1000 iki 30 000 litų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tais atvejais, kai pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki 120 000 litų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Taip pat skaitykite: Meno analizė
Pavyzdys iš praktikos: internetinės automobilių dalių parduotuvės atvejis
Vienoje byloje Tarnyba skyrė daugiau kaip 45 000 Eur baudą įmonei, administruojančiai interneto parduotuvę, prekiaujančią naujomis ir naudotomis automobilių dalimis. Šios parduotuvės veikimo modelis buvo įprastas: prekės laikytos užsienio sandėliuose, o informacija apie jas automatiškai keliavo iš partnerių sistemų. Įmonė pati nekurdavo aprašymų - jie buvo automatiškai verčiami į lietuvių kalbą ir papildomi partnerių pateiktomis nuotraukomis.
Tarnyba nutarime nurodė tris realius patenkintus skundus. Pirmu atveju vartotoja teigė, kad įsigytas automobilio sparnas buvo netinkamos kokybės, o įmonė nepateikė įrodymų priešingai. Antruoju - vartotojas įsigijo duris be vidinių mechanizmų, nors aprašyme buvo nurodyta „be įrangos“, ir prieš pirkimą jis buvo informuotas apie defektus. Trečiu atveju vartotojas už 49 Eur įsigijo bamperio apsaugą, tačiau neįvertino, kad jo automobilio modelis senesnis nei nurodoma aprašyme. Nors įmonė sutiko grąžinti pinigus, vartotojas liko nepatenkintas reikalavimu padengti prekės grąžinimo kaštus (nors tai numatyta parduotuvės taisyklėse).
Papildomai Tarnyba konstatavo, kad interneto parduotuvėje patalpintos pirkimo taisyklės galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją, nes jose, Tarnybos vertinimu, nepakankamai aiškiai nurodytos prekių grąžinimo sąlygos.
Teismas (sprendimas dar neįsiteisėjęs) baudą sumažino iki 20 000 Eur ir panaikino dalį nutarimo, pagrįstą neišnagrinėtais skundais. Teismas rėmėsi LVAT praktika, kad profesinio atidumo pažeidimui nebūtina įrodyti realių pasekmių - užtenka vien galimybės, jog vartotojo elgesys galėjo būti iškreiptas.
Šis atvejis parodo, jog pakanka vos kelių skundų (net 0,03 proc. visų užsakymų), kad būtų konstatuota nesąžininga komercinė veikla, nevertinant nei vartotojo atidumo, nei ankstesnių teismų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Vartotojų poreikių gidas
Baudų dydžiai už NKVVDĮ pažeidimus
Už NKVVDĮ pažeidimus Tarnyba skiria baudas iki 3 proc. verslo metinių pajamų (ne pelno) už praėjusius finansinius metus ir tai tik už pirmą pažeidimą. Už pakartotinius pažeidimus baudos skiriamos ženkliai didesnės.
Svarbu pažymėti, kad Tarnybai nustačius NKVVDĮ pažeidimus, informacija apie įmonės nubaudimą gali būti nedelsiant paskelbta viešai, net jei nutarimas dar neįsiteisėjęs ir apskųstas teismui.
Išanalizavus administracinių teismų praktiką matyti, kad dažnais atvejais Tarnybos paskirtos baudos yra mažinamos, nes Tarnyba skiria akivaizdžiai per dideles baudas, kaip ir analizuotu atveju.
Kaip išvengti ekonominio vartotojų elgesio iškreipimo?
Norint išvengti ekonominio vartotojų elgesio iškreipimo ir atitikti ESG reguliavimo reikalavimus, verslui rekomenduojama:
- Būkite skaidrūs ir atviri: Pateikite aiškią ir tikslią informaciją apie savo produktų ar paslaugų savybes, kainas ir poveikį aplinkai. Venkite klaidinančių teiginių ar nutylėjimų.
- Laikykitės profesinio atidumo reikalavimų: Užtikrinkite, kad jūsų komercinė veikla atitiktų etikos standartus ir geriausią praktiką.
- Įvertinkite savo rinkodaros priemones: Patikrinkite, ar jūsų reklamos ir rinkodaros kampanijos yra sąžiningos ir nepažeidžia vartotojų teisių.
- Atsižvelkite į vartotojų skundus: Operatyviai reaguokite į vartotojų skundus ir siekite juos išspręsti taikiai.
- Konsultuokitės su teisininkais: Jei abejojate dėl savo veiklos atitikties NKVVDĮ ar ESG reguliavimui, kreipkitės į teisininkus, kurie specializuojasi vartotojų teisių apsaugos ir aplinkosaugos srityse.
- Nuolat stebėkite teisinę aplinką: Sekite naujausius teisės aktų pakeitimus ir teismų praktiką, kad užtikrintumėte savo veiklos atitiktį galiojančioms taisyklėms.
- Investuokite į darbuotojų mokymą: Apmokykite savo darbuotojus apie NKVVDĮ, ESG reguliavimo reikalavimus ir sąžiningos komercinės veiklos principus.