Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologijos eksperimentai su balandžiais, atskleidžiantys įdomių įžvalgų apie prietarų formavimąsi, elgesio ypatumus ir jų sąsajas su sudėtingesniais reiškiniais, tokiais kaip rinkos elgsena. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir praktiniais pavyzdžiais, siekiant suprantamai paaiškinti šiuos procesus.
Prietarų formavimasis: Skinerio eksperimentas su balandžiais
Vienas žymiausių eksperimentų šioje srityje yra B. F. Skinerio atliktas tyrimas su balandžiais. Šio eksperimento metu balandžiai buvo patalpinti į dėžes, kuriose tam tikrais intervalais būdavo patiekiamas maistas, nepriklausomai nuo balandžių veiksmų. Nepaisant to, mokslininkai pastebėjo, kad balandžiai ėmė kartoti veiksmus, kuriuos atliko prieš gaunant maistą, tarsi manydami, kad būtent šie veiksmai lėmė maisto gavimą. Pavyzdžiui, jei balandis prieš gaudamas maistą sukosi ratu, jis ėmė nuolat suktis ratu, tikėdamasis, kad tai vėl atneš maisto. Šis reiškinys buvo pavadintas "prietaringu elgesiu".
Skineris padarė išvadą, kad atsitiktinis atlygis (šiuo atveju, maistas) pastiprina atsitiktinį veiksmą, paversdamas jį prietaru, sukuriant netikrą ryšį tarp to veiksmo ir aplinkos pokyčio. Šis eksperimentas parodė, kaip lengvai gyvūnai (ir žmonės) gali įžvelgti priežastinius ryšius ten, kur jų nėra, ir kaip tai gali lemti keistų ir iracionalių elgesio formų susidarymą.
Kritinis požiūris į Skinerio eksperimentą
Nors Skinerio eksperimentas buvo labai įtakingas, jis sulaukė ir kritikos. Kai kurie mokslininkai teigė, kad balandžių elgesys galėjo būti nulemtas ne prietarų, o instinktyvių maitinimosi įpročių. Tačiau kiti tyrimai patvirtino Skinerio išvadas, parodydami, kad prietaringas elgesys gali susiformuoti ir kitose situacijose, net ir su žmonėmis.
Prietaringas elgesys ir kontrolės iliuzija
Prietaringas elgesys dažnai siejamas su "kontrolės iliuzija" - tendencija manyti, kad galime kontroliuoti atsitiktinius įvykius. Lošėjai dažnai demonstruoja kontrolės iliuziją, atlikdami tam tikrus ritualus ar tikėdami, kad tam tikri veiksmai gali padidinti jų šansus laimėti. Pavyzdžiui, lošėjas gali visada dėvėti tą patį "laimingą" drabužį arba atlikti tam tikrą veiksmų seką prieš mesdamas kauliukus.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Tačiau svarbu pažymėti, kad kontrolės iliuzija nėra tas pats, kas prietaringas elgesys. Kontrolės iliuzija yra platesnis reiškinys, apimantis įsitikinimą, kad galime kontroliuoti įvykius, kurie iš tikrųjų yra atsitiktiniai. Prietaringas elgesys yra tik viena iš daugelio formų, kuriomis gali pasireikšti kontrolės iliuzija.
Prietarų evoliucinis pagrindimas
Kodėl evoliucija leido atsirasti tokiam prietarų mechanizmui? Viena iš teorijų teigia, kad prietaringas elgesys gali būti naudingas išgyvenimui. Jei gyvūnas kartą atsitiktinai atliko veiksmą, kuris lėmė teigiamą rezultatą (pavyzdžiui, rado maisto), jam gali būti naudinga kartoti tą veiksmą ateityje, net jei nėra jokio tikro priežastinio ryšio. Geriau būti atsargiam ir kartoti veiksmą, kuris galbūt padėjo išgyventi, nei praleisti galimybę.
Šis "geriau būti saugiam nei gailėtis" principas gali paaiškinti, kodėl prietaringas elgesys yra toks paplitęs tarp gyvūnų ir žmonių. Nors prietarai gali atrodyti iracionalūs, jie gali būti naudingi, jei padeda mums jaustis saugesniems ir labiau kontroliuojantiems savo aplinką.
Prietaringas elgesys ir rinkos elgsena
Įdomu tai, kad prietarų formavimosi principai gali būti pritaikyti ir analizuojant rinkos elgseną. Rinkos, kaip ir gamta, pasižymi tam tikrais dėsniais. Pavyzdžiui, jei šiandien manęs kas klaustų, "kurlink rinka judės rytoj", atsakymas būtų "žemyn". Nes, mano galva, visi vienadieniai patrūkčiojimai yra tik triukšmas. O sveikas protas ir bendros žinios rodo, kad bendrai ekonomika yra labai sunkioje padėtyje ir prieš pradėdama kilti dar turi pavažiuoti žemyn. Visą laiką "statydamas" ant "žemyn" pataikai daug dažniau.
Investuotojai, kaip ir Skinerio balandžiai, linkę įžvelgti priežastinius ryšius ten, kur jų nėra. Jei investuotojas sėkmingai investavo į akcijas po to, kai perskaitė tam tikrą straipsnį arba atliko tam tikrą ritualą, jis gali manyti, kad būtent tas straipsnis ar ritualas lėmė sėkmę. Dėl to jis gali pradėti nuolat skaityti tuos pačius straipsnius arba atlikti tuos pačius ritualus, tikėdamasis, kad tai vėl atneš pelno.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Rinkos nenuspėjamumas ir fraktalai
Tačiau rinkos yra sudėtingos sistemos, kuriose daugybė faktorių veikia akcijų kainas. Kaip akcijų kainos veikia pačius rinkimus? Kas ką labiau veikia? Kiek informacijos reikia turėti, kad suvokti tikrus sąlyginius ryšius ir numatyti bent jau artimiausią ateitį? Kiek ko reikia turėti, kad numatyti artimiausią ateitį ? Galvoju, kad pakanka turėti sveiką protą, vadovautis elementaria logika bei nors nedidele empyrine patirtimi, kaip rinkos elgėsi netolimoje praeityje pagal kokius veiksnius.
Ateities nuspėti neįmanoma. Ypač trumpalaikės. Paprastas rebusas: jei ateitį nuspėti taip paprasta, tai gali padaryti daug kas, vadinasi daug kas keičia savo veiksmus pagal numatytą ateitį, tokiu būdu ateitis keičiasi… Kuo trumpesniu laikotarpiu treidini, tuo didesni šansai nepataikyti. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo labiau pasireiškia fundamentika, tuo labiau gali vadovautis bendrais dėsniais ir sveiku protu.
Šiaip tai rekomenduoju pasidomėti fraktalais, kritinėmis būsenomis (critical state) ir power laws. Wiki čia viskas labai sudėtingai atrodo. Paprastiem duonos valgytojam siūlyčiau paskaityti knygelę "Ubiquity" autorius Mark Buchanan, kur viskas labai gražiai išdėstyta. Esmė - sudėtingose sistemose esančiose kritinėje būsenoje tokiose kaip pvz. rinkų elgesys, ar tektonių plokščių judėjimas neįmanoma nuspėti kokį įtaką visumai turės vienas sandoris ar įmonės rezų paskelbimas (ekonomiks atveju) ar vieno milimetro tektoninių plokščių pavažiavimas (žemės drebėjimo atveju).
Lankstūs lūkesčiai ir geležinės taisyklės
Vis dėlto, net jei ateities nuspėti neįmanoma, tai nereiškia, kad negalime sėkmingai prekiauti rinkoje. Sėkmei pasiekti prekyboje egzistuoja vienas paprastas dalykas: lankstūs lūkesčiai ir geležinės taisyklės. Svarbu suprasti, kad kiekvienas momentas rinkoje yra unikalus, ir nebūtina žinoti ateities, kad galėtum uždirbti.
Žiurkių, balandžių ir žmonių eksperimentai
Įdomu palyginti žiurkių, balandžių ir žmonių elgesį eksperimentuose. Viename eksperimente, aprašytame vartotojo, žiurkės ir balandžiai greitai susigaudė, kad žalia lemputė užsidega dažniau, ir pradėjo "statyti" tik ant žalios, pasiekdami rezultatą artimą 70 proc. Tuo tarpu žmonės bandė įžvelgti sistemą ir statė tai ant raudonos, tai ant žalios.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Šis eksperimentas iliustruoja, kad mes esame genetiškai užprogramuoti ieškoti sistemos ir priežastingumo ryšių, įžvelgti juos net ten kur jų nėra (pvz. matome visokias figūras: pilis, veidus debesyse; kuriame sąmokslo teorijas…). Gamtoje mes gal taip ir galėjom aplenkti kitus gyvūnus, bet finansuose tai dažnai neveikia. Ten buvo netgi nurodyta, kuri smegenų dalis tai kontroliuoja. Ir visokie piliečiai patyrę avarijas su pažeista tam tikra smegenų sritimi pasivydavo žiurkes. Nesakau, kad reikia trankyti galvas į sieną arba įdarbinti žiurkėną prie kompo. Tiesiog norėjau paryškinti mūsų proto ribotumą.
tags: #psichologijos #eksperimentai #balandis