Psichologijos dalyko tikslas yra padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošusiems pokyčiams ir iššūkiams. Šiame procese svarbu įgyti asmeninio patyrimo, skatinti vidinį ir išorinį aktyvumą, kuris ugdo saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas. Programa supažindina mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis, tokiomis kaip pažinimo, asmenybės ir socialinė psichologija, ugdant kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime.
Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime vieną iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias darome bandydami suprasti kitų žmonių elgesį - fundamentalią atribucijos klaidą. Aptarsime, kas tai yra, kaip ji veikia mūsų suvokimą, ir pateiksime pavyzdžių, iliustruojančių jos pasireiškimą kasdieniame gyvenime. Taip pat aptarsime keletą strategijų, kurios gali padėti sumažinti šios klaidos poveikį ir pagerinti mūsų socialinį suvokimą.
Socialinis Suvokimas: Kaip Mes Pažįstame Kitus
Socialinis suvokimas yra neatsiejama žmogaus socialinio gyvenimo dalis, lemianti, kaip mes interpretuojame kitų žmonių elgesį, motyvus ir ketinimus. Tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas asmens psichikoje, bendravimo proceso dalis. Bendraudami, žmonės tiesiogiai jutimo organais negali užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių, kito žmogaus ypatybių ar motyvų. Pagal tam tikrus išorinius, jutimo organais fiksuojamus požymius, siekiama įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerio ypatybes. Todėl socialinis suvokimas yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, padedantis realizuotis asmenybei. Suvokimas apima daugybę reiškinių, pradedant fizinio dirgiklio poveikiu jutimo organams, baigiant pojūčio, kurį šis dirgiklis sukėlė, prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu.
Žmogus nuolat ką nors veikia, būna ir elgiasi kaip kurios nors grupės narys, atlikdamas tam tikrą socialinį vaidmenį. Socialinis vaidmuo gyvuoja ilgiau nei jo atlikėjai, tačiau kiekvienas žmogus tą vaidmenį atlieka savaip, jį praturtindamas. Vaidmeninis bendravimas yra abipusis, todėl svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis. Pradėdamas bendrauti, žmogus paprastai kitam nepasako, ko iš jo laukia, tad bendraujant reikia sugebėti atspėti lūkesčius ir juos pateisinti. Skirtingas vaidmens supratimas yra konflikto prielaida.
Socialinė psichologija apima ne tik kitų žmonių, bet ir savo paties suvokimą bei vertinimą. Asmenybė ne tik veikia, bet ir suvokia save kaip veikėją, tuo pačiu metu pasireikšdama kaip pažinimo objektas (ją pažįsta kiti žmonės) ir subjektas (pažįsta pati save). Gebėjimas analizuoti ir vertinti save yra specifiškai žmogiška savybė. Savęs, kaip subjekto, įsisąmoninimo rezultatas - Aš-Vaizdo formavimasis, kuris yra informacijos ir emocinių vertinimų apie save visuma.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Fundamentali Atribucijos Klaida?
Atribucija: Priežasčių Ieškojimas
Atribucija - tai procesas, kurio metu žmonės aiškina savo ir kitų elgesio priežastis. Socialinėje psichologijoje išskiriamos kelios atribucijos rūšys:
- Vidinė (dispozicinė) atribucija - elgesys aiškinamas asmens vidinėmis savybėmis, charakteriu, nuostatomis ar motyvais.
- Išorinė (situacinė) atribucija - elgesys aiškinamas išorinėmis aplinkybėmis, situacija, socialiniu spaudimu ar kitų žmonių įtaka.
Atribucijos teorija teigia, kad žmonės linkę ieškoti priežasčių ir paaiškinimų, kad suprastų pasaulį ir numatytų būsimus įvykius. Tačiau šis procesas ne visada būna objektyvus, dažnai pasitaiko atribucijos klaidų.
Fundamentali Atribucijos Klaida: Apibrėžimas ir Pavyzdžiai
Fundamentali atribucijos klaida - tai polinkis kitų žmonių elgesį vertinti kaip asmenybės bruožų išdavą, o savo poelgius aiškinti išoriniais veiksniais („neturėjau iš ko rinktis“, „man nepasisekė“). Prisiminkite, kaip laukėte žmogaus, kuris vėlavo į susitikimą. Tikriausiai aiškinote jo vėlavimą tuo, kad jis yra neatsakingas ir nemoka planuoti laiko. Tokioje pačioje situacijoje savo vėlavimą teisinote išorinėmis aplinkybėmis (spūstys keliuose). Toks požiūris trukdo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Ši klaida ypač ryškiai pasireiškia vertinant neigiamą elgesį. Pavyzdžiui, jei matome, kad kolega vėluoja į darbą, mes galime daryti išvadą, kad jis yra neatsakingas ir neturi jokio supratimo apie punktualumą. Tačiau, jei mes patys vėluojame, mes linkę kaltinti eismo spūstis, sugedusį automobilį ar kitas nenumatytas aplinkybes. Mūsų pačių atveju mes esame linkę matyti save kaip aukas, o kitų atveju - kaip kaltininkus.
Pavyzdžiai iš Kasdienio Gyvenimo
- Klasėje: Jei studentas gauna prastą pažymį, mokytojas gali manyti, kad jis yra tingus ar neturi pakankamai gabumų. Tačiau mokytojas gali neatsižvelgti į tai, kad studentas galėjo patirti asmeninių sunkumų, turėjo mažai laiko mokytis dėl kitų įsipareigojimų arba tiesiog nesuprato mokomosios medžiagos.
- Darbo vietoje: Jei darbuotojas padaro klaidą, vadovas gali manyti, kad jis yra nekompetentingas. Tačiau vadovas gali neatsižvelgti į tai, kad darbuotojas galėjo būti blogai apmokytas, turėjo per daug darbo krūvio arba patyrė stresą dėl asmeninių problemų.
- Kelyje: Jei vairuotojas grubiai elgiasi kelyje, mes galime manyti, kad jis yra agresyvus ir nekultūringas. Tačiau mes galime neatsižvelgti į tai, kad jis galėjo skubėti į ligoninę, patirti stresą dėl asmeninių problemų arba tiesiog būti blogos nuotaikos.
Savanaudiškumo Šališkumas: Kaip Mes Aiškiname Savo Sėkmes ir Nesėkmes
Savanaudiškumo šališkumas - tai tendencija prisiimti atsakomybę už sėkmingus įvykius ir neigti atsakomybę už nesėkmes. Pavyzdžiui, jei studentas gerai išlaiko egzaminą, jis gali manyti, kad tai jo talento ir pastangų rezultatas, o jei neišlaiko - kaltinti sudėtingus klausimus ar dėstytojo neobjektyvumą.
Taip pat skaitykite: Fundamentali vertinimo klaida psichologijoje
Šis šališkumas yra glaudžiai susijęs su fundamentalia atribucijos klaida, nes jis taip pat apima tendenciją aiškinti savo elgesį skirtingai nei kitų žmonių.
Kognityviniai Iškraipymai ir Mąstymo Klaidos
Sąmonę nagrinėjančiame moksle yra tokia sąvoka „kognityvinis iškraipymas“ - pasikartojančios mąstymo klaidos, kurias daro visi žmonės. Kai kurios iš šių klaidų yra visiškai nekenksmingos (kai kuriais atvejais net naudingos), bet dauguma lemia tai, kad prieinama prie neteisingų išvadų ir neracionaliai mąstoma. Fundamentali atribucijos klaida yra vienas iš daugelio kognityvinių iškraipymų, kurie veikia mūsų mąstymą ir sprendimų priėmimą.
Kiti kognityviniai iškraipymai, kurie gali turėti įtakos socialiniam suvokimui, yra:
- Halo efektas: Bendras įspūdis apie žmogų veikia mūsų vertinimą kitose srityse. Pavyzdžiui, jei žmogus atrodo patrauklus, galime manyti, kad jis yra protingas ir kompetentingas.
- Projekcija: Tendencija priskirti savo pačių mintis, jausmus ir motyvus kitiems žmonėms.
- Selektyvus suvokimas: Tendencija pastebėti tik tą informaciją, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus ir ignoruoti prieštaraujančią informaciją.
- Lošėjo klaida: Dauguma jų mėgina rasti tarpusavio ryšį tarp kažkokio atsitiktinio įvykio trokštamos baigties tikimybės ir jo ankstesnių baigčių.
- Barnumo efektas: Dauguma žmonių linkę laikyti pakankamai apibendrintus ir miglotus aprašymus tiksliais savo asmenybės apibūdinimais.
- Moralinio pasitikėjimo efektas: Jeigu žmogus įgyja tvirtą teisuolio reputaciją, kažkuriuo momentu jam gali susidaryti iliuzija, kad jis iš tiesų be nuodėmės.
- Prisirišimo efektas: Bet kokią naują informaciją (ypač skaičius) mes lyginame su jau turima ir mus labiausiai paveikia informacija, kurią išgirdome pirmiau.
Nuostatos ir Stereotipai: Išankstinio Nusistatymo Šaltiniai
Nuostatos ir stereotipai yra dar vieni veiksniai, kurie gali iškreipti mūsų socialinį suvokimą.
Nuostatos - tai ilgalaikės teigiamos arba neigiamos emocijos, įsitikinimai ir elgesio tendencijos, susijusios su konkrečiais objektais, žmonėmis, grupėmis, idėjomis ar įvykiais. Teigiamos nuostatos reiškia palankų požiūrį, simpatiją, pritarimą, o neigiamos - nepalankų požiūrį, antipatiją, nepritarimą. Taip pat gali būti neutralios nuostatos, reiškičios abejingumą, neturėjimą nuomonės.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Nuostatos formuojasi per įvairius procesus, tokius kaip tiesioginė patirtis, socialinis mokymasis, stebėjimas, informacijos gavimas iš kitų žmonių ar žiniasklaidos. Nors nuostatos yra gana stabilios, jos gali keistis veikiant įvairiems veiksniams, tokiems kaip įtikinimas, kognityvinis disonansas ar socialinis spaudimas.
Stereotipai - tai supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikrą žmonių grupę, kurie gali būti teigiami, neigiami arba neutralūs. Stereotipai dažnai grindžiami nepakankama informacija, išankstinėmis nuostatomis ar klaidingais apibendrinimais. Jie gali lemti diskriminaciją, išankstinį nusistatymą ir neigiamą elgesį su stereotipizuotų grupių nariais.
Stereotipai formuojasi per socialinį mokymąsi, stebėjimą, žiniasklaidą ir asmeninę patirtį. Jie gali būti perduodami iš kartos į kartą ir tapti giliai įsišakniję mūsų mąstyme. Stereotipai gali turėti didelę įtaką mūsų suvokimui, sprendimams ir elgesiui su kitais žmonėmis, sukeldami išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ir stereotipo grėsmę.
Siekdami sumažinti stereotipų įtaką, galime sąmoningai stengtis pažinti žmones kaip individus, o ne kaip tam tikros grupės narius, kritikuoti stereotipus ir atsisakyti jais tikėti, plėsti savo žinias apie įvairias kultūras ir grupes, skatinti įvairovę ir toleranciją.
Kaip Sumažinti Fundamentalią Atribucijos Klaidą
Nors visiškai išvengti fundamentalios atribucijos klaidos yra neįmanoma, yra keletas strategijų, kurios gali padėti sumažinti jos poveikį:
- Būkite sąmoningi: Pripažinkite, kad fundamentali atribucijos klaida egzistuoja, ir stebėkite savo mąstymą, kad pastebėtumėte, kada ji pasireiškia.
- Įsigilinkite į aplinkybes: Prieš darydami išvadas apie kitų žmonių elgesį, pasistenkite sužinoti daugiau apie situaciją, kurioje jie atsidūrė.
- Būkite empatiški: Pabandykite įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje ir suprasti, kaip aplinkybės galėjo paveikti jo elgesį.
- Prisiimkite atsakomybę: Kai darote klaidas, pripažinkite savo atsakomybę ir nesistenkite pateisinti savo veiksmų išorinėmis aplinkybėmis.
- Atsižvelkite į kultūrinius skirtumus: Atminkite, kad skirtingose kultūrose žmonės gali elgtis skirtingai, ir tai nebūtinai reiškia, kad jie turi kokių nors asmeninių trūkumų.
- Venkite skubotų išvadų: Prieš darydami išvadas apie kitų žmonių elgesį, palaukite, kol surinksite pakankamai informacijos.
- Būkite atviri naujai informacijai: Nebijokite pakeisti savo nuomonės, jei gaunate naujos informacijos, kuri prieštarauja jūsų jau turimiems įsitikinimams.
- Lavinkite kritinį mąstymą: Ugdykite gebėjimą analizuoti informaciją ir atpažinti mąstymo klaidas.
- Praktikuokite aktyvų klausymąsi: Stengkitės suprasti kitų žmonių požiūrį ir motyvus.
- Reflektuokite savo pačių elgesį: Analizuokite savo pačių veiksmus ir klaidas, kad išmoktumėte iš jų.
Kitų Įdomių Psichologinių Faktų Apžvalga
Be fundamentalios atribucijos klaidos, psichologija atskleidžia daugybę kitų įdomių faktų apie žmogaus elgesį ir mąstymą.
- Trumpalaikė atmintis: Anksčiau buvo manoma, jog trumpalaikė atmintis vienu metu geba saugoti ne daugiau kaip 5-9 elementus.
- Dunbaro skaičius: Žmogaus gebėjimas vystyti socialinius ryšius nustatomas „Dunbaro skaičiumi“.
- Daiktų vertinimas: Psichologės Heidės Halvorson (Heidi Grant Halvorson) tyrimai įrodė, jog žmonės labiau vertina daiktus, „turinčius istoriją“.
- Žodžių tvarka: Kembridžo universiteto tyrias rodo, jog „nesvarbu, kokia eilės tvarka išdėstytos žodžio raidės. Savrbiausia, kad prima ir paksutinė riadė būtų svao vieotse“.
- Dešinė pusė: Daugelis žmonių nepažįstamoje vietovėje pasuka į dešinę.
- Įpročių formavimas: Mokslininkai nustatė, kad vieni ar kiti veiksmai virsta įpročiu maždaug per 66 dienas. Kuo sudėtingesnis veiksmas, kurį norime paversti įpročiu, tuo daugiau laiko tam reikia.
- Streso įtaka: Kaip mano šeimos psichoterapeutas Rodžeris S. Gilas (Rodger S. Gil), stresą gali sukelti ne tik problemos, tačiau ir džiugūs, pozityvūs mūsų gyvenimo įvykiai, tame tarpe ir tie, kuriuos žmogus pats tyčia „provokuoja“.
- Mikropsija: Mikropsija - būsena, kai žmogus objektus ir daiktus mato gerokai mažesnius, nei jie yra iš tikro. Objektas tuomet atrodo esantis toli arba labai arti tuo pačiu metu.
- Sporto psichologija: Šiuolaikiniai mokslininkai jau net neabejoja, kad aukštų pasiekimų sporte psichikos vaidmuo ne mažiau svarbus, nei fizikos.
- Emocijų įtaka atminčiai: Stiprios emocijos iškreipia atmintį ir sukuria klaidingus prisiminimus. Jaudinamų ir dramatiškų įvykių prisiminimai psichologijoje yra vadinami „prisiminimais-blyksniais“. Paaiškėjo, kad 90 proc. vėlesnių pasakojimų skyrėsi nuo pradinių.
- Kognityvinio disonanso teorija: 1957 metais amerikiečių psichologas Leonas Festingeris (Leon Festinger) įvedė kognityvinio disonanso teoriją; kalbama apie psichologinį diskomfortą, atsirandantį tuomet, jei žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi požiūriai ir poelgiai. Ši teorija paaiškina, kodėl mes linkę pateisinti savo veiksmus, net jei jie prieštarauja mūsų įsitikinimams.
- Aplinkos įtaka sprendimams: Aplinka sugeba smarkiai veikti mūsų sprendimus. Tai 1951 metais įrodė Pitsburgo universiteto profesorius Solomonas Ešas (Solomon Asch). Jis atliko eksperimentą, kurio dalyviai turėjo palyginti skirtingo ilgio atkarpas, pavaizduotas kortelėse. Šis eksperimentas parodė, kad žmonės linkę pritarti daugumos nuomonei, net jei ji yra akivaizdžiai klaidinga.
tags: #fundementalios #paskirties #klaida #psichologijoje