Šiandien pasaulis susiduria su precedento neturinčiu iššūkiu - COVID-19 pandemija. Šios krizės metu ypač svarbu vadovautis ne tik medicininiais, bet ir etikos psichologų patarimais, kurie padeda išlaikyti psichologinę gerovę ir tinkamai reaguoti į aplinką. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias etikos psichologų rekomendacijas, kurios padės mums visiems geriau orientuotis sudėtingoje situacijoje.
Atsakingas požiūris į koronavirusą
Pirmiausia, svarbu remtis tik patikimais šaltiniais apie koronavirusą ir jo plitimo eigą. Venkite nepatikrintos informacijos, gandų ir sensacijų, kurios gali sukelti nereikalingą paniką. Patikimi šaltiniai - tai oficialios sveikatos organizacijos, moksliniai tyrimai ir patikrintų žiniasklaidos priemonių informacija.
Taip pat, labai svarbu neignoruoti ar juo labiau nesišaipyti iš asmenų, kurie, mūsų subjektyviu vertinimu, perdėtai reaguoja į koronaviruso grėsmę. Kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę ir jausmus, o empatija ir supratimas yra labai svarbūs šiuo sunkiu metu.
Asmeninė apsauga ir prevencija
Nepamirškime dėvėti medicininę kaukę, jei kosėjame ir čiaudime, kad sulaikytume su lašeliais viruso pasklidimą aplinkoje. Kaukė yra efektyvi priemonė apsaugoti aplinkinius nuo galimo užkrato. Taip pat, nepamirškime pakeisti kaukę nauja, kuomet dėvima tampa drėgna, nes drėgna kaukė praranda savo apsaugines savybes.
Didžiausią galimybę užsikrėsti virusinėmis ligomis turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio. Todėl labai svarbu laikytis socialinio atstumo ir vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač jei jaučiate peršalimo simptomus.
Taip pat skaitykite: Etikos pažeidimai: reagavimas
Tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Šiuo metu technologijos leidžia mums palaikyti ryšį su artimaisiais ir kolegomis saugiai ir patogiai.
Ekranų naudojimas karantino metu: rekomendacijos vaikams ir paaugliams
Karantino dėl COVID-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau nei įprasta laiko naudodamiesi įvairiais ekranus turinčiais elektroninių medijų prietaisais. VU Filosofijos fakulteto pranešime pateikiamos svarbiausios rekomendacijos dėl ekranų naudojimo. Nors vienareikšmiškai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką.
Svarbiausia yra ne laikas prie ekranų, o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroninėmis medijomis. Labiausiai įtraukiančios, taigi priklausomybės riziką didinančios, yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, jog vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas (savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas bei elgesio problemos), taip pat šiltų bei palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais, trūkumas.
Praktinės rekomendacijos dėl ekranų naudojimo
- Valgymo metu nesinaudoti jokiais ekranais.
- Valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranais.
- Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių ekranų.
- Mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai.
- Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai esminiai yra laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti, galima naudotis elektroninėmis medijomis.
Galima pasitelkti elektronines medijas kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroninėmis medijomis neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų. Nuotolinio mokymo būtinybė neturi skatinti perteklinio ekranų naudojimo ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroninėmis medijomis, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui.
Pertraukėlės ir fizinis aktyvumas
Kai tenka ilgesnį laiką naudotis ekranais, labai reikalingos įpročiu tapę pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos bei rankos, žiūrima į tolį per langą, ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis.
Taip pat skaitykite: Terapinių santykių etikos gairės
Dėmesys pažeidžiamiems vaikams
Mokytojus ir ugdymo specialistus labai kviečiame atkreipti dėmesį ir pasirūpinti vaikais arba paaugliais, kurie jau turi emocinių ar elgesio problemų bei kurie nesutaria su tėvais ar mažai bendrauja su bendraamžiais. Jiems šiuo nuotolinio ugdymo metu, kuomet daug ir neribotai siūloma naudotis ekranais, kyla didelė sveikatos sutrikimų rizika.
Psichologinė gerovė pandemijos metu
Pandemijos metu svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichologine sveikata. Ilgalaikis stresas, nerimas ir baimė gali turėti neigiamų pasekmių mūsų emocinei būklei. Todėl svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Palaikykite ryšį su artimaisiais. Bendravimas su šeima ir draugais padeda sumažinti vienišumo jausmą ir pasidalinti savo rūpesčiais.
- Laikykitės dienos režimo. Rutina padeda jaustis stabiliau ir kontroliuoti situaciją.
- Skirkite laiko mėgstamai veiklai. Pomėgiai ir malonios veiklos padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Ribokite informacijos srautą apie pandemiją. Nuolatinis naujienų sekimas gali sukelti nerimą ir baimę.
- Kreipkitės į specialistus, jei jaučiate didelį nerimą ar stresą. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti įveikti emocinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir reagavimas į etikos pažeidimus
tags: #etikos #psichologu #rekomendacijos